Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui G. Š. (G. Š.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys: AS Aktiva Portfolio, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, santuokos pradžioje sutuoktinių tarpusavio santykiai klostėsi pakankamai darniai, sutuoktiniai susilaukė dviejų dukterų. Laikui bėgant sutuoktinių gyvenimo kokybė ėmė prastėti, judviejų santykiai tapo nebe tokie šilti ir geri, kaip buvo santuokos pradžioje, atsakovas palaipsniui pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, laiką leido draugų kompanijose, kur pagrindinis pomėgis buvo alkoholio vartojimas bei linksmybės. Atsakovo elgesys netenkino ieškovės ir neatitiko jos šeimos gyvenimo vertybių. Ieškovės manymu, alkoholio vartojimas buvo pagrindine nesutarimų šeimoje priežastimi, dėl kurios nutrūko sutuoktinių ryšiai. Atsakovo alkoholio vartojimas stipriai paveikė judviejų komunikaciją, sumažėjo supratimas, atsirado nemažai nepasitenkinimo, kritikos, o jų šilti santykiai išblėso. Pragyvenę kartu ne visus aštuonerius metus sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, ieškovės pastangos ir įkalbinėjimai sutuoktinį pakeisti savo netinkamą gyvenimo būdą rezultatų nedavė. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena apie 11 metų. Ieškovės vertinimu, ji dėjo visas pastangas, kad išsaugotų šeimą, tačiau atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, dėl ko santuoka nutrūko ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė pažymėjo, kad yra tvirtai apsisprendusi santuoką nutraukti ir susitaikymas nėra įmanomas, dėl to prašo, kad terminas susitaikymui nebūtų taikomas. Ieškovė nurodė, kad jai nekyla jokių abejonių dėl to, jog atsakovas savo elgesiu pažeidė savo sutuoktinio pareigas, todėl santuoka turi būti nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos metu neįsigijo. Atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį – BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įregistruotas 2004 m. spalio 1 d. atsakovo vardu. Transporto priemonės būsena išregistruota, o aplinkybė nurodyta, kad nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, automobiliui yra taikomi apribojimai. Ieškovė taip pat nurodė, kad neturi jokių įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams AS Aktiva Portfolio, UAB „Julianus Inkaso“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kurie, ieškovės teigimu, turi būti pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Ieškovė skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat prašo pripažinti asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Papildomai nurodė, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka iki santuokos turėtą pavardę – „B.“.

3. Atsakovas G. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

7. Atsakovas ir tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė A. Š. ir atsakovas G. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – K. Š., gimusią (duomenys neskelbtini).

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19398-466/2023 neterminuotai apribojo tėvo valdžią G. Š. vaiko K. Š. atžvilgiu, taip pat laikinai apribojo motinos valdžią A. Š. vaiko K. Š. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, klausimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, šioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ieškovė savo prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovas, šalims gyvenant santuokoje, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, o tai labai paveikė judviejų komunikaciją, sumažėjo supratimas, atsirado nemažai nepasitenkinimo, kritikos, šilti santykiai išblėso, be to, atsakovas nerėmė ieškovės materialai bei moraliai. Ieškovė nurodė, kad ji dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

12. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

14. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad sutuoktiniai apie 11 metų gyvena skyriumi, nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, daro išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys, 3.54 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovė grindė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas atsiliepimo ir prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. Š. kaltės.

15. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

16. Ieškovei A. Š. po santuokos nutraukimo grąžinama ikisantuokinė pavardė „B.“, atsakovui paliekama turima pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dalijant santuokoje įgytą turtą, be kita ko, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

18. Vadovaujantis viešųjų registrų ir ieškovės pateiktais duomenimis, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo

19. Ieškinyje nurodomi neįvykdyti atsakovo įsipareigojimai kreditoriams AS Aktiva Portfolio, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Julianus Inkaso“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įvertinus prievolių pobūdį bei nesant kreditorių prieštaravimo, po santuokos nutraukimo laikytini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, apmokant 100 proc. išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 15 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei buvo patirta 336,17 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 336,17 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteisiama 109 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).

23. Byloje patirta 27,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Š. grąžinti ikisantuokinę pavardę „B.“, atsakovui G. Š. (G. Š.) palikti pavardę „Š.“.

Atsakovo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles šiems kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis:

- AS Aktiva Portfolio pagal 2023 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų įsakymo Nr. eL2-15437-1135/2022 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą;

- uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, pagal 2020 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-11581-1089/2020 pagrindu išduotą vykdomąjį raštą;

- savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“, juridinio asmens kodas 124644360, pagal priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pagal 2022 m. liepos 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. vasario 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimus.

Priteisti iš atsakovo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 336,17 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus, 17 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,85 Eur (dvidešimt septynis eurus, 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.