Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei A. Š., jos atstovei, advokatei Jolitai Urbaitytei,

mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. Š. ir G. Š. (G. Š.) dėl neterminuoto tėvo ir laikino motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – D. Š., E. Š. (E. Š.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinaisiais rūpintojais paskirti D. Š. ir E. Š. (E. Š.), nustatyta K. Š. rūpybos vieta rūpintojų gyvenamojoje vietoje.

15. Teismo posėdžio metu atsakovo G. Š. (G. Š.) atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino, kad atsakovas su ja nesusisiekė ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė.

16. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. Š. ir E. Š. (E. Š.) palaikė ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

17. Iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad atsakovė A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

18. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).

20. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

21. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

22. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) nepilnametė K. Š. yra netekusi tėvų globos;2) remiantis į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad vaikas nėra ir šiuo metu negali būti saugus nei vieno iš savo tėvų namuose ir priežiūroje dėl to, jog motina negali užtikrinti tinkamos dukters priežiūros, o tėvas visiškai nusišalinęs bei vengia įgyvendinti tėvo valdžią dukters atžvilgiu; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti vaiką K. Š. iš jos tėvų A. Š. ir G. Š. (G. Š.); 4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinaisiais rūpintojais paskirti D. Š. ir E. Š., nustatyta K. Š. rūpybos vieta rūpintojų gyvenamojoje vietoje; 5) Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė. Atsakovas G. Š. (G. Š.) visiškai nesirūpina ir nesidomi vaiku, tėvo valdžios vaiko atžvilgiu neįgyvendina. Atsakovė A. Š. tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, nepakeitė savo elgesio, nesijaučia atsakinga dėl vaiko gyvenamosios aplinkos bei tinkamų sąlygų vaikui augti užtikrinimo; 6) Atsakovė A. Š. nėra teista, per 5 metų laikotarpį 2 kartus bausta administracine tvarka. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini); 7) Atsakovas G. Š. nėra teistas, per 5 metų laikotarpį 8 kartus baustas administracine tvarka. Atsakovas šiuo metu (duomenys neskelbtini).

24. Teismo posėdžio metu atsakovė A. Š. sutiko su pareikšto ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėms, sutiko su ieškinio reikalavimais, jų neginčijo, juos pripažino.

25. Atsakovas G. Š. (G. Š.) su jam paskirta atstove, advokate telefonu ar elektroniniu paštu nesusiekė, atstovei ir teismui pozicijos dėl pareikšto ieškinio reikalavimų nepateikė. Atsakovo atstovė teismui pateiktame atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareikštas ieškinys atsakovo atžvilgiu yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

26. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas G. Š. (G. Š.) yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros ir jos atžvilgiu tėvo valdžios iš viso neįgyvendina, nepilnametė su tėvu nebendrauja. Taip pat nėra duomenų, kad situacija gali pasikeisti ir tėvas pradės bendrauti su dukra. Atsakovė A. Š. nėra nutraukusi ryšio su dukra, vaikas negyvena kartu su atsakove, nes tam nėra sąlygų (atsakovė gyvena draugo senelei išnuomotame socialiniame būste). Tačiau atsakovė su dukra bendrauja telefonu, atsakovė skiria pinigų dukros išlaikymui. Šiuo atveju laikinas valdžios apribojimas vertintinas kaip prevencinė priemonė, tikėtina, paskatinsianti atsakovę stiprinti tarpusavio ryšį su dukra, skirti laiko ne tik bendravimui telefonu ar sms žinutėmis, tačiau ir laisvalaikio veiklų planavimui (ėjimui kartu apsipirkti, pramogauti ir pan.). Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovės A. Š. motinos valdžią ir neterminuotai apriboti atsakovo G. Š. (G. Š.) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. Š. atžvilgiu.

27. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

28. Apribojus atsakovams tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikui K. Š. nustatytina nuolatinė rūpyba. Tarnyba prašo vaiko nuolatiniu rūpintoju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų – D. Š. ir E. Š. (E. Š.) bei su jais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

29. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. Š. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinaisiais rūpintojais paskirti D. Š. ir E. Š. (E. Š.), nustatyta K. Š. rūpybos vieta rūpintojų gyvenamojoje vietoje.

