Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-314-1092/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-17
Bylos Nr.: e2A-314-1092/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04551-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-314-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04551-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 802,38 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2022 m. sausio 13 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas), dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė išmokėjo 802,38 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, ji turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

1.2. Atsakovė neginčija, jog ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas nuotekoms išsiliejus iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Taigi darytina išvada, kad byloje yra duomenų, kad turtas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo objekto gedimo / trūkumo. Panašias bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė atliko kokius nors ginčo vamzdyno priežiūros darbus. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo vamzdyno apskritai neprižiūrėjo, neatliko jo apžiūrų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo, vamzdyno valymo ir kt.). Vamzdyno nepriežiūra lėmė nuotekų išsiliejimą. Byloje nėra duomenų, kad nuotekos iš ginčo vamzdyno išsiliejo dėl jo netinkamo naudojimo.

1.3. Ieškovė pateikė teismui UAB „Sistela“ programa sudarytą sąmatą, kurioje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos. Apdraustas turtas paskutinį kartą remontuotas 2017 m., kartu su ieškiniu yra pateiktos turto fotonuotraukos, iš kurių matyti turto būklė. Išmokant draudimo išmoką buvo įvertintas turto nusidėvėjimas, kuris yra nurodytas ir teismui pateiktoje sąmatoje. Atsakovė nenurodo, kokio dydžio žala buvo padaryta įvykio metu, nepateikia savo skaičiavimų ir tokiu būdu nepaneigia ieškovės sudarytos sąmatos teisingumo ir pagrįstumo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą ir tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Vamzdžio užsikimšimas negali būti laikomas netinkamais atsakovės veiksmais, o turi būti vertinamas kaip netinkamo naudojimosi šia bendra inžinerine įranga pasekmė. Ieškovė nurodė, jog apipylimas įvyko dėl nuotekų vamzdžio užsikimšimo ir nepateikė į bylą įrodymų, jog buitinė kanalizacija užsikimšo dėl jos konstrukcijų trūkumų, netinkamos priežiūros ir (ar) konkrečių nustatytų defektų. Byloje taip pat nėra duomenų, jog nurodyta inžinerinė įranga netinkamai funkcionavo iki įvykio. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdė priskirtas funkcijas. Butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo tinkamai naudotis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, taip pat ir bendra buitinių nuotekų inžinerine sistema. Be to, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti tikruosius įvykio kaltininkus.

Šalies argumentai

2.2. Ieškiniu prašoma suma nėra aiškiai apskaičiuota. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus. Būtent ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus, taip pat nurodyti, kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė ieškovė atkurdama turtą po įvykio.

2.3. Vien Daugiabučio namo administravimo faktas nesuponuoja, jog atsakovė yra atsakinga už visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė nevykdė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – ir Nuostatai), nurodytų pareigų. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ 802,38 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 802,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. 2022 m. sausio 13 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė išmokėjo 802,38 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovė UAB „Mano būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog Butas buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, kuris yra daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis. Bendro naudojimo objektų administratorė privalėjo veikti pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus, organizuoti namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų apžiūras ir imtis atitinkamų darbų (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 punktai). Taigi atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo vandens nuotekų sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

3.3. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina žalos padarymo mechanizmą, t. y. jog 1 aukšto butas buvo užlietas nuotekoms prasiveržus per vonią. Butą apžiūrėjo atsakovės darbuotojai, tačiau nenustatė, kad nuotekų vamzdis buvo užkimštas kokiais nors daiktais. MB „Biostera“ jau po įvykio, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d. pagal atsakovės užsakymą atliko nuotekų sistemos valymą ir TV diagnostiką. Atliktų darbų akte nurodoma, kad buvo išplauti riebalų kamšalai. 2022 m. rugsėjo 27 d. atliktų darbų akte nurodoma, kad tarp 3 ir 6 m. aptiktas netinkamas nuotekų sistemos nuolydis, laikosi vanduo. Nuo šulinio matosi įtrūkimas vamzdyje iki 0,5 m. Šie įrodymai patvirtina, kad Daugiabučio namo nuotekų vamzdynas turi defektinį trūkumą – netinkamą nuolydį. Esant netinkamam nuotekų nuolydžiui, kaupiasi vanduo ir riebalai kurie po tam tikro laiko užkemša vamzdyną. Nors paminėti diagnostikos aktai sudaryti jau po žalos padarymo, tačiau tikėtina, kad nuotekų vamzdyno defektinis (konstrukcinis) trūkumas (netinkamas nuolydis, stovinčios nuotekos) buvo ir žalos atsiradimo metu.

