- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-2557-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas NPC“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)UAB „Mano būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Mano būstas NPC“ ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą – 1 339,70 Eur, palūkanas – 74,22 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2020-11-30 įvykio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovo buvo apdraustas būsto draudimu, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodamas nuostolius ir mokėdamas draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Nurodė, kad ieškovas apskaičiavo jo apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo 1 339,70 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, jog ieškovo apdraustam turtui žala buvo padaryta dėl vandens išsiliejimo, trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui. Nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
4. Atsakovas nurodė, kadieškovas apie įvykio priežastis sprendė pagal savo darbuotojų paaiškinimus, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinčių daryti atitinkamas išvadas. Pažymėjo, kad draudikui atliekant draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, turėjo dalyvauti atsakovo specialistai. Atsakovo teigimu, ieškovas tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatė žalos dydžio. Taigi, tinkamai neištyręs draudžiamojo įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo ir tai, jog nėra pateikta apipylimo židinio nuotraukų. Be to, atkreipė dėmesį, jog įvykio metu ieškovo draudėjas atlikto patalpų remonto darbus, kaip matosi iš pateiktų nuotraukų, todėl akivaizdu, jog bet kokios inžinerinės sistemos, tiek bendrosios, tiek draudėjui priklausančios asmeninės nuosavybės teise galėjo būti kliudytos ar kitaip paveiktos. Atsakovas nurodė, kad ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Priešingas vertinimas pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-16 sprendimu ieškinįvisiškai patenkino.
6.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kadbūsto draudimo liudijimasserija LD Nr. 118796027, patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020-11-12 iki 2021-11-11 apdraudė UAB „Atominiai butai“ nekilnojamąjį turtą – butą. Iš ieškovo surašyto 2020-12-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto duomenų matyti, kad 2020-11-30 įvyko draudžiamasis įvykis – vandentiekio avarija ieškovo draudėjo apdraustamebute (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad bute trūko vienas iš magistralinių vandentiekio vamzdžių; apžiūros metu vandens bėgimas buvo sustabdytas; aplietas visas butas.Pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas UAB „Mano Būstas NPC“. Nurodyto draudžiamojo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo draudėjui 1 339,70 Eur dydžio draudimo išmoką.Šią aplinkybę patvirtina 2020-12-11 pranešimas Nr. 2526290, taip pat 2020-12-14 mokėjimo nurodymas Nr. 20015732. Apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą, ieškovas rėmėsi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067.
7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovas, tvirtindamas, jog tinkamai vykdė namo bendrosios dalinės nuosavybės prižiūrėtojo, pareigas, nepateikė šios aplinkybės įrodymų:nėra duomenų, liudijančių, kad atsakovas būtų atlikęs vamzdyno apžiūras, duomenų, kad vamzdyno būklė kada nors būtų tikrinta, duomenų, kad vamzdyno būklė buvo pripažinta patenkinama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, atsiliepime ginčydamas ieškovo nurodomus argumentus dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo, turėjo pateikti įrodymus, jog šias pareigas jis vykdė tinkamai.Kadangi vandens išsiliejimas įvyko dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto gedimo (trūkumo), nesant kitų duomenų, nulemia pradinę išvadą, kad tas bendrosios dalinės nuosavybės objektas galimai buvo netinkamai prižiūrimas (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad atsakovas šios išvados nepaneigė, taigi, nepaneigė ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos buvimo.
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius tiek padarytą žalą (aktas), tiek draudimo išmokos išmokėjimą (mokėjimo pavedimo kopija). Atsakovas, keldamas abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodydamas kiekvieno iš ieškovo pateiktų įrodymų galimų trūkumų. Įvertinęs aplinkybę, kad nėra ginčo dėl įvykio, kurio metu buvo aplietas butas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina yra, jogžala atsirado būtent dėl ieškovo apdrausto buto apliejimo. Dėl šių aplinkybių nusprendė, kad egzistuoja visos įstatyme nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas(atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovoieškinį atmesti.
10.Apeliantasnurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, dėl kokių priežasčių trūko šalto vandens stovas, t. y. ar dėl nesandarumo, ar dėl itin didelio nusidėvėjo, ar vamzdis buvo mechaniškai pažeistas, kadangi trečiasis asmuo bute vykdė remonto darbus. Atsakovo įsitikinimu, iš ieškovo pateiktų nuotraukų nėra galimybės identifikuoti, ar nuotraukose yra užfiksuotas šalto vandens stovas, priklausantis trečiajam asmeniui ar tai yra bendrojo naudojimo objektas, negalima nustatyti vandentiekio sistemos veikimo principo (ar vamzdynas skirtas aptarnauti vien tik atsakovo poreikius), vamzdyno trūkimo vietos (prieš ar po apskaitos prietaiso). Taip pat, iš pateiktų nuotraukų neaišku, ar apskritai trūko šalto vandens stovas. Iš esmės nustatytas avarijos įvykis ir tai, kad apdraustų patalpų apliejimas įvyko, trūkus šalto vandens stovui, nes yra pateiktas turto sunaikinimo ir apgadinimas aktas, tačiau neidentifikavus stovo trūkimo vietos, nenustačius jo trūkimo priežasties nėra galimybės nuspręsti dėl atsakovo atsakomybės ribų. Nenustačius vamzdyno trūkimo vietos, teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad trūko vamzdžio atšaka, kuri nėra priskiriama prie vartotojo (atsakovo) inžinerinės sistemos, nėra pagrįsta civilinėje byloje nustatytais faktiniais duomenimis bei padaryta, netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl pastato inžinerinėse sistemose atsiradusių defektų padarymo atveju, pagal kurių nuostatas vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.
11. Skunde pažymėta, kad trečiojo asmens, kaip buto savininko, atsakomybės ribos prasideda nuo šalto vandens pirmo sriegio. Iš pateiktų nuotraukų vizualiai neįmanoma nustatyti šalto vandens stovo trūkimo vietos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad vamzdis trūko būtent atsakovo atsakomybės ribose. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų nuotraukų, trečiajam asmeniui priklausančiame bute vanduo nebeteka. Atsakovas laikosi pozicijos, jog kadangi į atsakovąnebuvo kreiptasi dėl vandens visam namui užsukimo, darytina pagrįsta išvada, kad trečiasis asmuo užsuko bute esančią vandens sklendę.Vadinasi,trečiajam asmeniui turint galimybę užsukti vandenį savo bute, neištyrus visų įrodymų ir nenustačius visų aplinkybių, nepagrįsta daryti išvadą, kad trūko būtent bendrojo naudojimo stovas. Ši aplinkybė patvirtinta, jog trūko ne bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdis, o būtent trečiajam asmeniui priklausantis vamzdis.
12. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas.Pažymėjo, jog šiuo atveju tokių aplinkybių, ar buvo fiksuojami gyventojų nusiskundimai, nustatyti defektai ir pan., niekada nebuvo. Šalto vandens stovo pažeidimai ar problemos niekada nebuvo nustatyti, nebuvo gyventojų nusiskundimų nei iki įvykio, nei po jo, todėl teismas reikalavo atsakovo įrodyti aplinkybes, kurių jis įrodyti negali.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingu už turtui padarytą žalą. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis, kaip administratorius, netinkamai vykdė savo pareigas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK)6.1015straipsnyje nurodyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens.CK6.1015straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.Ieškovaspareiškė ieškinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK6.245 straipsnio 4 dalis,6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovui. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
16. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.
17. 2020-11-30 įvykio metu buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. PagalCK4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – irDNSBĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
18. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK4.75straipsnio 1 dalis).CK4.83straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arbaCK4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
19. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603(2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtusCK4.85straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 punktuose nurodytais būdais; organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas atlikti ir pareigas vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr.D1-971„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, jų atnaujinimu (remontu) laiku ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Namo administratorius, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, privalėjovieną kartą per metustikrinti vamzdyno būklę (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).
21. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas, būdamas namo (duomenys neskelbtini), administratorius/techninis prižiūrėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą namo vamzdynų funkcionavimą.
22. Vandens išsiliejimo vieta (magistralinis vandentiekio vamzdis) nustatyta 2020-12-03 ieškovo darbuotojų surašytame turto sugadinimo, sunaikinimo akte (ieškinio priedas Nr. 3,e. b. l. 39, 40). Įrašas akte toks: „Bute trūko vienas iš magistralinių vandentiekio vamzdžių. Apžiūros metu vandens bėgimas buvo sustabdytas. Sulietas visas butas.“ Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (draudžiamojo įvykio metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija) II skirsnio lentelės „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ pirmosios eilutės „Vandentiekio sistema“ nuostatas prie bendrųjų pastato inžinerinių sistemų priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos). Magistraliniai vamzdžiai pagal aprašo prasmę yra bendrųjų pastato inžinerinių sistemų dalis.
23. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (magistralinio vandentiekio vamzdžio)gedimo, būtent apeliantui atsirado pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus, siūlė remontuoti ir pan. Tačiau apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamą pareigų vykdymą, nepateikė (CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas).
24. Atsakovui buvo išsiųsta ieškovo 2020-12-25 pretenzija Nr. R0002542876 (ieškinio priedas Nr. 6, e. b. l. 28), tačiau atsakovas nepasinaudojo pretenzijoje nurodytomis galimybėmis susipažinti su žalos tyrimo dokumentais ir pateikti savus įrodymus. Ieškovo pateiktas 2020-12-03 turto sugadinimo, sunaikinimo aktas yra rašytinis įrodymas, surašytas po draudžiamojo įvykio vietos apžiūros. Norėdamas jį nuginčyti, atsakovas turėjo pateikti savo įrodymus apie draudžiamojo įvykio vietą ir (ar) priežastis, tačiau to nepadarė.
25.Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad užmagistralinių vandentiekio vamzdžių funkcionavimą name, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakingas atsakovas, kaip namo administratorius. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl konstatuotina, kad būtent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio magistraliniais vandentiekio vamzdžiais bei jų priežiūra – nulėmė žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad įvykus vandentiekio avarijai, niekas neprašė atsakovo pagalbos, užsukant vandenį ir tai, atsakovo manymu, turėtų patvirtinti, kad avarija įvyko trečiojo asmens atsakomybės ribose, nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų apie vandentiekio avarijos vietą magistraliniame vandentiekio vamzdyje: vandens tiekimo užsukimo sklendė gali būti įrengta namo gyventojams lengvai prieinamoje vietoje, atsakovas šios galimybės nenuginčijo.
26. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK12straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Įrodymų vertinimas pagalCPK185straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos, priimant sprendimą, visumos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ar argumentų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimas paliktinas nepakeistas.
27. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-16 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.