- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-1373-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02739-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok
- Atsakovas
- D. S., S. S.
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- biudžetinė įstaiga Elektrėnų
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. S. ir S. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo byloje – biudžetinė įstaiga Elektrėnų šeimos namai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė ieškinį, kuriuo prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D.S. nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., F. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini). atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui S. S. nepilnamečių V. S., gimusios (duomenys neskeltbini)., F. S., gimusios (duomenys neskeltbini)., ir M. S., gimusios (duomenys neskeltbini) atžvilgiu; priteisti iš atsakovų nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti BĮ Elektrėnų šeimos namus; nustatyti nepilnamečių vaikų V. S. gim. (duomenys neskeltbini)., F. S. gim. (duomenys neskeltbini)., ir M. S. gim. (duomenys neskeltbini), gyvenamąją vietą rekomenduojamų nuolatiniu globėjų (rūpintojų) BĮ Elektrėnų šeimos namuose, juridinio asmens kodas 181631864, (duomenys neskeltbini), parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje. Nurodo, kad:
1.1. Šeima Skyriui dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos yra žinoma nuo 2019 metų. Šeimoje vaiko teisių pažeidimai fiksuojami ne pirmą kartą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, šeimai dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. Elektrėnų socialinių paslaugų centre yra taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialines paslaugos. Atsakovų šeimoje SPIS duomenimis, nuo 2019 m. lapkričio 29 d. buvo nustatyti šeši galimi vaikų teisių pažeidimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9001-466/2023 leido paimti nepilnamečius vaikus M. S., F. S. ir V. S. iš jų tėvų D. S. ir S. S.. Elektrėnų savivaldybės mero 2023 m. balandžio 21 d. potvarkiais nepilnamečių vaikų V. S. F. S. ir M. S. globėju (rūpintoju) buvo paskirtas Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centras.
1.2. Dėl atsakovų motinos D. S. ir tėvo S. S. kaltės neįgyvendinama tėvų valdžia ir pareiga auginti, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus V. S., F. S. ir M. S.. Atsakovų kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms. Tėvai turi vaikus auginti patys, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovai neužtikrina tinkamos vaikų priežiūros, yra nusišalinę nuo vaikų auklėjimo, rūpinimosi jų sveikata, ugdymu.
1.3. Iš atsakovų D. S. ir S. S. priteistinas išlaikymas vaikams V. S., F. S. ir M. S. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
1.4. Atsakovams apribojus tėvų valdžią, vadovaujantis CPK 406, 407 straipsniais, nustatytina nepilnamečių V. S., F. S. ir M. S. gyvenamoji vieta. 2023 m. lapkričio 23 d. gautas Elektrėnų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštas, kuriuo rekomenduojama nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) skirti BĮ Elektrėnų šeimos namus, todėl ieškovo nuomone yra tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir nuolatinio globotojo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečių V. S., F. S. ir M. S. gyvenamąją vietą rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ Elektrėnų šeimos namų parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina. Atsakovės santykiai su dukromis nebuvo ir nėra komplikuoti, jie nėra nutrūkę, yra reguliariai palaikomi. Atsakovė noriai bendrauja ir bendradarbiauja su jai skirta atvejo vadybininke, ketina lankyti pozityvios tėvystės kursus, psichologo konsultacijas; ieškomi specialistai, kurie teiktų tokias paslaugas rusų kalba. Atsakovė ketina artimiausiu metu kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos santuokos nutraukimo byloje.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, visiškai jais nesirūpina. Atsakovo santykiai su vaikais yra geri, jie kartu su vaikų motina lanko vaikus, perka įvairius daiktus. Atsakovas dės visas pastangas ir vykdys visas specialistų rekomendacijas, kad vaikai būtų sugrąžinti.
