- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2-7771-639/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04551-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės "Compensa Vienna Insurance Group"
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės "Compensa Vienna Insurance Group", ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Baltija“, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 802,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022-01-13 d. daugiabučiame name (duomenis neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas) dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenis neskelbtini). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenis neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu Ieškovui, kaip šio Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 802,38 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovei, t.y. UAB „Mano būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovui atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 802,38 EUR draudimo išmoka ir draudikas turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad vamzdžio užsikimšimas negali būti laikomas netinkamais Atsakovės veiksmais, o neabejotinai turi būti vertinamas kaip netinkamo naudojimosi šia bendra inžinerine įranga pasekmė. Tuo tarpu, Ieškovė nurodo, jog apipylimas įvyko dėl nuotekų vamzdžio užsikimšimo ir nepateikė į bylą įrodymų, jog buitinė kanalizacija užsikimšo dėl jos konstrukcijų trūkumų, netinkamos priežiūros ir (ar) konkrečių nustatytų defektų. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog nurodyta inžinerinė įranga netinkamai funkcionavo iki įvykio. Priešingai, Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, tinkamai vykdo priskirtas funkcijas. Pažymėjo, jog pastato techninis prižiūrėtojas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, vykdo nuolatinius stebėjimus bei atlieka periodines apžiūras. Butų ir kitų patalpų savininkai yra tie subjektai, kurie privalo tinkamai naudotis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ir bendra buitinių nuotekų inžinerine sistema. Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be to draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi draudikas įpareigojamas veikti taip, kad visos žalos nustatymo procedūros ir įvykio tyrimo eiga būtų atliekama dedant maksimalias pastangas, laikantis didžiausio rūpestingumo bei atidumo standartų. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti tikruosius įvykio kaltininkus.
Šalies argumentai
4. Teigė, kad ieškiniu prašoma suma nėra aiškiai apskaičiuota. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kokia apimtimi buvo padaryta žala, ir kad būtent tokia apimtimi reikėjo atlikti remonto darbus.
Atsiliepimas
5. Ieškovė dublike pažymėjo, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį neginčija, jog ieškovo apdraustas turtas buvo apgadintas nuotekoms išsiliejus iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Taigi darytina išvada, kad byloje yra duomenų, kad turtas buvo apgadintas dėl bendrojo naudojimo objekto gedimo/trūkumo. Panašias bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas atliko kokius nors ginčo vamzdyno priežiūros darbus – atliko kasmetines bei nuolatines objekto apžiūras bei kitas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Nurodyta leidžia daryti išvadą, kad Atsakovas ginčo vamzdyno apskritai neprižiūrėjo, neatliko jo apžiūrų, nesiėmė profilaktinių priemonių (sandarumo tikrinimo, vamzdyno valymo ir kt.). Nurodyta iš tiesų leidžia spręsti, kad būtent vamzdyno nepriežiūra lėmė nuotekų išsiliejimą. Atsiliepime nurodomo teiginio, kad nuotekos iš ginčo vamzdyno išsiliejo dėl jo netinkamo naudojimo, atsakovas niekaip nepagrindžia. Iš kartu su ieškiniu pateikto Įvykio vietos apžiūros akto darytina išvada, kad būtent Atsakovo darbuotojai vyko į įvykio vietą, valė ginčo vamzdyną, tačiau neužfiksavo, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mesti šiukšlių/daiktų. Būtent akte turėjo būti fiksuojama aplinkybė dėl užsikimšimo priežasčių. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nurodo, jog Ieškovo reikalaujama suma yra nedetalizuota, neįvertintas turto nusidėvėjimas. Vienok, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė UAB „Sistela“ (UAB „Sistela“ – tai atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse) programa sudaryta sąmata, kurioje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos. Apdraustas turtas paskutinį kartą remontuotas 2017 m., kartu su ieškiniu yra pateiktos turto fotonuotraukos, iš kurių matyti turto būklė. Išmokant draudimo išmoką buvo įvertintas turto nusidėvėjimas, kuris yra nurodytas ir teismui pateiktoje sąmatoje. Taigi atsakovo teiginiai dėl sąmatos netikslumo ir nusidėvėjimo netaikymo yra deklaratyvūs. Ieškovas nenurodo, kokio dydžio žala buvo padaryta įvykio metu, nepateikia savo skaičiavimų ir tokiu būdu nepaneigia Ieškovo sudarytos sąmatos teisingumo ir pagrįstumo.
6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, reikalaujant žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės pažeidimo sąlygas, t.y. neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, faktą Atsakovo vertinimu Ieškovas formaliai ir net nesigilindamas į bylos aplinkybes remiasi vieninteliu faktu Atsakovo neteisėtiems veiksmams pagrįsti t. y. tuo, jog Atsakovas yra (duomenis neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, tačiau pabrėžtina, jog vien administravimo faktas nesuponuoja aplinkybės, jog Atsakovas yra atsakingas už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas. Pažymėtina, kad Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB Mano Būstas Baltija kokiu nors būdu būtų nevykdęs Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), nurodytų pareigų. Tai, kad UAB Mano Būstas Baltija netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas Nuostatuose, yra tik Ieškovo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Jeigu Ieškovas mano, kad UAB Mano Būstas Baltija netinkamai prižiūrėjo bendrąją dalinę nuosavybę, jis privalėjo pateikti įrodymus, kurie tai patvirtintų. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju UAB Mano Būstas Baltija neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Taigi atsakovės teigė, jog nei paties žalos atsiradimo fakto Ieškovas nėra įrodęs, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Prievolė prašomos priteisti žalos dydį pagrįsti tinkamais įrodymais byloje kyla Ieškovui, todėl būtent Ieškovas, prašydamas atlyginti padarytą žalą, privalo pateikti visus būtinus įrodymus, taip pat nurodyti kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė Ieškovas atkurdamas turtą po įvykio. Ieškovui tinkamai neįrodžius reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Įvertinus šias faktines aplinkybes bei Ieškovo ir Atsakovų pateiktų įrodymų visumą, akivaizdu, kad Ieškovo pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas.
7. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje ir kitose procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog nuotekos pateko per bendro naudojimo vamzdį, būtent jam užsikimšus. Atsakovas pateiktais įrodymais siekia įrodyti, kad vamzdynas buvo periodiškai valomas kelis mėnesius iki draudžiamo įvykio. Tačiau šie pateikti įrodymai niekaip nepaneigia atsakovo atsakomybės už padarytą žalą, nes jiems buvo žinoma apie netinkamą vamzdyną, jis nekartą buvo valytas. Jokių draudžiamų mesti atliekų į vamzdyną nėra rasta. Pažymėjo, kad pats atsakovas pateikė jo paties pasitelkto rangovo 2021-09-27 d. sudarytą aktą iš kurio matyti, jog nustatytas netinkamas vamzdyno nuolydis. Tokiu būdu atsakovas turėdamas duomenų, kad vamzdynas nuolatos kemšasi ir jame laikosi vanduo ir kyla rizika atsirasti žalai, dėl netinkamai įrengto vamzdyno laiku nesiėmė priemonių šio vamzdyno tvarkymui, dėl ko atsirado žala. Tuo pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai. Žalos dydis (su apskaičiuotu nusidėvėjimu) įrodytas sudaryta sąmata ir nuotraukomis bei kitais dokumentais. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis, tokiu būdu yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl prašė pilnai tenkinti ieškinį.
8. Teismo posėdyje atsakovės atstovas pareiškė kad su ieškiniu nesutinka. Akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 suformuotu išaiškinimu, jog atsakovui nėra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė (kuo anot atsakovės atstovo remiasi ieškovė) ir ieškovas privalo įrodyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu ieškovė remiasi griežtos atsakomybės sąlygomis. Pažymėjo, kad atsakovė atlikdavo vamzdžio pravalymus profilaktiškai bei gavus gyventojų pranešimus, taigi savo pareigą vykdė, ir tuos vamzdynus pravalydavo. Todėl užpylimo priežastis yra gyventojų neatsakingas elgesys į nuotekų vamzdyną sumetus nereikalingus daiktus. Todėl prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2022 m. sausio 13 d. daugiabučiame name adresu (duomenis neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas) dėl bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenis neskelbtini). Ieškovas įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenis neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu Ieškovui, kaip šio Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 802,38 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.
10. Nustatyta, kad atsakovė, t.y. UAB „Mano būstas Baltija“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratoriumi, kuri yra atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Ieškovė reikalavimus atsakovei grindžia tuo, jog atsakovė kaip namo administratorė, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti, kad namo inžinerinė sistema, įskaitant nuotekų vamzdynas, neturėtų trūkumų, galinčių lemti žalos padarymą namo butų savininkų turtui, būtų saugus eksploatuoti. Ieškovės teigimu, kad atsakovės šios pareigos nevykdė ir netinkamai prižiūrėjo paminėtą nuotekų vamzdyną.
11. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog butas esantis adresu (duomenis neskelbtini) buvo užlietas dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, kuris yra daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos dalis.
12. Bendro naudojimo objektų administratorė privalėjo veikti pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus, organizuoti namo šildymo ir vandentiekio paskirstomųjų vamzdynų apžiūras ir imtis atitinkamų darbų (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 punktai).
13. Taigi atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turi ir turėjo pareigą organizuoti daugiabučio namo vandens nuotekų sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.
14. Ieškovo pateikti įrodymai: buto apžiūros aktai, nuotraukos, patvirtina žalos padarymo mechanizmą, t.y. jog 1 aukšto butas buvo užlietas nuotekoms prasiveržus per vonią. Butą apžiūrėjo atsakovo darbuotojai tačiau nenustatė, kad nuotekų vamzdys buvo užkimštas kokiais nors daiktais. MB „Biostera“ jau po įvykio, t.y. 2022 m. rugsėjo 14 d. pagal atsakovės užsakymą atliko nuotekų sistemos valymą ir TV diagnostiką. Atliktų darbų akte teigiama kad išplauta riebalų kamšalus. 2022 m. rugsėjo 27 d. tą pati įmonė vėl pagal atsakovės užsakymą atliko minėto namo nuotekų vamzdžio valymą ir TV diagnostika. Atliktų darbų akte nurodomą, kad tarp 3 ir 6 m. aptiktas netinkamas nuolydis, laikosi vanduo. Nuo šulinio matosi įtrūkimas vamzdyje iki 0,5 m. Šie įrodymai patvirtina, kad namo esančio adresu (duomenis neskelbtini), nuotekų vamzdynas turi defektinį trūkumą netinkamą nuolydį. Esant netinkamam nuotekų nuolydžiui kaupiasi vanduo ir riebalai kurie po tam tikro laiko užkemšą vamzdyną. Nors paminėti diagnostikos aktai sudaryti jau po žalos padarymo, tačiau tikėtina, kad nuotekų vamzdyno defektinis (konstrukcinis) trūkumas (netinkamas nuolydis, stovinčios nuotekos) buvo ir žalos atsiradimo metu.
15. Kadangi administratorė, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytoja, organizuoja daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą (eksploatavimą) ir už ją atsako, ji turėjo imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Tačiau to iki šiol nepadarė, kas patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo.
16. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji tinkamai ir laiku neprižiūrėjo nuotekų vamzdynų, neužtikrino, kad jie atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, nesudarė privalomųjų darbų plano, neinicijavo gyventojų susirinkimų, siekiant išspręsti nurodytą klausimą, taigi pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui, padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji tinkamai nevykdė, todėl buvo padaryta žala ir atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
17. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai – nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-690-415/2015). Subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, t. y. prievolę, kylančią iš delikto, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, nes turi būti nustatyta, jog įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Išaiškinimas, jog draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį ta apimtimi, kuria išmokėjo draudimo išmoką, buvus teisiniam pagrindui jos nemokėti arba sumažinti, turi būti suprantamas kaip įpareigojantis, sprendžiant subrogacijos klausimą, įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės normose įtvirtintus teisinius pagrindus, pavyzdžiui, išvardytus CK 6.253 straipsnyje, 6.282 straipsnio 1 dalyje, neatlyginti padarytos žalos ar sumažinti jos atlyginimą. Jei tokių pagrindų nėra, vien tik draudimo teisės normose ar draudimo sutartyje nustatyti pagrindai nemokėti draudimo išmokos neatleidžia žalą padariusio asmens nuo prievolės atlyginti draudikui išlaidas, kurias šis patyrė dėl to, kad, išmokėdamas draudimo išmoką, atlygino žalą nukentėjusiajam. Taigi kasacinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama ne draudimo sutarties sąlygų tikslaus laikymosi svarba, bet aplinkybių, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį, svarba sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
18. Draudžiamojo įvykio pagrindu draudėjui buvo išmokėta 802,38 Eur dydžio draudimo išmoka.
19. Atsakovė taip pat nesutinka su žalos dydžiu deklaratyviai teigdama kad žala paskaičiuota netinkamai. Tačiau pati atsakovė savo jokių paskaičiavimu nepateikia. Teismo vertinimu ieškovės kartu su ieškiniu pateikta UAB „Sistela“ (UAB „Sistela“ – kuri yra atestuota įmonė ir kuriai suteikta teisė statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse) programa sudaryta sąmata ir kurioje detalizuoti konkretūs turto atstatymui reikalingi atlikti darbai ir medžiagos patvirtina žalos dydį. Pažymėtina, kad apskaičiuojant žalos dydį buvo įvertintas ir turto nusidėvėjimas.
20. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 802,38 Eur žalos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 185 straipsnis).
21. Atsakovė taip prašė remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 suformuotu išaiškinimu. Teismas pažymi, kad minėtos kasacinės instancijos išnagrinėtos bylos ir šios bylos ratio decidendi nesutampa.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
23. Teismas pažymi, kad pirma atsakovės atstovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 teismas konstatavo, kad byloje neįrodyti bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos vamzdžio) trūkumai. Tuo tarpu šioje byloje nuotekų vamzdžio (konstrukcinis) trūkumas (netinkamas nuolydis, stovinčios nuotekos) yra įrodytas šio sprendimo 14 punktuose nurodytais įrodymais. Antra kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 teismas konstatavo, kad bendrija dar iki avarijos buvo pakeitusi vamzdį, tuo tarpu šioje byloje tokių įrodymų nėra. Trečia kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad bendrija iki avarijos būtų gavusi pranešimus apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę, iki to būtų įvykę panašaus pobūdžio avarijų. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrija nedelsdama lokalizavo ir likvidavo daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyne kilusią avariją; vėliau panašaus pobūdžio avarijos nebepasikartojo. Teismo vertinimu, avarija įvyko dėl vamzdžio vienkartinio užsikimšimo. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad nuotekų vamzdynas vien 2022 metais užsikišo tris kartus.
24. Taigi atsakovės atstovo nurodytoje kasacinėje byloje, bylos įrodymais nepatvirtinta, kad avarijos priežastis nulėmė būtent bendrijos kaip daugiabučio namo administratorės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas. Bylos duomenimis patvirtinta, kad nuotekų vamzdis dar iki avarijos buvo pakeistas nauju, tai buvo vienkartinis vamzdžio užsikimšimas netinkamomis medžiagomis, nulemtas netinkamos jo eksploatacijos. Be to, likvidavus avariją, dėl kurios buvo užlietas ieškovės butas, užpylimai nesikartojo. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp bendrijos veiksmų (neveikimo) vykdant nuotekų vamzdyno priežiūrą bei ieškovei padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis).
25. Tuo tarpu šioje byloje įrodytas daugiabučio namo administratorės pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, nuotekų vamzdynas užsikimšimas yra pastovus, kapitaliniai sprendimai nedaromi (pakeisti (suremontuoti) vamzdį, t.y. sutvarkyti taip, kad būtų tinkamas nuolydis ir nestovėtų vanduo bei kauptųsi riebalai). Dėl išdėstyto teismas netaiko šioje byloje kasacinėje byloje Nr.e3K-3-243-1075/2022 išaiškinimo, kadangi faktinės aplinkybės nesutampa.
Dėl procesinių palūkanų
26. CK 6.37 straipsnio 2 d. yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Vadovaujantis minėto CK 6.210 straipsnio 2 d. iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo ieškinio reikalavimo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 straipsnio 1 d.). Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 18,00 Eur sumokėjo žyminio mokesčio. Atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistinas 18,00 Eur. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, 802,38 Eur (aštuonis šimtus du eurus 38 centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 802,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei draudimo bendrovei "Compensa Vienna Insurance Group".
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.