30. Iš į bylą pateikto 2023 m. kovo 21 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad nepilnametei K. Š. laikinųjų rūpintojų šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Mergaitė teigė, kad yra viskuo aprūpinta, su laikinųjų rūpintojų šeima sutaria gerai. Mama A. Š. kiekvieną mėnesį dukrai perveda 85 Eur, laikinasis rūpintojas, kuris yra ir mergaitės krikšto tėvas, kiekvieną mėnesį perveda po 20 Eur. Nepilnametės K. Š. laikinoji rūpyba rūpintojų (artimų giminaičių) šeimoje vyksta sklandžiai.

31. Byloje pateiktas laikinųjų rūpintojų 2023 m. vasario 23 d. sutikimas, kad jie sutinka tapti nepilnametės K. Š. nuolatiniais rūpintojais. Teismui pateiktas 2023 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) D. Š. išduotas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad ji gali būti rūpintoja. 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) E. Š. (E. Š.) išduotas medicininis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad jis gali būti rūpintoju. Labdaros ir paramos fondo „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ 2023 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. Š. ir E. Š. pasirengimo nuolat globoti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad sutuoktiniai yra tinkamai pasirengę nuolat globoti nepilnametę K. Š..

32. Nustačius, kad nepilnametės K. Š. tėvai yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, neįgyvendina tėvo valdžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. Š. ir E. Š. (E. Š.) tinkamai atlieka laikinųjų rūpintojų pareigas, vaikas rūpintojo namuose gyvena ilgą laiką, santykiai su rūpintojais yra šilti, artimi, rūpintoja yra artima giminaitė (teta), nesant kitų asmenų, kurie norėtų auginti ir rūpintis vaiku, prašymų, ieškovo reikalavimas tenkinamas. Nepilnametės K. Š. nuolatiniais rūpintojais ir gaunamų lėšų administratoriais skiriami D. Š. ir E. Š. (E. Š.), kurie savo realiais veiksmais yra įrodę savo pasiaukojimą pilnai užtikrinant vaiko, kuris yra ne rūpintojų, interesus. Nėra jokių abejonių, kad nepilnametės gyvenamoji vieta turi būti nustatoma kartu su rūpintojais jų gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).

33. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. Š. ir E. Š. (E. Š.) išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

34. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę rūpybą nepilnametei K. Š. pasibaigia vaiko laikinoji rūpyba (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

35. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai, būdami veiksnūs, darbingo amžiaus, privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas G. Š. (G. Š.) turi vieną nepilnametį vaiką, nėra duomenų, kad G. Š. būtų riboto darbingumo, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo nepilnametei K. Š. 200 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovas G. Š. (G. Š.) teismui pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepateikė.

37. Įvertinus, kad atsakovė A. Š. turi vieną nepilnametį vaiką ir nenustačius, kad ji būtų riboto darbingumo, taip pat tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės 200 eurų dydžio išlaikymą nepilnametei K. Š., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovė A. Š. su šiuo reikalavimu sutinka.

38. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Įvertinus vaiko tėvų galimybes dirbti, jų finansinę padėtį laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti iš atsakovų turi būti priteistas ieškovo nurodytas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur iš kiekvieno atsakovo.

39. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

40. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametė neturi nuosavybės teise nekilnojamo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

41. Atsižvelgiant į CK 3.185 str. nuostatas, nepilnamečiam vaikui K. Š. iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriais skiriami nuolatiniai rūpintojai D. Š. ir E. Š. (E. Š.).

42. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

44. Už reikalavimą dėl 200,00 Eur periodinio išlaikymo priteisimo žyminis mokestis sudarytų 54,00 Eur (200 x 12 x 0,03x75 proc.), tačiau už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir už reikalavimus apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai), todėl žyminis mokestis už šiuos reikalavimus iš atsakovų valstybei nepriteistinas.

45. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 5 d. sprendimai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose (Sprendimų 5 punktas).

46. Nagrinėjamoje byloje atsakovai A. Š. ir G. Š. (G. Š.) yra atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleisti nuo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi byloje nėra pateikti įrodymai apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtų atsakovams advokačių atstovavimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų klausimas nesprendžiamas (CPK 99 straipsnis). Tačiau iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos 26,56 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 282, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę rūpybą K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatiniais rūpintojais, gaunamų lėšų administratoriais paskirti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - iš kiekvieno atsakovo po 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.