4. Trečiasis asmuo BĮ Elektrėnų šeimos namai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti iš dalies; laikinai apriboti atsakovės D. S. motinos valdžią nepilnamečių V. S., F. S. ir M. S. atžvilgiu; neterminuotai apriboti atsakovo S. S. tėvo valdžią nepilnamečių V. S., F. S. ir M. S. atžvilgiu; nustatyti nepilnamečių V. S., F. S. ir M. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ Elektrėnų šeimos namų parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš D. S., nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. išlaikymą, mokamą kas mėnesį 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; pavesti BĮ Elektrėnų šeimos namai, juridinio asmens kodas 181631864, uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
6. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų teisės ir interesai yra pažeisti, kadangi atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais, teikti išlaikymą ir pakankamai nesistengia siekdami susigrąžinti vaikų į šeimą. Iš esančių įrodymų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, šalių paaiškinimų nustatė, kad abiem atsakovams šiuo metu yra iškeltos baudžiamosios bylos, susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog atsakovė bendrauja su vaikais dažnai, juos aplanko; atsakovas vaikus lanko rečiau, tačiau taip pat vyksta pasimatyti su vaikais; atsakovai perka ir atveža vaikams įvairių daiktų. Tėvai taip pat dažnai bendrauja su vaikais telefonu. Iš Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų nustatyta, kad mergaitės pasakojo, jog dažnai bendrauja su tėvais telefonu, tėvai mergaites lanko, atveža lauktuvių, saldumynų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dirba ir gyvena Vilniuje, bet kai baigs kursus, grįš į Elektrėnus, kur jau grąžintos skolos už elektrą ir bute vėl bus galima gyventi, taip pat ieškosis geriau apmokamo darbo. Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad šiuo metu yra pradėta civilinė byla dėl atsakovų santuokos nutraukimo. Iš SODROS duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad lanko kursus, bendrauja su atvejo vadybininke ir deda visas pastangas, kad galėtų susigrąžinti vaikus. Liudytoja apklausta J. J.nurodė, kad atsakovė priima visą pagalbą, matomas pokytis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pažymėjo, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė domisi vaikais, susitinka su vaikais, lanko elgesio bei pozityvios tėvystės kursus, susitikusi su vaikais atneša dovanų, mergaitės laukia susitikimo ir noriai bendrauja. Liudytoja patvirtino apie matomą pokytį, atsakovės norą priimti siūlomą pagalbą. Nors šiuo metu atsakovei yra iškelta baudžiamoji byla, tačiau byla nėra išnagrinėta ir atsakovės atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė deda pastangas, siekdama pakeisti susiklosčiusią situaciją, domisi vaikų gyvenimu ir nori atkurti ryšį su vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, spręndė, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė, kadangi yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovės šeimoje pagerės ir nepilnamečiai vaikai galės grįžti į šeimą. Dėl paminėto atsakovės motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribota laikinai.
9. Teismas, vadovaujantis sprendime aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, laikinai apribojus motinos valdžią, laikino motinos valdžios apribojimo termino nenustatė.
10. Pasisakydamas dėl reikalavimo apriboti tėvo valdžią, teismas pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba, iš Užimtumo tarnybos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 8 d. darbo paieška nutraukta atsakovo pageidavimu. Bylos duomenis atsakovas turėjo priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu gydosi. Kita vertus, šeimos atvejo vadybos posėdžio metu atsakovas nurodė, kad narkotikų nevartoja, gydosi pagal Metadono programą. Jis teigė, kad kol vyksta tyrimas, jis gydysis pagal Metadono programą, nes tai lengvinanti aplinkybė neatsisėsti į kalėjimą, o kai teismas baigsis jis vėliau gydymą ketina nutraukti, nes pats jaučia kad poreikio narkotikam vartoti nėra ir gydymas nėra tikslingas. Atsakovas teigė, kad jei teismas jį išteisins, tuomet jis bandys ieškotis darbo, nevartoti narkotikų. Teismo vertinimu, tokie atsakovo paaiškinimai nerodo jo pastangų keisti susiklosčiusią situaciją. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nenurodė jokių pateisinamų priežasčių, paaiškinimų nepateikė ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi, teismas padarė išvadą, kad dėmesys vaikams iš esmės apsiriboja tik jų aplankymu (iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas tai daro rečiau už atsakovę), skambučiais ir dovanų, daiktų pirkimu. Byloje nėra duomenų apie atsakovo bendravimą su psichologais, dedamas pastangas stiprinant bendravimo su vaikais, jų auginimo įgūdžius. Iš bylos duomenų, teismas taip sprendė, kad atsakovas nededa pastangų susirasti darbą ir teikti finansinį išlaikymą.
11. Dėl nurodytų priežasčių, teismas vertino, kad terminuoto tėvų valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
12. Apribojus tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ Elektrėnų šeimos namų parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje. (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis). Teismas vertino, kad toks gyvenamosios vietos nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų.
13. Pasisakant dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas nustatė, kad atsakovė dirba, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos sudaro 420 Eur, tačiau atskaičius antstolių atliekamus išieškojimus, lieka 195 Eur. Atsakovas nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas. Byloje nėra duomenų apie atsakovų sveikatos problemas ar kitas priežastis, kurios įtakotų atsakovų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas.
14. Teismas vertino, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 150 Eur kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie tai, jog dėl sveikatos būklės atsakovai negali dirbti, teismo vertinimu, atitinka vaikų, kuriems prašomas priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovų nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ketina ieškotis geriau apmokamo darbo. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas dirba neoficialiai ir gauna pajamas.
15. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams – po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iš atsakovų tenkintinas, priteisiant iš atsakovės D. S. ir S. S. nepilnamečiams vaikams V. S., F. S. ir M. S. po 150 Eur dydžio sumą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaikų globėjus (rūpintojus) BĮ Elektrėnų šeimos namus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
16. Apeliantė (atsakovė) D. S. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti sekančioje dalyje:
16.1. dėl laikinai apribotos atsakovės D. S. motinos valdžios nepilnamečių atžvilgiu;
16.2. dėl iš atsakovės D. S., nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo, mokamo kas mėnesį 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2023 m. lapkričio 23 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka;
16.3. dėl nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo rekomenduojamu nuolatiniu vaikų globėju (rūpintoju) paskirti BĮ Elektrėnų šeimos namų, juridinio asmens kodas 181631864, parinktoje ir geriausiai vaikų interesus atsitinkančioje gyvenamojoje vietoje.
16.4. dėl BĮ Elektrėnų šeimos namai, juridinio asmens kodas 181631864, uzufrukto teisės nustatymo – tvarkyti nepilnamečiams vaikams tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringo pobūdžio išvadas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tiek neterminuoto, tiek dėl laikino motinos valdžios apribojimo atsakovės atžvilgiu.
18. Atsakovė įrodinėjo, kad net ir tuo metu, kai nuo 2023 m. balandžio 21 d. Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiais Nr. 01V-20; 01V-21; 01V-22 pareiškėjų nepilnamečių vaikų laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas tretysis asmuo, ji dėjo maksimalias pastangas užtikrinti nenutrūkstamą emocinį, socialinį ryšį su savo dukromis ir tai patvirtino socialiniai darbuotojai (liudytoja J. B.), dirbantys su šeimos atvejo vadyba, taip pat byloje esantys rašytiniai dokumentai apie tai, kad atsakovė turi pastovų ir nuolatinį darbo santykį su darbdaviu, ji gauna pastovias darbo pajamas, iš kurių dalį sumoka įvairius mokesčius ir skolas, bei kitą dalį skiria nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti joms esant laikinai pas globėją. Rašytiniai dokumentai byloje patvirtina, kad ji lanko pozityviosios tėvystės kursus ir ji pozityviai priima jai teikiamą bet kokią pagalbą dėl socialinių įgūdžių įgijimo ir jų tobulinimo. Teismas teigiamai vertino tokius atsakovės veiksmus, taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo – laikinai riboti atsakovės motinos valdžią jos dukrų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių šio teismo motyvų dėl to, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laikino atsakovės motinos valdžios ribojimo jos dukrų atžvilgiu, būtų nustatęs, jog atsakovė vengia atlikti savo motinos pareigas auklėti vaikus, taip pat jog ji piktnaudžiauja motinos valdžia, kad ji žiauriai elgiasi su vaikais arba jos elgesys ar neveikimas daro žalingą įtaką vaikams ir kad jais nesirūpina.
20. Bylos duomenimis, atsakovei bylos nagrinėjimo ir šiuo metu buvo/yra taikoma atvejo vadyba ir jai yra teikiamos įvairios socialinės paslaugos bei vertinama, kaip atsakovė laikosi nustatytų atvejo vadybos įsipareigojimų ir pan. Tuo pačiu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje visiškai nevertino tokių aplinkybių, kad atsakovei yra suteikiamos socialinės paslaugos. Nustačius, kad vaikų motina stengiasi ir imasi visų įmanomų būdų pasirūpinti savo vaikais ir neegzistuoja kitos aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžia gali būti ribojama, valstybinės institucijos turėtų ne bausti tėvus, o suteikti jiems pagalbą.
21. Atkreipia dėmesį, kad bylose dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti analizuojamas kiekvieno iš tėvų gyvenimo būdas, santykis su vaikais ir tėvų valdžios įgyvendinimas. Jeigu pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tik vienam iš tėvų, o kitas tėvas (motina) savo pareigas atlieka tinkamai, reikėtų įvertinti, kaip vaikas gyvens po tokio teismo sprendimo. Jeigu vaiko tėvai gyvena atskirai, tai tokiu atveju vaiko palikimas su kitu tėvu (motina), kuriam tėvų valdžia neapribota, nesudaro papildomų problemų ir nereikalauja detalesnės analizės. Teismui sprendžiant dėl galimybės panaikinti tėvų valdžios apribojimą, būtina dėl kiekvieno iš tėvų atskirai nustatyti tėvo ir motinos elgesį, jo pasikeitimą po vaikų atskyrimo, ne apibendrintai daryti išvadas dėl tėvų (ne)pasirengimo prisiimti ir vykdyti tėvų teises ir pareigas, o remtis nustatytomis aplinkybėmis, konkrečiais duomenimis, rodančiais tai, ar padarė ir kokią pažangą kiekvienas iš tėvų tam, kad galėtų auklėti vaikus, jais rūpintis. Šios bylos kontekste, pirmosios instancijos teismas atskirai vertino tiek atsakovės, tiek atsakovo pastangas – vykdyti tėvų pareigas ir pastangas dėl vaikų teisinių interesų apsaugos, tačiau apeliantės nuomone, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos rašytinius dokumentus ir nepakankamai įvertino esamą situaciją, atsakovei savarankiškai rūpinantis vaikų auklėjimu ir priežiūra, įskaitant socialinių paslaugų subjektų vykdomą atvejo vadybos procesą atsakovės ir jo vaikų atžvilgiu.
22. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino ieškovės pateiktus minimalius įrodymus, kurie laiko prasme buvo pasenę ir neaktualūs. Byloje neatskleistas atsakovės elgesys ir pastangos galimai darančios žalingą poveikį vaikų interesams. Nenustatyta, kad jei dukros apsigyventų kartu su atsakove, ji tikrai negalėtų ar nepajėgtų užtikrinti vaikams teisės augti saugioje aplinkoje.
23. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir vadovavosi tik pirminiais ieškovės dokumentais, kurie teismo posėdžio datai (2024 m. kovo 7 d.) iš dalies jau buvo pasenę, t. y. atsakovės dukrų nuomonė išklausyta 8 mėnesiai iki posėdžio dienos, t. y. 2023 m. liepos 7 d.; kiti ieškovės dokumentai pirmosios instancijos teismui nepateikti, pvz. 2024 m. sausio 22 d. atvejo vadybos posėdžio protokolas (2 priedas), kuriame užfiksuota, kad tarp atsakovės ir jos dukrų išliko stiprus emocinis ryšys, bei bendravimas visą nepertraukiamą laiką, kai tik atsakovė grįžo iš įkalinimo įstaigos 2023 m. birželio 12 d.
24. Kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-194-1075/2022) pažymima, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti motinos valdžios apribojimą, turi įvertinti ir motinos galimybes įgyvendinti savo kaip motinos valdžią vaikų atžvilgiu valstybės institucijoms motinai suteikiant reikiamą pagalbą ir patarimus. Bylos duomenimis, tokia informacija ir duomenys, liudytojos J. B. (socialinės darbuotojos) paaiškinimai, nebuvo svarstomi, nagrinėjami ir pirmosios instancijos teismo įvertinti priimant skundžiamą sprendimą dalyje.
25. Pripažinus nepagrįstu teismo sprendimą dalyje dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išvestiniai reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų teisinių interesų užtikrinimo, taip pat laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.
Atsiliepimas
26. Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga Elektrėnų šeimos namai pateikė atsiliepimą ir nurodo, kad Elektrėnų šeimos namai dėl paduoto apeliacinio skundo mano, jog mergaitės M., V. ir F. S. galėtų gyventi su motina tuomet, jei ji tinkamai galėtų atliepti nepilnamečių dukrų geriausius interesus, užtikrinant jų saugią aplinką, užimtumą, laisvalaikį, ugdymosi bei socialinius poreikius. D. S. šeimai paslaugas teikia Elektrėnų socialinių paslaugų centras. Šiuo metu V. ir F. S. paslaugos teikiamos Elektrėnų šeimos namų vaikų dienos centre – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas.
27. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nuo teismo leidimo paimti vaikus išdavimo, situacija šeimoje keitėsi labai nežymiai, tėvai apsiribojo trumpalaikiais pasimatymais su vaikais ir pokalbiais telefonu, išlaikymo vaikams neteikė, pastangų susigrąžinti vaikus nedėjo. Atsakovė susirado darbą tik pradėjus ieškinį nagrinėti teisme. Jos už darbą gaunamas atlygis ,,į rankas“ yra 195 eurai. Iš minėtų pinigų atsakovė sugeba nupirkti vaikam lauktuvių ir padengti dalį įsiskolinimo už butą. Galima daryti prielaidą, kad atsakovė vis dar turi nelegalių pajamų iš ,,verslo“, dėl kurio jai ir sutuoktiniui iškeltos baudžiamosios bylos. Tarnybos nuomone abejotina ar saugu nepilnamečiams vaikams augti šeimoje, kur tėvas yra galimai priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, o motina būdama teista už tokia pat veiką, narkotinėmis medžiagomis prekiauja toliau ir jokių išvadų iš to nedaro.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, priimto atsakovės D. S. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
31. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė D. S. teikia naujus rašytinius įrodymus – atvejo vadybos 2024 m. sausio 22 d. posėdžio protokolą, Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažymą, atsakovės mokėjimus, mažinančius skolas už būstą. Apeliantė paaiškina, kad pateikiamas 2024 m. sausio 22 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolas, kuriame dalyvavo ieškovės atstovas, kuriame gausu informacijos apie atsakovės dedamas pastangas tiek pastoviai ir nepertraukiamai palaikyti ryšį su dukromis, prisidėti prie dukrų materialinės gerovės ir poreikių tenkinimo ir pan. Taip pat, pateikiama 2024 m. kovo 7 d. Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažyma apie tai, kad atsakovė Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ lankė tėvų grupę „Sąmoninga tėvystė“; nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dalyvavo 9 val. užsiėmimuose; nuo 2024 m. kovo 9 d. planuoja tęsti mokymus. Taip pat, atsakovė pateikė atsakovės skolų sumokėjimo dokumentus, susijusius su socialiniu būstu.
32. Atsižvelgus į nagrinėtinos bylos pobūdį, siekiant užtikrinti kuo tinkamesnį vaiko teisėtų interesų užtikrinimą byloje, bei į tai, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys su atsakovės teiktais papildomais rašytiniais įrodymais turėjo galimybę susipažinti, kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikti nauju rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
33. Gimimo liudijimų duomenimis, atsakovai D. S. ir S. S. yra V. S., gimusios (duomenys neskeltbini)., F. S., gimusios (duomenys neskeltbini)., ir M. S., gimusios (duomenys neskeltbini), tėvai.
34. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) informacinės sistemos duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovams D.S. ir S. S. nėra nustatytas neįgalumas ar nedarbingumas.
35. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus M. S., gim. (duomenys neskeltbini), F. S., gim. (duomenys neskeltbini)., ir V. S., gim. (duomenys neskeltbini)., iš jų tėvų D. S. ir S. S..
36. Elektrėnų savivaldybės 2023 m. balandžio 21 d. mero potvarkiais V. S., F. S. ir M. S. laikinuoju globėju (rūpintoju) buvo paskirtas Elektrėnų socialinių paslaugų centro Globos centras.
37. SODROS bei Užimtumo tarnybos duomenimis, atsakovas nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, tuo tarpu atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
38. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų duomenimis, mergaitės gyvenimo sąlygomis patenkintos, viskuo aprūpintos. Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globėja savo pareigas atlieka tinkamai.
39. Informatikos ir ryšių tarnybos duomenimis D. S. teista 2022 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, jai skirta 2 900 Eur bauda; D.S. 2023 m. sausio 9 d. iškelta baudžiamoji byla Nr. 01-1-01152-23, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir skirta intensyvi priežiūra. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad minėta baudžiamoji byla perduota teismui.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
40. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis, tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.
41. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
42. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota esant šioms aplinkybėms: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
43. Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
44. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas užtikrinti nenutrūkstamą emocinį, socialinį ryšį su savo dukromis ir teismas teigiamai vertino tokius atsakovės veiksmus, taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo laikinai riboti atsakovės motinos valdžią jos dukrų atžvilgiu, juolab, kad teismas nenustatė CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų ir neišsamiai įvertino byloje esančius ieškovės minimalius įrodymus, kurie laiko prasme buvo pasenę ir neaktualūs.
