- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1054-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00640-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurochem Logistics International“
- Atsakovas
- SIA ,,NTS Spedition“, SIA „IT Logistik“
- Trečiasis asmuo
- draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.26Vežimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurochem Logistics International“, atsakovės SIA ,,NTS Spedition“ ir trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-372-479/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovėms SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „BTA Insurance Company“ AAS Lietuvos filialas, draudimo įmonė „Achmea Schadeverzekeringen N. V.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurochem Logistics International“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 85 251,79 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vokietijoje registruota įmonė ALCRON GMBH, atstovaujanti įmonei Thyssen Krupp Airport Systems S. A., 2015 m. rugpjūčio 5 d. ieškovei pateikė užsakymą nugabenti krovinį iš Ispanijos į Rusiją. Krovinys buvo gabenamas laivu iki Klaipėdos uosto, kuriame buvo sukrautas ant negabaritinių krovinių gabenimo platformų bei puspriekabių ir toliau buvo gabenamas sausumos keliais į Rusiją. Krovinio pervežimą sausumos keliais vykdė atsakovės pagal ieškovės pateiktą 2015 m. rugpjūčio 18 d. užsakymą. Atsakovėms buvo pateiktas krovinio aprašymas, jo matmenys, pakrovimo instrukcija ir kitos sąlygos. 2015 m. spalio 19 d. Rusijos teritorijoje viena iš krovinį gabenusių platformų pateko į eismo įvykį, kurio metu platforma su kroviniu nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, todėl dalis krovinio į paskirties vietą nebuvo pristatyta. Atsakovės eismo įvykio pasekmių nepašalino ir krovinį paliko įvykio vietoje. Šalindama krovinio avarijos pasekmes ieškovė patyrė 85 251,79 Eur nuostolių, kuriuos privalo solidariai atlyginti atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 22 d. byloje priėmė dalinį sprendimą, ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė SIA „NTS Spedition“; ieškinio dalį dėl atsakovės SIA „IT Logistik“ atsakomybės atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės SIA „NTS Spedition“ buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis, ieškovei 2015 m. rugpjūčio 18 d. pateikus atsakovei krovinio vežimo tarptautiniu maršrutu paraišką Nr. 01-15NTS. Paraiškoje buvo nurodytas bendras krovinių svoris – 146 857 kg, bei išmatavimai; susitarta dėl vežimui atlikti reikalingų transporto priemonių; šalys susitarė ir dėl krovinių gabenimo sąlygų, t. y., kroviniai turėjo būti gabenami pagal CMR konvencijos nuostatas. Vežėjas įsipareigojo dalyvauti pakraunant ir iškraunant krovinį.
5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinį gabeno atsakovė SIA „IT Logistik“. Teismas vertino, kad atsakovė SIA „NTS Spedition“ teisėtai pervežimą atlikti pavedė atsakovei SIA „IT Logistik“.
6. Spręsdamas dėl solidariosios atsakovių atsakomybės teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovė SIA „IT Logistik“ nėra sudariusi sutarties su ieškove, krovinį teisėtai perėmė iš atsakovės SIA „NTS Spedition“, ieškovė neprieštaravo, jog krovinio pervežimą vykdytų atsakovė SIA „IT Logistik“. Teismas sprendė, kad atsakovė SIA „IT Logistik“ nėra ieškovės solidari skolininkė ir ieškinys atsakovei SIA „IT Logistik“ yra pareikštas nepagrįstai.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė SIA „NTS Spedition“, būdama vežėja pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. sutartį, priėmė krovinį, pretenzijų dėl krovinio CMR konvencijos 8 straipsnyje nustatyta tvarka nepareiškė, sprendė, kad ieškovė pagrįstai vadovaujasi CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi ir teisėtai reikalauja atlyginti žalą dėl krovinio sugadinimo.
8. Teismas byloje nenustatė CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų ypatingų rizikų, dėl kurių atsakovė SIA „NTS Spedition“ būtų atleidžiama nuo atsakomybės atlyginti ieškovei padarytą žalą. Darbus dėl krovinio iškėlimo iš laivo ir uždėjimo ant platformų, krovinio apžiūros bei pakrovimo proceso fiksavimo organizavo bei už juos atsakinga yra ieškovė, pakrovimo procese dalyvavo ir krovinio pritvirtinimo, pririšimo darbus atliko transporto priemonių vairuotojai (vežėjo darbuotojai), todėl teismas padarė išvadą, kad krovinio pakrovimą atliko abi šalys – ieškovė bei atsakovė SIA „NTS Spedition“.
9. Įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, draudimo ekspertų RAB „RusSurvey“ tyrimo išvadas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, teismas padarė išvadą, kad krovinio vežėjas dalyvavo pakraunant krovinį ant nepritaikytos kroviniui vežti platformos, vežėjas savarankiškai tvirtino krovinį prie platformos nesilaikant krovinio gamintojo reikalavimų, vežėjas krovinį tvirtino nenustatęs ant krovinio pažymėtų jo tvirtinimo vietų, krovinio svorio centro ir todėl vežėjas prisiėmė krovinio sugadinimo riziką. Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta aplinkybė, kad vežėjo atsakomybę atlyginti žalą pašalina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatos.
10. Teismas nesivadovavo ieškovės pateikta UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad krovinio pakrovimas bei tvirtinimas buvo atlikti tinkamai, nes ši tyrimo ataskaita yra paruošta vadovaujantis specialistų atliktais matematiniais, krovinio judėjimo krypties tyrimais, bet ne krovinio gamintojo Thyssen Krupp Airport Systems S. A. techninėmis instrukcijomis.
11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimus nustatyti, kad krovinys sugadintas dėl transporto priemonės vairuotojo kaltės, nes 2015 m. spalio 19 d. Rusijos Klepki rajono skyriaus kelių patrulių tarnybos nutarimu buvo atsisakyta iškelti administracinio nusižengimo bylą nesant vairuotojo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties; transporto priemonės vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė, o puspriekabės nuvažiavimą į griovį nulėmė puspriekabės atsikabinimas nuo vilkiko kabinos. Krovinio sugadinimą nulėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai, bet RAB „RusSurvey“ ataskaitoje nurodytos priežastys, t. y. netinkamos transporto priemonės parinkimas kroviniui vežti, netinkamas krovinio tvirtinimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atsakovė SIA „NTS Spedition“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės SIA „NTS Spedition“ atsakomybės bei įpareigojimo atlyginti žalą ieškovei ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei SIA „NTS Spedition“ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Stambių gabaritų krovinį ant vežėjos SIA „IT Logistik“ pateiktų gabenimo platformų krovė pati ieškovė, nesilaikydama krovinio siuntėjo ir gamintojo pakrovimo instrukcijos reikalavimų bei neatsižvelgdama į nepakankamą krovinio tvirtinimo vietų žymėjimą nesiėmė priemonių tinkamai pasirūpinti krovinio pritvirtinimu. Šios aplinkybės lėmė atsiradusios žalos pasekmes.
12.2. Pagrįsta teismo išvada, kad nėra vežėjo vairuotojo kaltės, tačiau nesant vairuotojo kaltės, nėra ir paties vežėjo kaltės dėl kilusių neigiamų pasekmių.
12.3. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog krovėjai buvo supažindinti su gamintojo pakrovimo instrukcija, taip pat, kad su pakrovimo ir tvirtinimo instrukcija pakrovimo metu buvo supažindinti ir tarpiniai vežėjai (atsakovės).
12.4. Teismas, spręsdamas vežėjų atsakomybės klausimą, turėjo teisingai nustatyti krovinio perdavimo momentą tarp pagrindinio vežėjo – ieškovės, ir tarpinio vežėjo – atsakovės SIA „NTS Spedition“. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė krovinį pakrovė Klaipėdos uoste ant tarpinio vežėjo SIA „IT Logistik“ transporto priemonių gabenimo platformų ir gabeno jį kaip pagrindinis vežėjas bei siuntėjas iki sienos su Baltarusijos Respublika pagal jos išrašytą CMR važtaraštį, todėl visos pakrovimo ir tvirtinimo teisinės pasekmės tenka ieškovei. Ieškovė pripažino šio važtaraščio buvimą, tačiau jo nepateikė į bylą. Krovinio pakrovimo bei tvirtinimo pareiga priklausė ieškovei, todėl jai tenka ir kylančios neigiamos pasekmės. Be to, nei krovėjams, nei vežėjams nebuvo žinomi gamintojo krovimo ir tvirtinimo reikalavimai.
12.5. Teismas pernelyg plečiamai aiškino 2015 m. rugpjūčio 8 d. užsakymo-vežimo sutarties Nr. 01-15 NTS sąlygą dėl atsakovės, kaip vežėjos įsipareigojimo dalyvauti krovinio pakrovime apimties. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vežėjo vairuotojai tvirtino krovinį pasirinktu būdu ir jokių pastabų CMR važtaraštyje nepadarė, nes ieškovė, krovinio vežimo važtaraščio Lietuvos Respublikos keliais vežėjui nepateikė iš viso, nors jis buvo pateiktas Lietuvos teritorinei muitinei.
12.6. Vadovaujantis CMR konvencijos 4 straipsniu, teismas negalėjo vadovautis tik vieno vežėjo CMR važtaraščiu, kuriame siuntėju nurodyta SIA „NTS Spedition“, o vežėju SIA „IT Logistik“, kai nuo pakrovimo vietos Klaipėdoje iki Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija krovinys gabenamas pagal ieškovės išrašytą CMR važtaraštį, kuriame ieškovė yra siuntėja, o vežėjas SIA „IT Logistik“, nors ieškovė šio dokumento į bylą nepateikė. Teismui kilo pareiga nustatyti vežėjų krovinio perdavimo vienas kitam momentą, atitinkamai paskirstant atsakomybę ir teisines pasekmes. Visa krovinio pakrovimo ir tvirtinimo atsakomybė bei šių pareigų netinkamo vykdymo pasekmės tenka ieškovei, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas.
12.7. Nagrinėjamu atveju taikytinos Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. Įsakymo Nr. 3-56 7 punkto nuostatos, jog krovinio pakrovimą bei tvirtinimą atlieka siuntėjas, tačiau teismas šių argumentų nevertino, tai sutrukdė priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
12.8. Pažeisdamas įrodytų tyrimo ir vertinimo taisykles teismas pasisakė tik dėl tų įrodymų ar aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadą, o kitos dalies įrodymų teismas nevertino, nepasisakydamas dėl trečiojo asmens argumentų, jog krovinio pakrovimo ir tvirtinimo metu tikėtina nebuvo nei vieno ieškovės atstovo, susipažinusio su gamintojo pakrovimo ir tvirtinimo instrukcija; bei atsakovių argumentų, jog su SGS Klaipėda Ltd. sudaryta sutartis yra bendrinė ir nenumato pareigos pakrovimo bei tvirtinimo procedūrą tikrinti laikantis gamintojo pakrovimo bei tvirtinimo instrukcijos reikalavimų.
12.9. Ieškovė, kaip pagrindinė vežėja ir siuntėja nesilaikė gamintojo transportavimo instrukcijos reikalavimų, tai lėmė krovinio gabenimo padidintą riziką ir neigiamas pasekmes. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti vežėjo atsakomybę šalinančią sąlygą CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant 17 straipsnio 4 dalies e rizikos faktoriui, nes dėl to nuostoliai ir buvo patirti. Kadangi krovinį netinkamai pakrovė siuntėjas – ieškovė, aplinkybė dėl pateiktos per trumpos gabenimo platformos nepanaikina jos atsakomybės dėl padidinto rizikos faktoriaus egzistavimo, atsakovės, kaip tarpiniai vežėjai turi teisę reikalauti taikyti šią vežėjo atsakomybę šalinančią sąlygą CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, esant 17 straipsnio 4 dalies c rizikos faktoriui.
12.10. Tarpiniai vežėjai turi būti atleidžiami nuo atsakomybės už dalies krovinio apgadinimą, nes yra CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatyti pagrindai, nes tai įvyko dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti, o pasekmėms užkirsti kelio.
13. Ieškovė UAB „Eurochem Logistics International“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas konstatavo, kad krovinys buvo vežamas pagal CMR konvencijos nuostatas. Esant krovinių tarptautinio vežimo už atlyginimą sutarčiai, vežėjo, siuntėjo ir gavėjo tarpusavio santykiams, pareigoms bei atsakomybei taikoma CMR konvencija net ir tarp šalių nesant jokios sutarties, todėl teismo išvada, kad ieškinys atsakovei SIA „IT Logistic“ pareikštas nepagrįstai, prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m vasario 15 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Teismas netinkamai aiškino CMR važtaraščio reikšmę, nevertino šio dokumento turinio, t. y. aplinkybės, kad CMR važtaraštyje nurodytas faktinis vežėjas – SIA „IT Logistik“, yra jos spaudas bei įrodytos aplinkybės, kad krovinys perduotas šio vežėjo dispozicijon. Todėl abi atsakovės atsakingos solidariai ir tampa vežėjais CMR konvencijos prasme.
13.2. UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita ir RAB „RusSurvey“ specialistų išvados yra parengtos pagal skirtingas Thyssen Krupp Airport Systems S. A. technines instrukcijas – atitinkamai anglų ir rusų kalbomis. Į bylą nėra pateiktos pilnos (trūksta lapų) instrukcijos rusų kalba, todėl RAB „RusSurvey“ specialistų išvadomis negalima vadovautis. Teismas suteikęs pirmenybę nepilnam dokumentui pažeidė įrodinėjimo taisykles ir proceso šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus.
13.3. Teismas neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2015 m. spalio 6 d. SGS Klaipėda Ltd. krovinio pakrovimo priežiūros akte Nr. LT1520-0558-1, nurodyta, kad krovinio tvirtinimą (bei grandinių įtempimą) atliko vairuotojai (vežėjo agentai), todėl teismo išvada, kad žalą nulėmė ne transporto priemonės vairuotojo veiksmai, bet RAB „RusSurvey“ ataskaitoje nurodytos priežastys (netinkamos transporto priemonės parinkimas kroviniui vežti ir netinkamas krovinio tvirtinimas), yra nepagrįsta byloje surinkta medžiaga. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naštą.
13.4. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas neįrodytomis aplinkybėmis bei netinkamai ištirtais įrodymais, tinkamam visų įrodymų ištyrimui būtina skirti žodinį nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje.
14. Trečiasis asmuo ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies pripažįstant SIA „NTS Spedition“ atsakinga už ieškovei padarytą žalą; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė SIA „NTS Spedition“ atsakinga už krovinio pakrovimą. Krovinio vežimo sutartis pareigą pakrauti krovinį aiškiai numatė tik ieškovei. Atitinkamai tokios pareigos nenumatė atsakovei SIA „NTS Spedition“. Jei vežimo sutartis nenumato vežėjo pareigos krovinį pakrauti, ši pareiga bei rizika tenka krovinio siuntėjui ir (ar) gavėjui. Pareiga dalyvauti krovinio pakrovime negalėjo būti sutapatinama su pareiga pakrauti krovinį, nes dėl tokios pareigos šalys nesusitarė. Vežėjo vairuotojų veiksmai (dalyvavimas krovinio pakrovime) negali būti laikomi pakeičiančiais krovinio vežimo sutarties sąlygas.
14.2. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktą. Krovinio vežimo sutartis aiškiai numatė, kad tinkamo krovinio pakrovimo pareiga priklausė krovinio siuntėjai – ieškovei, kuri ir pakrovė krovinį, tačiau nepaisant to teismas konstatavo neegzistuojant pirmajai CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto sąlygai (jog krovinys pakrautas siuntėjo), kadangi krovinio tvirtinimą neva atliko pats vežėjas. Kaip jau nurodyta, vien atsakovės vairuotojo faktinis padėjimas pakrauti krovinį, krovinio pakrovimo pareigos ir rizikos neperkelia atsakovei. Taip pat tarp krovinio pakrovimo ir sugadinimo egzistuoja priežastinis ryšys.