3.4. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, organizuoja daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Tačiau to iki šiol nepadarė, kas patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo nuotekų vamzdynų, neužtikrino, kad jie atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, nesudarė privalomųjų darbų plano, neinicijavo gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir Butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

3.5. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 802,38 Eur dydžio draudimo išmoka. Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, deklaratyviai teigdama, kad žala paskaičiuota netinkamai. Tačiau pati atsakovė savo paskaičiavimų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovės kartu su ieškiniu pateikta sąmata, kurioje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos, patvirtina žalos dydį. Apskaičiuojant žalos dydį buvo įvertintas ir turto nusidėvėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nevykdė savo pareigos ir neįrodė nei realios patirtos žalos bei kodėl atliko draudimo išmokos mokėjimą kelis kartus, taip pat, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.

4.2. Skundžiamos sprendimo dalies argumentai, susiję su ieškinio tenkinimo teisiniais pagrindais, yra neaiškūs, dviprasmiški ir nemotyvuoti. Iš viso sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių, t. y., kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais remiantis, ieškinys tenkintas. Klaipėdos apylinkės teismas, išsamiai neištyręs visus reikšmingus byloje esančius įrodymus, išsamiai neargumentuodamas savo teiginių, konstatavo esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turinčias aplinkybes. Teismas, priimdamas ginčijamą, sprendimą rėmėsi tik prielaidomis, jog atsakovė yra namo administratorė, tačiau teismas tinkamai neįvertino atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, nesigilino į ginčo esmę ir nenustatinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovei nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas.

Atsiliepimas

4.3. Atsakovės byloje pateikti įrodymai bei paaiškinimai pagrindė, kad administravimo pareigas ji vykdė tinkamai, veikė aktyviai, tinkamai prižiūrėjo namo inžinerinę įrangą, organizavo remonto darbus, vykdė kanalizacijos valymo darbus. Teismas nevertino aplinkybės, kad vykdydama savo pareigas, atsakovė, gavusi pranešimą apie vienkartinį užliejimą, atliko apžiūrą. Iki ginčo įvykio, t. y. 2020 ir 2021 metais, administratorė vykdė kanalizacijos valymo darbus, techninę priežiūrą, todėl nebuvo abejonių, jog Daugiabučio namo inžinerinė įranga yra tvarkinga. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nuotekų stovas užkimštas netinkamomis medžiagomis, objektyviai rodo, jog bendraturčiai neįvykdė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams pareigos tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neįvertino šių aplinkybių ir aiškiai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas.

4.4. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė administravimo pareigas. Tačiau teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Dar daugiau, byloje ieškovė nepateikė įrodymų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl bendro naudojimo inžinerinės įrangos trūkumų atsirado žala.

4.5. Atsakovei nesuprantama, kodėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik prielaidomis, jog žala įvyko būtent dėl netinkamo nuolydžio, jeigu minėti diagnostikos aktai sudaryti po įvykio, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų, byloje nebuvo ir nėra pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, jog dar iki įvykio buvo nuotekų vamzdyno defektai, dėl ko ir įvyko žala. Pabrėžtina, kad byloje yra pateikti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, kurie pagrindžia jog administratorius savo pareigas atliko tinkamai t. y. iki įvykio atlikto nuotekų vamzdynų diagnostiką bei kanalizacijos valymo darbus, jog būtų išvengta minėto įvykio. Pažymėtina, jog teismui kyla pareiga nustatyti teisingas, teisiškai reikšmingas aplinkybes, o ne priimant sprendimą remtis spėliojimais ar prielaidomis. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, žala ir jos dydis.

4.6. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir / ar sutarties nustatytas pareigas ir / ar netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Neužtenka konstatavimo, jog atsakovė yra namo administratorė, nes atsakovė neatsako už bet kokias avarijas, įvykusias savininkų nuosavybės teise priklausančiuose butuose. Atsakovė visada tinkamai atliko jai pavestus namo bendrojo naudojimo objektų profilaktinės priežiūros darbus, ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą namo administravimą ir priežiūrą.

4.7. Iš ieškovės pateiktos medžiagos byloje matyti, kad neįrodomas priežastinis ryšys tarp netinkamos atsakovės daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir kilusios žalos. Ieškovė apsiriboja tik teisės aktuose administratoriui nustatytų pareigų išvardijimu, bei nurodymu, kad galimai žalą sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kuo remiantis nustatė, kad žala atsirado dėl netinkamai prižiūrimos Daugiabučio namo bendro naudojimo inžinerinės įrangos, nepateikė įrodymų, kurioje konkrečioje vietoje užsikimšo vamzdynas, ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo. Iš esmės ieškovė rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis.

4.8. Byloje nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, yra tik daromos prielaidos, todėl neįrodyta atsakovės kaltė dėl kilusios žalos.

4.9. Byloje esanti medžiaga nepagrindžia patirtos žalos dydžio, nepateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai kaip atrodė patalpos iki apliejimo ir iškarto po jo. Nėra pateikta objektyvi informacija apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, todėl yra pažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

Atsiliepimas

4.10. Ieškovės darbuotojas, surašęs defektinį aktą, atsakovės atstovo, kuris vykdo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, neiškvietė, į specialistus nesikreipė, t. y. neatliko išsamaus draudžiamojo įvykio tyrimo. Atsakovės nuomone, ieškovė nėra įrodžiusi nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.

5. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju byloje esant duomenų, kad ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas nuotekoms išsiliejus dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno užsikimšimo, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji, būdama ginčo daugiabučio namo administratore, atliko visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, susijusias su šios konstrukcijos priežiūra.

Atsiliepimas

5.2. Atsakovė teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 27 d. rangovo UAB „Biostera“ ir atsakovės sudarytą atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad nuotekų vamzdyne yra aptiktas netinkamas nuolydis, vamzdynas turi įtrūkimų. Kaip matyti iš kitų atsakovės pateiktų įrodymų byloje, UAB „Biostera“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, problema, susijusi su vamzdyno užsikimšimu ginčo daugiabučiame name nuolatos kartojosi, t. y. tiek vamzdyno konstrukciniai trūkumai atsakovei buvo (turėjo būti) žinomi, tiek buvo žinoma apie jų sukeliamą problemą. Tinkamas vamzdyno nuolydis yra būtinas tam, kad nuotekos vamzdynu tinkamai nutekėtų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ėmėsi priemonių šiai problemai išspręsti. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė (daugiabučio namo administratorė) būtų atlikusi kasmetines, nuolatines šio vamzdyno apžiūras, kaip tai numato Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.

5.3. Panašias bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).

5.4. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo vamzdynas buvo užkimštas netinkamomis medžiagomis, taip pat nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad vamzdynas užsikišo dėl namo gyventojų veiksmų. Primintina, kad būtent atsakovei buvo pranešta apie nuotekų išsiliejimą, jo darbuotojai vyko likviduoti avarijos, tačiau jokių neleistinų mesti daiktų / šiukšlių vamzdyne neužfiksavo.

5.5. Atsakovės kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnis). Šios prezumpcijos atsakovė byloje nėra paneigusi.

Atsiliepimas

5.6. Atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau būtent atsakovės darbuotojai įvykio dieną (2022 m. sausio 13 d.) buvo informuoti apie įvykį, vyko lokalizuoti avarijos, t. y. turėjo visas galimybes apžiūrėti apgadintą turtą ir nustatyti jam padarytos žalos dydį. Atsakovė tik nurodo, kad žalos dydis nustatytas neteisingai, bet savo skaičiavimų ar konkrečių argumentų dėl žalos dydžio nepagrįstumo nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, o teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

10. Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 13 d. buvo užlietas ir apgadintas dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno užsikimšimo. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad šis įvykis įvyko dėl Daugiabučio namo gyventojų neprotingo ir neatsakingo elgesio. Atsakovės argumentai, kad vamzdynas buvo užkimštas netinkamomis medžiagomis, yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina bylos medžiaga, nors atsakovei buvo pranešta apie įvykį ir jos darbuotojai įvykio dieną valė vamzdyną, taigi, turėjo galimybę surinkti įrodymus apie vamzdyno užkimšimą netinkamomis medžiagomis.

11. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi nuotekų vamzdynai priskirtini Daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai.

12. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Nagrinėjamu atveju žalos Butui atsiradimo metu atsakovė buvo Daugiabučio namo, kuriame buvo Butas, administratorė.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis). Administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 papunktis). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis).

14. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1‑971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas). Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija) 11 punktas).

15. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį; specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1 – 87.3 papunkčiai).

16. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 papunktis).

17. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, taip pat vadovaujantis aktualia apeliacinės instancijos teismų praktika, nagrinėjamu atveju nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (nuotekų vamzdyno) užsikimšimo, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1200-577/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2557-432/2022).

18. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad iki ginčo įvykio, t. y. 2020 ir 2021 metais, administratorė vykdė kanalizacijos valymo darbus. Ši aplinkybė rodo, kad problemos su kanalizacija (nuotekų vamzdynu) kartojosi. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės pateiktas 2021 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų aktas, kuriame užfiksuotas Daugiabučio namo gyventojo nusiskundimas, kad vonioje kyla kanalizacija ir problema kartojasi. Byloje nėra įrodymų, kad minėti atsitikimai įvyko dėl neprotingo ir neatsakingo Daugiabučio namo gyventojų elgesio.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė, žinodama apie pasikartojančią problemą su nuotekų vamzdynu, po 2021 m. rugsėjo 3 d. ir iki įvykio dienos (2022 m. sausio 13 d.) ėmėsi kokių nors priemonių, kad išsiaiškinti šios problemos priežastis ir (arba) imtis atsargumo (prevencinių) priemonių, kad išvengti galimos žalos gyventojų turtui (pvz., reguliariai tikrinti ir (arba) valyti vamzdyną). Tad apeliacinės instancijos teismas tokį atsakovės, kuriai, kaip savo srities profesionalei ir verslininkei, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, neveikimą vertina kaip neteisėtą neveikimą. Tokiu būdu atsakovė pažeidė savo pareigas užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, imtis priemonių maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai.

20. Byloje pateikti įrodymai taip pat rodo, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo nustatyti nuotekų vamzdyno defektai – netinkamas nuolydis (dėl to laikosi vanduo), įtrūkimai. Ir nors atsakovė teigia, kad šie defektai neegzistavo ginčo įvykio metu, tačiau atsakovė nepateikė teismui nei įrodymų, nei argumentuotų paaiškinimų, kaip ir dėl kokių priežasčių per 8 mėnesius nuo ginčo įvykio dienos galėjo pasikeisti nuotekų vamzdyno nuolydis. Vadinasi, labiau tikėtina, kad netinkamas nuolydis egzistavo ir ginčo įvykio dieną, tačiau atsakovė, turėdama galimybių jį nustatyti (tai parodo aplinkybė, jog 2022 m. rugsėjo mėnesį tai buvo padaryta), to nepadarė, nors apie pasikartojančias problemas su vamzdynu žinojo dar iki ginčo įvykio. Šios aplinkybės patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad atsakovė neteisėtai neveikė. Be to, atsakovės kaltė preziumuojama ir byloje nėra įrodymų, kurie šią prezumpciją galėtų paneigti.

21. Anksčiau paminėtas neteisėtas atsakovės neveikimas, apeliacinės instancijos teismo manymu, yra susijęs su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

22. Apeliacinės instancijos teismo manymu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti nuotekų vamzdyno defektą ir organizuoti jo pašalinimą ir (arba) prevencinių (atsargumo) priemonių pagalba (pvz., reguliariai valydama ir (arba) tikrindama nuotekų vamzdyno būklę) užkirsti kelią žalai atsirasti. Dėl šios priežasties atsakovės neteisėtą neveikimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pakankamu laipsniu turėjusiu įtakos žalai atsirasti ir konstatuoja trečiąją civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka ir su padarytos žalos apskaičiavimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs, deklaratyvūs, atsakovė pati nepateikia jokių žalos skaičiavimų. Savo ruožtu padarytą žalą patvirtina ir pačios atsakovės sudarytas įvykio vietos apžiūros aktas, ir pateiktos fotonuotraukos, ir kiti įrodymai. Žalos dydis apskaičiuotas taikant įprastą metodologiją (UAB „Sistela“ programą), įvertinant ir turto nusidėvėjimą. Vien tik aplinkybė, kad byloje nėra Buto nuotraukų iki įvykio, žalos dydžio niekaip nepaneigia.

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau šiame procesiniame sprendime, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

25. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir priteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimą. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus, neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis