- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2-20936-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15538-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.6.2Civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 042,08 Eur skolą už elektros energiją, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d. atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 1 042,08 Eur skola. Iš viso liko nesumokėta už suvartotas 8016 kWh. Įmokas objektui ir už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją ieškovė apskaičiuodavo pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis, kai nurašomas faktinis skaitiklio rodmuo ir tuomet elektros suvartojimas objekte yra skaičiuojamas pagal faktinį suvartojimą. Atsakovės ir trečiojo asmens duomenimis skolos susidarymo laikotarpiu jame gyveno nuomininkė J. Š.. Su nuomininke rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui – atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, kuriuose nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Nurodė, jog atsakove byloje turėtų būti ne ji, o J. Š. arba savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovą. Atsakovė nurodė, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2014 m. vasario 4 d. su J. Š. sudarė Socialinio būsto (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkė įsipareigojo kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. Ginčo butą nuomininkė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 5.22-18/1586 grąžino tik 2018 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktas numato galimybę nustatyti elektros energijos vartotoją, todėl atsiskaitymo už elektros energiją klausimus reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina būtent vartotojo atsakomybę už elektros suvartojimą, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Atkreipė dėmesį į tai, jog nepaisant to, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau visos gyvenamosios patalpos (tarp jų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-4755 buvo perduotas patikėjimo teise valdyti savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, todėl skolos susidarymo laikotarpiu butą patikėjimo teise valdė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, dėl ko atsakovei nekyla prievolė sumokėti už elektros skolą.
Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir atsakovė, tačiau papildomai pareiškė, kad nesutinka, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ yra atsakinga už susidariusią skolą ieškovei. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis tik nuomoja, prižiūri ir administruoja Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, todėl nėra atsakinga už nuomininkų nesumokėtus nuomos mokesčius. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai nuomininkas ir energijos tiekėjas nėra sudaręs rašytinės sutarties, energijos tiekimo gyvenamajam būstui atveju energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą energiją prievolė.
Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės pozicija dėl netinkamo atsakovo, nes atsakovės atsiliepime į ieškinį minimoje nuomos sutartyje buvo aprašyti nuomotojo bei nuomininko įsipareigojimai, o teisės bei pareigos būtų jų pagrindu sukurtos ne ieškovei, bet atitinkamos nuomos sutarties šalims. Be to, ieškovė nei su minima nuomininke, nei su savivaldybės įmone „Vilniaus miesto būstas“ neturi pasirašytos elektros energijos tiekimo sutarties, o tokiais atvejais pagal galiojančius teisės aktus bei teisminę praktiką vieninteliu atsakovu yra laikomas objekto savininkas, t. y. atsakovė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kas nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyvių turėtų būti laikomas objekto savininkas. Taigi, nuomininko faktinis elektros energijos vartojimo neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Be to, iš viešai skelbiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad objekto nuomos sutartis skolos susidarymo laikotarpiu taip pat nebuvo registruota. Ieškovė nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo suformuotą praktiką nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto duomenimis butas, esantis adresus (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. rugsėjo 8 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Už objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d. atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 1 042,08 Eur skola. Iš viso liko nesumokėta už suvartotas 8016 kWh.
Visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 30-163 dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo pagrindu savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ su J. Š. 2014 m. vasario 4 d. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Su nuomininke J. Š. ar kitais bute gyvenusiais asmenimis rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta. J. Š. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymu sutartis dėl patalpų nuomos nutraukta, socialinis būstas savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ perduotas 2018 m. gruodžio 17 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 5.22-18/1586. Savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. aktu Nr. A403-45/19(2.2.6.12-FN4) atsakovei perdavė netinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalys minėtų aplinkybių neginčija. Esminis ginčas byloje yra dėl to, kam kyla prievolė sumokėti už ginčo laikotarpiu į butą suteiktą elektros energiją.
Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas. Taisyklių 100 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, pagal minėtą teisės normą rašytinės sutarties su energijos tiekimo nebuvimo atveju objekto savininko pareiga atsiskaityti už į elektros energiją kyla, nepriklausomai nuo to, ar vartotoją įmanoma nustatyti, ar ne. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl nepaisant to, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas. Šalys neginčijo, jog tarp ieškovės ir nuomininkės ar kitų asmenų rašytinė sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, prievolė atsiskaityti už į butą tiektą elektros energiją tenka atsakovei.
Be kita ko, atsakovės argumentai dėl atsakovės prievolės apmokėti skolą nebuvimo, nes butą patikėjimo teise skolos susidarymu laikotarpiu valdė savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“, taip pat nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto išlaikymą ieškovei ir energijos tiekėjai išlieka savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkei nesudarius su elektros tiekėju rašytinės elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininko Vilniaus miesto savivaldybės kaip vartotojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, už elektros tiekimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 23 d., turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį ir jos susidarymo laikotarpį patvirtina ieškovės parengta 2020 m. balandžio 16 d. priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. Atsakovė skolos dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistina 1 042,08 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 042,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nesusidarė, todėl jos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 1 042,08 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus aštuonis euro centus) skolos.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 042,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.