14.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, neva SIA „NTS Spedition“ yra atsakinga už netinkamos transporto priemonės parinkimą bei už tai, kad nepastebėjo netinkamo krovinio žymėjimo. SIA „NTS Spedition“, turėdama tik krovinio vežimo sutartyje nurodytus krovinio matmenis, neturėjo pagrindo manyti, kad jos atsiųsta negabaritinių krovinių vežimo platforma yra netinkama. Teismas neįvertino, kad apie gamintojo transportavimo parengtų krovinio pakrovimo instrukcijų egzistavimą ir turinį, atsakovė nebuvo informuota. Ieškovės aplaidumas rūpinantis tinkamu krovinio pakrovimu, įskaitant ir tinkamo platformos parinkimą (pareikalavimą), buvo viena priežasčių krovinio sugadinimui atsirasti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vairuotojai nepagrįstai nepastebėjo, kad krovinio transportinis žymėjimas nepakankamas, kadangi krovinio svorio centras nesutapo su geometriniu krovinio centru, nes tai pastebėti reikalingos specialios žinios.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės SIA „NTS Spedition“ ir SIA „IT Logistik“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės bei trečiojo asmens apeliacinius skundus. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pateikusi apeliacinį skundą ieškovė prieštarauja pati sau, nes ginčija ir jai palankią dalinio sprendimo dalį, prašydama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
15.2. Atmestini ieškovės argumentai dėl tarpinių vežėjų (atsakovių) solidarios atsakomybės, nes ieškovė yra pagrindinis vežėjas, kuris pats netinkamai atliko savo pareigas perduodamas netinkamai pakrautą ir pritvirtintą krovinį tarpiniam vežėjui SIA „NTS Spedition“. Pagal CMR konvencijos nuostatas ieškovės, kaip pagrindinio vežėjo, atsakomybė už krovinio sugadinimą pasamdžius tarpinius vežėjus ir perdavus netinkamai pakrautą bei pritvirtinta krovinį nedingo.
15.3. Ieškovė nepateikė teismui savo pačios surašyto CMR važtaraščio lietuvių kalba dėl krovinio išvežimo iš Lietuvos Respublikos, nors jo egzistavimą teismui patvirtino posėdžio metu. Ieškovė kaip pagrindinis vežėjas, CMR važtaraščio pagrindu pati atsakinga už tinkamą krovinio pakrovimą bei tvirtinimą ir šių veiksmų teisines pasekmes. Kaip pagrindinis vežėjas turėjo informuoti tarpinius vežėjus apie visas krovinio pakrovimo aplinkybes (CMR konvencijos 11 straipsnio 1 punktas), tačiau to neatliko.
15.4. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita, nes pateiktas nebegaliojantis ją surašiusio eksperto pažymėjimas, ekspertas akivaizdžiai klaidingai ir priešingai gamintojo instrukcijos reikalavimams aiškino krovinio tvirtinimo vietų skaičių bei tvirtinimo būdą.
15.5. Ieškovė neteikė Thyssen Krupp Airport Systems S. A. techninių instrukcijų tarpiniams vežėjams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nekėlė klausimo apie gamintojo instrukcijos rusų ir anglų kalba autentiškumo.
16. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį SIA „IT Logistik“ atžvilgiu pastarajai neturėjus jokių sutartinių santykių su ieškove, o ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepagrindė, kodėl ši atsakovė laikytina atsakinga už žalą. CMR konvencijos taikymas pats savaime nenulemia SIA „IT Logistik“ atsakomybės, už jos veiksmus prieš ieškovę atsakinga SIA „NTS Spedition“, apeliantės cituojama kasacinio teismo praktika bei pateikiamas CMR konvencijos interpretavimas nepagrindžia SIA „IT Logistik“ atsakomybės prieš ieškovę.
16.2. Teismas nepažeidė įrodinėjimo normų, nes vadovavosi byloje tinkamai surinktais ir išsamiais įrodymais, o UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaita yra nepatikima. Ieškovė neįrodinėjo, kad nepateiktos Thyssen Krupp Airport Systems S. A. instrukcijos rusų kalba dalys pagrįstų aplinkybes, lemiančias kitokias, nei padaryta skundžiamu sprendimu, išvadas. Be to pačiomis instrukcijomis disponuoja ar turėtų disponuoti pati ieškovė. Be to, CPK 114 straipsnio 3 dalis leidžia į bylą teikti ne visą dokumentą, o tik jo dalį. Abi ataskaitos parengtos vadovaujantis tomis pačiomis Thyssen Krupp Airport Systems S.A. instrukcijomis rusų ir anglų kalbomis. Nėra priežasčių abejoti RAB „RusSurvey“ akto tinkamumu kaip įrodinėjimo priemone. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Klaipėdos Netas“ ataskaita, kadangi pastaroji akivaizdžiai klaidinanti ir pateikianti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
17. Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus ieškovė su jais nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai vertino ne tik formalias sutarties sąlygas, bet ir realius šalių veiksmus ir jų atitikimą teisės aktams, savo išvadas grindė tuo, kad krovinio vežėjas iš anksto žinodamas krovinio ilgį, svorį, kroviniui pervežti naudojo netinkamą transporto priemonę, pakrovus krovinį siuntėjui nereiškė pretenzijų; vežėjo darbuotojai savo nuožiūra krovinį tvirtino, nereikalavę pateikti krovinio tvirtinimo ir gabenimo taisyklių. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vežėjas prisiėmė krovinio sugadinimo riziką, todėl atsakingas dėl žalos atlyginimo.
17.2. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (specialisto išvadas ir kt.), vežėjo darbuotojų veiksmus pakraunant krovinį ant netinkamos platformos, netinkamą tvirtinimo taškų ir priemonių parinkimą bei netinkamą žymėjimą, padarė pagrįstą išvadą, jog neįrodytos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, šalinančios vežėjo atsakomybę.
17.3. Teismas nenustatė aplinkybių, kad vežėjas būtų reiškęs pretenzijas, atsisakęs gabenti krovinį ar atlikęs kokias žymas važtaraštyje, todėl pagrįstai sprendė dėl atsakovės atsakomybės.
17.4. 2015 m. spalio 6 d. SGS Klaipėda Ltd. krovinio pakrovimo priežiūros akte Nr. LT1520-0558-1, nurodyta, kad visi tvirtinimo darbai buvo atlikti vilkikų vairuotojų. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad vairuotojų dalyvavimas negalėjo sukurti pareigų atsakovėms, nes faktinė situacija skiriasi nuo užimamos gynybinės pozicijos. Taikant CMR konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese naudojasi, kai šie vykdo jo įpareigojimus. Jeigu vairuotojai atliko krovinio tvirtinimą, akivaizdu, kad už jų veiksmus atsakingi yra asmenys, prisiėmę įsipareigojimą įvykdyti krovinio pervežimo darbus. Atsakovės yra krovinių gabenimo profesionalės, todėl santykiuose su ieškove turi būti bent jau lygiavertėje teisinėje padėtyje.
Atsiliepimas
17.5. Teiginiai, kad ieškovė vienintelė disponavo specialiais krovinio pakrovimo reikalavimais neatitinka byloje esančių duomenų, nei specialisto išvadų. Atsakovės yra krovinių pervežimo įmonės, disponuojančios transporto priemonėmis, galinčiomis pervežti tokio tipo krovinius, todėl nepagrįsta įrodinėti, kad ieškovė turėjo pasirūpinti kitomis transporto priemonėmis.
