- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 2S-552-555/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17434-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- J. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26724-1070/2020 pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolė G. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, E. S. ir E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas (skolininkas) J. S. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės G. A. 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymus Nr. S-104558, S-104556, S‑104555 vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, jei šių lėšų suma neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Pareiškėjas savo skundą grindė Lietuvos Aukščiausio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, suformuota praktika.
3. Antstolė 2020 m. spalio 28 d. patvarkymu, gautu teisme kartu su vykdomosiomis bylomis 2020 m. gruodžio 17 d., netenkino pareiškėjo 2020 m. spalio 12 d. skundų ir nutarė juos persiųsti kartu su vykdomosiomis bylomis Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš J. S. bei vykdomosiose bylose nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę, į (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriuose yra nurodyta, kad „taikomas vienkartinis išieškojimo apribojimas disponuojamoms skolininko disponuojamomis pajamoms iki 2020 m. spalio 24 d., t. y. neatskaityti skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija vieną MMA, laikytis aukščiau išdėstytos išskaitymų atlikimo tvarkos, t. y. 20 procentų nuo sumų, neviršijančių 1 MMA, bei 50 procentų nuo sumų viršijančių 1 MMA“. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad iš skolininko būtų išieškomos visos lėšos. Tokių duomenų nepateikė ir pats skolininkas. Taigi, skolininkui lieka tam tikra pinigų dalis, kuria jis gali naudotis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, E. S. ir E. M. nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) J. S. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi, lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos. CPK nenumatyta, kad išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas.
7. Teismas padarė išvadą, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys kasacinio teismo išaiškinimus dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja išieškojimo. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ši suma neviršija MMA
9. Teismas sprendė, kad antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 743–744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų), kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų pajamų, o likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) J. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Antstolės priimti patvarkymai yra neteisėti, nes ji netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalies, kuris neleidžia nukreipti išieškojimo į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Antstolė vykdo išieškojimą iš jo artimųjų atsiųstų pinigų, kurie yra reikalingi būtiniausioms prekėms įsigyti.
10.2. Pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti jo skundą yra neteisėta. Teismas neteisingai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Nr. 3K-7-315-421/2017, o taip pat netaikė CPK 668 straipsnio 1 dalies.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad neturi jokių naujų duomenų ar įrodymų, reikšmingų šio klausimo nagrinėjimui. Pritaria antstolės veiksmams, kadangi jie pagrįsti įstatymo nuostatomis, o pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
15. Iš vykdomųjų bylų ir nagrinėjamos bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės G. A. kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5059/1996-20 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos E. S. (S.) naudai; 2) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-757/1998 dėl 379,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojo E. M. naudai; 3) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. V3-530/2014-05-28 dėl 2147,30 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje visose trijose vykdomosiose bylose 2020 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymus Nr. S-104558, Nr. S-104556, Nr. S-104555 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų. Dėl šių antstolės priimtų patvarkymų skolininkas pateikė skundą, kurį argumentavo tuo, kad antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimo iš sumų, kurios neviršija 1 MMA dydžio, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, padarė išvadą, kad antstolės priimti patvarkymai yra teisėti ir atitinka iki šiol suformuotą kasacinio teismo praktiką, antstolė turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas (skolininkas), nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame iš esmės nurodo analogiškus argumentus nurodytiems pateiktuose skunduose dėl antstolės veiksmų.
17. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.
18. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
19. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).
20. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančių jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingų skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal 93.6 punktą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius); be to, įstatymas taip pat nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 20 punktas, 24 punktas). Taigi, CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos.
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktą). Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017, 19 punktas). Būtent šio klausimo nagrinėjimo kontekste yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, kurio pateiktais išaiškinamais skundą grindė pareiškėjas. Šioje kasacinio teismo nutartyje suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas, vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis.
23. Nagrinėjamu atveju antstolė G. A. 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymais Nr. S-104558, Nr. S-104556, Nr. S-104555 dėl skolos išieškojimo areštavo 20 procentų skolininkui priklausančių lėšų (darbo užmokesčio, iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų ir kitų pajamų), kurios neviršija 1 MMA, ir 50 procentų skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija 1 MMA, gautų į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Priimtais patvarkymais antstolė taip pat taikė vienkartinį išieškojimo apribojimą skolininko disponuojamoms pajamoms iki 2020 m. spalio 24 d., t. y. neatskaityti iš 1 MMA neviršijančių piniginių sumų, bet nedelsiant areštuoti 50 procentų skolininkui priklausančių lėšų, kurios viršija 1 MMA, o nuo 2020 m. spalio 24 d. nurodyta laikytis išdėstytos išskaitymų atlikimo tvarkos. Taigi, aptariamu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad išieškojimas buvo nukreiptas į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje buvusias jo laisvės atėmimo įstaigoje esančioje sąskaitoje, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas nebuvo pažeistas.
24. Pažymėtina ir tai, kad antstolės priimtuose patvarkymuose nurodytos išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dydis neviršija nustatytų CPK 736 straipsnyje, todėl nors skolininkas ir prieštarauja 20 procentų nuo kitų asmenų pervedamų lėšų (darbo užmokesčio, iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų ir kitų pajamų) dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaitymui, šiuo pagrindu antstolės 2020 m. rugsėjo 24 d. patvarkymų Nr. S-104558, Nr. S-104556, Nr. S‑104555 dėl skolos išieškojimo nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje, kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. Tuo tarpu skolininkas įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį, nėra pateikęs. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui priklausančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos, neviršijančios 1 MMA, skundžiamų patvarkymų pagrindu buvo nurašytos ar areštuotos, taip pat nėra.
25. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir pagrįstai sprendė, kad antstolė įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl teisėta bei pagrįsta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo (skolininko) J. S. atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteisiamos 8,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,54 Eur (aštuonis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.