Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-12-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-32080-909/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-02
Bylos Nr.
e2YT-32080-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26306-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
L. S.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Linas Makaveckas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32080-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26306-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) 3.2.3.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Katažynai Grinevič,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant pareiškėjos L. S. atstovui advokatui Linui Makaveckui, atstovei I. Š.,liudytojoms J. B., D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino, ir prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. S. mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėja L. S. (mergautinė pavardė (duomenys neskelbtini)) 1983 m. balandžio 27 d. sudarė santuoką su A. S.. Santuokos metu buvo įgyta ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). L. S. ir A. S. vaikų neturėjo, A. S. tėvai yra mirę. A. S. mirė 1997 m. lapkričio 24 d., mirties dieną jis nebuvo sudaręs testamento, turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja L. S. yra paveldėtoja pagal įstatymą. Dar iki vyro mirties pareiškėja gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už A. S. mokėjo ½ komunalinių mokesčių, apmokėdavo ½ buto remonto išlaidų, mirus vyrui, pareiškėja ir toliau mokėjo ½ komunalinių mokesčių už butą, rūpinosi buto būkle, remontais. L. S. nuo 1988 m. vasario 18 d. iki 1999 m. rugsėjo 29 d. minėtame bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Nekilnojamojo turto registre L. S. nurodyta kaip ½ buto savininkė. Paveldėjimo teisės liudijimo gauti L. S. negalėjo, nes yra praleistas įstatymo nustatytas terminas. Dėl to L. S. kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji, priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti jos vyrui, priklausiusią buto dalį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Linas Makaveckas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai akcentavo, kad pareiškėja po vyro mirties butą faktiškai pradėjo valdyti, juo rūpindamasi, jame gyvendama, mokėdama reikiamus išlaikymui mokesčius. Priežastis, dėl ko pareiškėja po vyro mirties nesikreipė į notarą, yra ta, kad nevisiškai tinkamai žinojo įstatymus, reglamentuojančius paveldėjimo bei įpėdinių klausimus. Pareiškėja, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodyta, kad nuosavybės teisės turėtoja pareiškėja, manė, jog papildomų procedūrų nereikia, t. y. kreiptis į notarą ar kitas institucijas. Advokatas nurodė, kad pareiškėja yra išvykusi gyventi į Italiją bei gyvena ten iki šiol, tačiau butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi iki šiol prisidėdama prie buto išlaikymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė I. Š. nurodė, kad yra pareiškėjos dukterėčia, šiuo metu bute gyvena ji su šeima, taip pat patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko. Byloje yra prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra pareiškėjos vyresnioji sesuo, ½ dalis buto priklauso jai, kita dalis – seseriai. Bute gyveno kartu su seserim ir jos vyru A. S., po kurio mirties sesuo bute pragyveno apie 2-3 metus, rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, vėliau išvyko gyventi į Italiją, bet ir iki šiol prisideda prie buto išlaikymo, per metus apie 3-4 kartus atvyksta į Lietuvą. Liudytoja patvirtino, kad pareiškėja nesuprato, kad po vyro mirties reikia kreiptis į notarą.

Liudytoja D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra gretimai gyvenanti kaimynė. Paaiškino, jog nurodytame bute pareiškėja kartu su giminaičiais gyveno nuo 1988 metų iki maždaug 2000 metų, bute kartu gyveno ir pareiškėjos vyras, sesuo su dukra, močiutė. Po vyro mirties bute pareiškėja gyveno dar apie trejus metus, vėliau išvyko gyventi į Italiją. Visą laikotarpį ir iki šiol butą vis dar išlaiko pareiškėja bei jos vyresnioji sesuo J. B.. Taipogi pridūrė, kad pareiškėja grįžta į Lietuvą aplankyti giminaičių, taip pat finansiškai prisideda prie buto išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio A. S., mirusio 1997 m. lapkričio 24 d., palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja L. S. 1983 m. balandžio 27 d. buvo sudariusi santuoką su A. S., kuris mirė 1997 m. lapkričio 24 d., santuokos metu buvo įgyta ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir 1992 m. birželio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis. Kita ½ dalis buto nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjos seseriai J. B.. Pareiškėja ir A. S. vaikų neturi, A. S. tėvai yra mirę, duomenų apie kitus A. S. įpėdinius nėra. Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo sudarytų testamentų, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Nustatyta, kad A. S. mirė 1997 m. lapkričio 24 d., taigi palikimas atsirado galiojant 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintam Civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), kuris turi būti taikomas A. S. turto paveldėjimo santykiams (pagal 2000 m. liepos 18d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Civilinis kodeksas (2000 m. CK) paveldėjimo santykiams taikomas tuo atveju, jei palikimas atsiranda šiam kodeksui įsigaliojus). Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai. Paveldėdami pagal įstatymą įpėdiniai paveldi palikimą lygiomis dalimis pagal eiles. Visi vienos eilės įpėdiniai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, paveldi lygiomis dalimis. Paveldėjimui pagal įstatymą reikia, kad įpėdinis atliktų įstatymo nustatytus veiksmus, įgyvendinančius jo teisę į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnis). Vadovaujantis minėtu 1964 m. redakcijos CK 587 straipsniu, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dar iki sutuoktinio A. S. mirties pareiškėja gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. S. ir seserimi J. B.. Abi buto bendraturtės rūpinosi buto išlaikymu, remontais, mokėjo už komunalines paslaugas. Mirus vyrui A. S., L. S. ir toliau liko gyventi bute, kuriame nuo 1988 m. vasario 18 d. iki 1999 m. rugsėjo 29 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Po vyro mirties bute pareiškėja gyveno apie trejus metus, rūpinosi buto išlaikymu, remontais. Vėliau pareiškėja išvyko gyventi į užsienį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojos J. B. ir D. Č.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. S. mirties jo palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja po A. S. mirties mokėjo mokesčius už butą, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per šešių mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) pareiškėja faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusi visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip A. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po vyro mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos L. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. lapkričio 24 d. atsiradusį palikimą priėmė L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė