Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui S. R. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimą priimti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. R. (buvusi pavardė S.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pažymėtina, kad ieškinyje klaidingai nurodytas santuokos įrašo numeris. Iš byloje pateikto santuokos liudijimo matyti, kad šalių santuokos įrašo Nr. yra (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis santuokos metu šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, nustatyta, jog ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Telšiuose. Bendro santuokinio gyvenimo pradžioje jų santykiai buvo geri, tačiau vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, išsiskyrė interesai, šalys pradėjo nesutarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, kitų dalykų. Galiausiai atsakovas pradėjo nuolatos girtauti, nebesirūpino namų ūkiu, galvijais, šeimos gerove, išgėręs alkoholio tapdavo agresyvus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, jų šeimyniniai santykiai yra nutrūkę, byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš sutuoktinių būtų siekęs išsaugoti šeimą, būti jai lojalus, siekęs palaikyti vienas kitą morališkai ar prisidėti prie kito sutuoktinio materialinės gerovės. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei vienas iš sutuoktinių nerodė jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, taip pat nedėjo jokių pastangų siekiant atnaujinti bendravimą.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į sutuoktinių pareigas, lojalumo, abipusės pagalbos trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu išdėstytos aplinkybės, iš kurių nustatyta, kad abu sutuoktiniai nesiekė išspręsti tarpusavio konfliktų, susidūrus su šeimyninio gyvenimo sunkumais, nesikreipė pagalbos, o tiesiog pasirinko gyventi toliau kiekvienas sau, tarsi santuoka nebūtų sudaryta, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju abiejų šalių veiksmai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu ir abu sutuoktiniai pažeidė savo sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų išlaikyti darnius santuokinius ryšius. Pažymėtina, jog santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: ieškovei I. R. paliekama pavardė – R., atsakovui S. R. paliekama pavardė – R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai nekilnojamojo turto nebuvo įsigiję. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, ieškovės vardu yra registruotos santuokos metu įgytos transporto priemonės:

automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės būsena – įregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur;

automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, transporto priemonės būsena – įregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 500 Eur;

automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės būsena – įregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur;

automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės būsena – išregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur;

automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, transporto priemonės būsena – įregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur;

automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme viešajame draudžiamas, transporto priemonės būsena – išregistruota, kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur;

Santuokos metu taip pat yra įgyti ieškovės vardu Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše įregistruoti galvijai:

karvė, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė Lietuvos juodmargiai, gimimo data 2018 m. gegužės 16 d., kurios vertė kaip nurodo ieškovė 300 Eur;

telyčaitė, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė juodmargiai × mėsinių veislių, gimimo data 2023 m. birželio 23 d., kurios vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur.

Ieškovė I. R. kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie atsakovo S. R. kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Šalys materialinio išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Ieškovė ieškiniu prašo santuokos metu įgytas transporto priemones po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti galvijus. Ieškovė sutinka, kad po santuokos atsakovui atitektų didesnė santuokoje įgyto turto dalis, dėl to pretenzijų neturi. Teismas konstatuoja, kad toks turto padalijimo būdas atitinka šalių interesus. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovė ir liudytoju apklaustas šalių sūnus M. R., atsakovas dėl nuolatinio girtavimo negali tinkamai pasirūpinti galvijais. Įvertinęs šią aplinkybę kaip esminę teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl tokio turto padalijimo būdo, pagal kurį jai atitinka galvijai, o atsakovui transporto priemonės yra pagrįstas. Dėl to po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka turtas: karvė, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė Lietuvos juodmargiai, gimimo data 2018 m. gegužės 16 d., kurios vertė 300 Eur; telyčaitė, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė juodmargiai × mėsinių veislių, gimimo data 2023 m. birželio 23 d., kurios vertė 50 Eur. Po santuokos nutraukimo ieškovei atitenkančio turto bendra vertė 350,00 Eur. Atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas: automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur; automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Eur; automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur; automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur; automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 Eur; automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė kaip nurodo ieškovė 50 Eur. Po santuokos nutraukimo atsakovui atitenkančio turto bendra vertė 750,00 Eur.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį sumokėjo 144 Eur žyminį mokestį, kurį sudaro 110 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 34 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus. Teisminio proceso metu ieškovė patikslino ieškinį sumažindama turtinius reikalavimus nuo 1500 Eur iki 1110 Eur, taigi, byloje už pareikštus turtinius reikalavimus mokėtinas 25 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 9 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies.

Remiantis ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė patyrė 1355,98 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 135 Eur sudaro žyminis mokestis, 5,78 Eur už valstybės įmonės Registrų centro paslaugas, 15,20 Eur už valstybės įmonės Regitra paslaugas, 1200 Eur už advokato atstovavimo paslaugas. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.“, atsakovui S. R. palikti jo turimą pavardę „R.“.

Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise šį turtą, kurio bendra vertė 350,00 Eur: karvę, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė Lietuvos juodmargiai, gimimo data 2018 m. gegužės 16 d., 300 Eur vertės; telyčaitę, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), veislė juodmargiai × mėsinių veislių, gimimo data 2023 m. birželio 23 d., 50 Eur vertės.

Priteisti atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise šį turtą, kurio bendra vertė 750,00 Eur: automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės; automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės; automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės; automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės; automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1355,98 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 Eur (devynių Eur) žyminį mokestį.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.