17.6. Į bylą pateiktos skirtingos Thyssen Krupp Airport Systems S. A. techninės instrukcijos (rusų ir anglų kalbomis), kurių turinys dėl gabenimo platformų ilgio skirtingas. SGS Klaipėda Ltd. krovinio pakrovimo priežiūros aktas surašytas anglų kalba, todėl logiška, kad buvo vadovaujamasi anglų kalba pateiktomis instrukcijomis. Atsakovės vadovaujasi rusišku tekstu, kuris pilnas nėra pateiktas į bylą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai
18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eurochem Logistics International“, atsakovės SIA ,,NTS Spedition“ ir trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ apeliacinius skundus, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą paliko nepakeistą.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje įrodyta, kad eismo įvykiui tiesioginę ar netiesioginę įtaką turėjo krovinio krovimas ir sutvirtinimas, o krovinio pakrovimą atliko abi šalys. Teismas tinkamai įvertino ir atsižvelgė į tai, kad vežėjos vairuotojas ginčo krovinį priėmė kaip tinkamai pakrautą ir pritvirtintą, jokių pastabų ar pretenzijų ieškovei dėl to nereiškė.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad argumentai dėl kiekvienos iš šalių dalyvavimo pakrovimo procese indėlio nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl pagrindo taikyti atsakovės SIA ,,NTS Spedition“ atsakomybę egzistavimo, nes tiek ieškovės galimas nepakankamas atsargumas kraunant krovinį, tiek atsakovės atsakomybės laipsnis jai dalyvavus krovinį pakraunant ir tvirtinant bei nereiškus dėl to jokių pretenzijų turi būti vertinami pirmosios instancijos teisme sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio.
21. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 3K-3-245-611/2019 pagal trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eurochem Logistics International“ ieškinį atsakovėms SIA ,,NTS Spedition“ ir SIA ,,IT Logistik“ dėl žalos atlyginimo, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
22. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai pripažinę, jog krovinį pakrovė atsakovė SIA ,,NTS Spedition“ ir todėl ji turi prisiimti atsakomybę už netinkamą krovinio pakrovimą, lėmusį jo vėlesnį sugadinimą, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės. Pasak kasacinio teismo, teismai netyrė ir nevertino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. netyrė, ar gali būti ypatinga rizika laikoma ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėja, ar krovinio pakrovimas galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio vėlesnį sugadinimą.
23. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis pateikti rašytinius paaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytų ištirti aplinkybių ir su tuo susijusius įrodymus.
24. Trečiasis asmuo ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas:
24.1. Krovinys buvo sugadintas ir žala atsirado būtent dėl netinkamo jo pakrovimo. RAB „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte Nr. RB1510410 konstatuota, kad žalos atsiradimo priežastys yra panaudota netinkama transporto priemonė, netinkamas tvirtinimas, atliktas nesilaikant techninių instrukcijų bei nepakankamas transportavimo žymėjimas.
24.2. Netinkama transportavimo priemonė buvo parinkta dėl ieškovės netinkamai vykdytos pareigos pasirūpinti krovinio pakrovimu. Ieškovės atsiųstame užsakyme dėl krovinio pervežimo nurodyta, kad yra reikalingi 6 vnt. negabaritinių platformų, 3 vnt. standartinių tentų, 1 megatreileris. Reikalavimas, jog krovinys neišsikištų iš transportavimo platformos, kyla būtent iš krovinio gamintojo – Thussen Krupp Airpot Systems S. A. – parengtų krovinio pakrovimo instrukcijų. RAB „RusSurvey“ ekspertų akte konstatuota, kad būtent krovinio pakrovimo instrukcijos iškelia reikalavimą, jog platformos ilgis turi atitikti tunelio ir kabinos ilgį. Krovinio pakrovimo instrukcijos atsakovei SIA „NTS Spedition“ buvo pateiktos tik šios bylos nagrinėjimo metu (po dubliko pateikimo). Be to, aplinkybė, kad krovinys buvo pakrautas visiškai nesilaikant krovinio pakrovimo instrukcijos, suponuoja, kad nei ieškovė, būdama atsakinga už krovinio pakrovimą, nei pakrovimą prižiūrėję jos atstovai, krovinio pakrovimo instrukcijų krovinio pakrovimo metu taip pat neturėjo.
