- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-977-861/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02393-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – atsakovė), trečiuoju asmeniu dalyvaujant Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui ir teismo iniciatyva įtrauktai L. V., prašydamas panaikinti 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimą. Ieškovas nurodo, kad šiuo sprendimu buvo fiksuotas įvykusio konkurso eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigas rezultatas, juo konkurso laimėtoja patvirtinta L. V..
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei priimti sprendimus, susijusius su 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo įgyvendinimu, sustabdyti 2023 m. vasario 1 d. sprendimo galiojimą. Ieškovo manymu, konkurso niekinių rezultatų pagrindu gali būti sudaryta darbo sutartis su konkurso laimėtoja. Tai, anot jo, kelia grėsmę, kad priėmus palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkės – darbo sutarties nutraukimui turėtų būti inicijuojami nauji teisminiai procesai, naujosios, akivaizdžiai neteisėtai ištrinktos vadovės sprendimais teatre gali būti atlikti negrįžtami pertvarkymai ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė uždrausti atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai priimti sprendimus, susijusius su Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo įgyvendinimu, ir iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. priimto sprendimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Šalies argumentai
3.1. nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti įvykusio konkurso rezultatus. Ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, jo manymu, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas;
Žemesnės instancijos teismas
3.2. teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Situacija, kuomet netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 komisija buvo sudaryta pažeidžiant esminius jos sudarymo principus bei šios komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo panaikinimo atveju galėtų sukelti neigiamų pasekmių tiek ieškovui, tiek atsakovei (sąlygoti naujus teisminius ginčus dėl su konkursą laimėjusiu asmeniu pasirašytos darbo sutarties nutraukimo ir kt.). Pritaikius prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei uždraudus priimti sprendimus, susijusius su ginčijamo konkurso rezultatų įtvirtinimu, sustabdžius ginčijamo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo galiojimą iki ši byla bus išnagrinėta teisme, bus užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmės kilti, kas atitinka abiejų šalių ir viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. nurodo, jog ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Vertinant ieškinio turinį nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs ir nedviprasmiški, kadangi ieškovas ieškinyje savo pateiktus argumentus grindžia tik prielaidomis, nepagrįstomis jokiais faktiniais duomenimis;
4.2. teatro bendruomenė su peticija kreipėsi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK), siekdama inicijuoti tyrimą dėl galimo Konkurso komisijos narių viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto. VTEK 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-238 (2.5 E) nusprendė tyrimo nepradėti, nurodydama, kad vien tik Konkurso komisijos narių draugystė ar buvimas bendradarbiais su Konkurso laimėtoja, nesant informacijos apie šiuos asmenis siejantį teisinį ryšį, finansinius, ūkinius, turtinio pobūdžio tarpusavio įsipareigojimus ar kitus siejančius ryšius, patys savaime nesukuria pakankamų prielaidų akivaizdžiam ir tiesioginiam privačiam interesui rastis;
4.3. laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas niekaip nesukelia grėsmės teismo sprendimo, jeigu juo būtų tenkinamas ieškinys, tinkamam įvykdymui, jo įvykdymo pasunkinimui ar padarymui neįmanomam įvykdyti, kadangi teismui galbūt priėmus palankų ieškovui sprendimą, konkurso rezultatai būtų panaikinti ir nutraukta darbo sutartis su Konkursą laimėjusiu asmeniu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skelbiamas naujas konkursas Teatro vadovo pareigoms užimti;
4.4. nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui ieškinį patenkinus, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab kad taptų neįmanomas įvykdyti. Šiuo atveju ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad tenkinus ieškinį, negalėtų būti rengiamas naujas konkursas;
4.5. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes gali būti sutrikdytas Teatro darbas ir veikla, galimai išaugs Teatro išlaidos, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sąlygoti tai, kad susidarys situacija, jog Teatre nebus nuolatinio vadovo neapibrėžtą laikotarpį ir dėl to Teatras negalės tinkamai vykdyti veiklos. Nuolatinio vadovo nepaskyrimas ilgesnį laikotarpį gali sąlygoti sumažėjusį pasitikėjimą ne tik Kultūros ministerija, tačiau ir turėti neigiamos įtakos Teatro reputacijai;
4.6. pažymėjo, kad būtent Teatro, kaip nacionalinės įstaigos vadovo paskyrimas, laikytinas viešuoju interesu, kuriam teiktinas prioritetas. Šiuo atveju viešasis interesas reikalauja užtikrinti tinkamas nacionalinės įstaigos teikiamas kultūros paslaugas ir jai priskirtų funkcijų vykdymo tęstinumą.
5. Ieškovas pateikė į bylą paaiškinimus dėl atskirojo skundo. Nurodė, kad atsakovas surengė konkursą LNOBT vadovo pareigoms užimti grubiai pažeisdamas esminius teisės aktų reikalavimus ir tiek ieškovo, tiek teatro bendruomenės teisėtus lūkesčius, kad Konkursas bus rengiamas laikantis nustatytos tvarkos, vengiant interesų konfliktų ir korupcijos rizikos, skaidriai. Konkurso niekinių rezultatų pagrindu su laimėtoja gali būti sudaryta darbo sutartis. Šios darbo sutarties nutraukimui turės būti inicijuojam atskira byla, neteisėtai išrinka vadovė gali ir ketina atlikti negrįžtamus pakeitimus LNOBT veikloje ir struktūroje, o tai kelią realią grėsmę, kad priėmus palankų teismo sprendimą ieškovo atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkės. Mano, jog teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatyme numatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
10. Ieškovas prašė taikyti prevencinę laikinąją apsaugos priemonę, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų uždraustas atsakovės sprendimų priėmimas, susijęs su 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimo įgyvendinimu bei sustabdytas 2023 m. vasario 1 d. sprendimo galiojimas. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bet kokį byloje kilusį klausimą privalo elgtis ne formaliai, o paisyti tikrųjų šalies ketinimų, atsižvelgti į tikrąjį kilusį byloje ginčą ir po ginčo išsprendimo kilsiančias pasekmes.
11. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą sudaro dvi stadijos, pirma, įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 „Dėl konkurso komisijos sudarymo atrinkti pretendentą eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigas“ sudarytos komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimą. Šiuo sprendimu buvo fiksuotas įvykusio konkurso eiti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pareigas rezultatas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino, kad ieškovo reikalavimas atsakovui yra tikėtinai pagrįstas.
13. Nors, atsakovės vertinimu, ieškovas remiasi ne objektyviomis aplinkybėmis, o subjektyviu vertinimu, su tuo teismas sutikti negali. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovas ieškinį grindžia deklaratyviais teiginiais, o Teatro darbuotojų peticija yra subjektyvūs pasvarstymai, nuomonės bei nusivylimas ir atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas nelaimėjo Konkurso antrai kadencijai eiti Teatro vadovo pareigų nereiškia, kad Konkursas ir jo rezultatai pripažintini neteisėtais, - šie nurodomi motyvai gali būti teismo įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).
14. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo ieškinį tenkinus, Konkurso laimėtoja, su kuria būtų sudaryta darbo sutartis, būtų atleista iš pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu punktas (darbo sutarties nutraukimas kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti). Pažymi, kad DK 60 straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios, taigi bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, būtų panaikintas Komisijos priimtas sprendimas dėl Konkurse daugiausiai surinkusio balų pretendento. Atsakovei tektų iš naujo organizuoti konkursą į Teatro vadovo pareigas. Tokiu sprendimu su Konkurso laimėtoju sudaryta darbo sutartis būtų pripažinta prieštaraujanti įstatymams. Dėl to, įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, darbo sutartis būtų nutraukta nesant darbo sutarties šalių valios, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab kad taptų neįmanomas įvykdyti. Šiuo atveju, pasak atsakovės, ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad tenkinus ieškinį, negalėtų būti rengiamas naujas konkursas.
16. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas ir yra orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais, tačiau laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o taip pat ir naujo teisinio ginčo kilimui.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei proporcingumo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti, ką savo nutartyje aiškiai įvardijo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog byloje aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumo (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad situacija, kuomet netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro S. K. 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. ĮV-55 komisija buvo sudaryta pažeidžiant esminius jos sudarymo principus bei šios komisijos 2023 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinus tokia situacija sukelti neigiamų pasekmių tiek ieškovui, tiek atsakovei, tiek trečiajam asmeniui. Tuo tarpu atsakovei uždraudus priimti sprendimus, susijusius su ginčijamo konkurso rezultatų įtvirtinimu, sustabdžius ginčijamo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo galiojimą, bus užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmės kilti.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstyti argumentai dėl status quo byloje išsaugojimo paneigia taip pat ir apeliantės išdėstytus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo bei viešo intereso užtikrinimo civilinėje byloje.
19. Darytina išvada, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.