45. Kaip nurodyta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9001-466/2023 leido paimti nepilnamečius vaikus M. S., gim. (duomenys neskeltbini), F. S., gim. (duomenys neskeltbini)., ir V. S., gim. (duomenys neskeltbini)., iš jų tėvų D. S. ir S. S.. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad:
45.1. šeima Skyriui žinoma jau iš anksčiau, SPIS duomenimis fiksuoti daugybiniai vaiko teisių pažeidimai D. S. ir S. S. šeimoje: 2023 m. vasario 13 d., 2022 m. spalio 27 d., 2022 m. sausio 18 d., 2021 m. birželio 23 d., 2020 m. balandžio 24 d., 2019 m. lapkričio 29 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai V. S., F. S., M. S. atžvilgiu;
45.2. nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2018 m. birželio 21 d. dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Minėtoms priežastims neišnykus, nuo 2019 m. gruodžio 3 d. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas;
45.3. tėvams nuo atvejo vadybos pradžios neužtikrinus dukrų nuoseklaus ugdymo įstaigų lankymo, socialinei darbuotojai nepatenkant į šeimos namus, 2023 m. vasario 15 d. Skyriaus specialistai informavo apie 2023 m. vasario 15 d. tarpinstitucinio susitikimo metu priimtą sprendimą, kad D. S. su mažamečiais vaikais turėtų vykti į Elektrėnų socialinės globos namus Pakalniškių skyrių, tačiau ji 2023 m. vasario 15 d. raštu tai daryti atsisakė;
45.4. 2023 m. vasario 15 d. Specialistų apsilankymo šeimos gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, kad šeima gyvena socialiniame būste, iš kurio trijų kambarių, naudoja gyvenimui tik vieną kambarį, jame vaikams nėra sukurtos sąlygos ugdymuisi, nėra asmeninės erdvės poilsiui ir žaidimams;
45.5. D. S. ir S. S. šeimai buvo teikiama pagalba, išnaudojamos įvairios galimybės ją sustiprinti: nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 17 d. vyko intensyvus mobiliosios komandos darbas su šeima, inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau esminių teigiamų pokyčių šeimoje dar nėra įvykę.
46. Taigi, yra aišku, kad apeliantė tinkamai nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, tai, kad atsakovė įsidarbino, grąžino įsiskolinimus. Iš naujai teikiamų įrodymų matyti, kad institucijos, dalyvaujančios sudarant Pagalbos planą atsakovei taip pat atsakovę apibūdina teigiamai, nurodo, kad atsakovė priima specialistų pagalbą, atsakovė pati prašosi pagalbos. Byloje taip pat pateikta Vilniaus arkivyskupijos Caritas pažyma dėl dalyvavimo mokymuose, kuriuose nurodoma, kad atsakovė Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In pace“ lankė tėvų grupę „Sąmoninga tėvystė“; nuo 2024 m. kovo 9 d. planuoja tęsti mokymus. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad bendrauja su atvejo vadybininke ir deda visas pastangas, kad galėtų susigrąžinti vaikus. Liudytoja apklausta atvejo vadybininkė J. J.nurodė, kad atsakovė priima visą pagalbą, matomas pokytis.
47. Taigi, šiuo atveju pagrįsta teigti, kad apeliantė deda pastangas susigrąžinti savo vaikus, t. y. apeliantės elgesys duoda tam tikrų rezultatų ir toliau dedant pastangas, tikėtina, kad vaikai galės būti grąžinti į šeimą, tačiau šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar negalima teigti, kad dedamos pastangos yra pakankamai stabilios ir pastovios.
48. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
49. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar/ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
50. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė bendrauja su vaikais, palaiko šiltus santykius, dovanoja dovanas (drabužius, žaislus). Tai vertintina teigiamai ir, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į kitas atsakovės pastangas, suteikia pagrįstą pagrindą manyti, jog nepilnamečiai vaikai galės grįžti į šeimą, patys vaikai džiaugiasi susitikimais ir turi artimą ryšį su atsakove. Iš esmės apeliantės vykdomi pokyčiai apima visas sritis, tačiau nėra faktinio pagrindo objektyviai išvadai, kad šie pokyčiai esamu momentu yra stabilūs ir pastovūs. Taigi, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovė dar nėra pakankamai pasiruošusi pati savarankiškai auginti vaikus, t. y. iki galo pasirūpinti jų fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, pasirūpinti jų sveikata, poreikiais ir juos materialiai išlaikyti.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
52. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.