24.3. Ieškovė vykdė netinkamą krovinio tvirtinimą, atliktą nesilaikant techninių instrukcijų, todėl už nepakankamą transportavimo žymėjimą atsakovė SIA „NTS Spedition“ nėra atsakinga. RAB „RusSurvey“ ekspertų akte nurodyta, kad nepakankamas transportavimo žymėjimas pasireiškė tuo, jog nebuvo pažymėtas krovinio svorio centras, kuris, ekspertų vertinimu, nesutapo su geometriniu centru.
24.4. Tarp netinkamo krovinio pakrovimo ir sugadinimo egzistuoja priežastinis ryšys. RAB „RusSurvey“ ekspertų akte nurodyta, kad puspriekabės nuriedėjimas į kelkraštį tik inicijavo jėgas, dėl kurių pasislinko ir apvirto krovinys, t. y. vairuotojo manevravimas nebuvo žalos atsiradimo priežastis, nes esant tinkamai įvykdytam pakrovimui, krovinys nebūtų pasislinkęs ir apvirtęs.
Atsiliepimas
25. Ieškovė UAB ,,Eurochem Logistics International“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens paaiškinimus ir prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad visos bylos nagrinėjimo metu ji teigė, kad net jei transporto priemonė ir buvo pristatyta per trumpa, tai neturėjo įtakos krovinio pasislinkimui ir eismo įvykiui, nes pats krovinys ant platformos buvo padėtas ant specialių gabenimui skirtų kojų, t. y. platformos viršų lietė ne visas, o tik tose nurodytose vietose, kas negali turėti įtakos krovinio pasislinkimui ir vėlesniems įvykiams (nustatyta UAB „Klaipėdos Netas“ tyrimo ataskaitoje). Taip pat prieš nuvirsdamas krovinys ant platformos nukeliavo daugiau nei 1 500 km (nustatyta eismo įvykio pranešimuose ir RAB „RusSurvey“ apžiūros akte) bei visos kitos platformos be jokių įvykių pasiekė paskirties vietą.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju kasacinės instancijos teismas perdavė bylą pagal ieškovės UAB ,,Eurochem Logistics International“, atsakovės SIA ,,NTS Spedition“ ir trečiojo asmens draudimo įmonės ,,Achmea Schadeverzekeringen N. V.“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinio sprendimo Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
28. Byloje ieškovė UAB „Eurochem Logistics International“ prašė priteisti solidariai iš atsakovių 85 251,79 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ginčas byloje iškilęs dėl sutartinę atsakomybę už netinkamą krovinio pakrovimą reglamentuojančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančių CPK normų aiškinimo bei taikymo.
29. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl pastarajam bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tuo pat metu – atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).
30. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį jį įpareigoja teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, o tai (įrodymų vertinimas), akivaizdu, yra žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Taigi pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje, neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-336/2015; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101-701/2016).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje pasisakydamas dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai pripažinę, jog krovinį pakrovė atsakovė ,,SIA NTS Spedition“ ir todėl ji turi prisiimti atsakomybę už netinkamą krovinio pakrovimą, lėmusį jo vėlesnį sugadinimą, netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo atleidimą nuo atsakomybės. Kasacinis teismas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netyrė ir nevertino CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui reikšmingų bylos aplinkybių, t. y. netyrė, ar gali būti ypatinga rizika laikoma ta aplinkybė, jog krovinį pakrovė siuntėja, ar krovinio pakrovimas galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai lemti krovinio vėlesnį sugadinimą.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, o esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Dėl kasacinio teismo nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi dėl aplinkybių, kurios nebuvo vertinamos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nustatant ir vertinant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio taikymui reikšmingas bylos aplinkybes. Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.
33. Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokia situacija, jog siekiant nustatyti ar egzistuoja visos trys aplinkybės (krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu; dėl to susidarė ypatinga rizika; tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą), norint atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, byla turi būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, analizuojant aplinkybes, kurios nebuvo tirtos. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacinio proceso paskirties bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas panaikinamas ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
35. Apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. dalinį sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.