Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (bankrutavusios individualios įmonės savininko) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios A. M. IĮ „ULTIMA RATIO“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lausona“ prašymą patvirtinti A. M. IĮ „ULTIMA RATIO“ patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo

6. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje išspręsti ir atskirasis skundas yra paduotas iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos.

7. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas juridinio asmens bankroto byloje galimas keliomis nutartimis. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas įpareigoja įmonės administratorių sudaryti visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti, taip pat ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies pagrindu galimi kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Dėl kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus patikslinto (padidinto) finansinio reikalavimo

8. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartimi patvirtintas atsakovės A. M. BIĮ „ULTIMA RATIO“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius 5 637,22 Eur (5 510,38 Eur nesumokėti mokesčiai ir 126,84 Eur delspinigiai) finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis įsiteisėjusi. Atsakovės A. M. BIĮ „ULTIMA RATIO“ bankroto administratorė gavo kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (8.2.) DV_S-60937 dėl 5 951,17 Eur dydžio patikslinto (padidinto) finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Bankroto administratorė 2019 m. spalio 24 d. pateikė teismui prašymą patikslinti A. M. BIĮ „ULTIMA RATIO“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą – patvirtinti antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyrius patikslintą (padidintą 313,95 Eur) dydžio finansinį reikalavimą. Kartu su šiuo prašymu pateikė teismui VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštą, kuriame paaiškino, jog 5 951,17 Eur dydžio finansinį reikalavimą sudaro: 3 531,30 Eur VSD įmokų už įmonės savininką (pagal informacinėje sistemoje suformuotą finansinę ataskaitą, Forma 4sj IĮ savininkų, TŪB, KŪB narių nuo 2010 m. liepos 1 d.), 168,37 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas VSD įmokas už savininką, 2 156,76 Eur PSD įmokų už įmonės savininką (pagal informacinėje sistemoje suformuotą finansinę ataskaitą, Forma 4sj IĮ savininkų, TŪB, KŪB narių nuo 2010 m. liepos 1 d.), 94,73 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas PSD įmokas už įmonės savininką.

10. Individualių įmonių savininkų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja VSDĮ, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SDĮ), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymai.

11. Pagal VSDĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 4 straipsnio 3 dalį individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Dėl to individualios įmonės už įmonių savininkus nuo 2010 m. liepos 1 d. privalėjo kiekvieną mėnesį mokėti 9 proc. dydžio PSD įmokas nuo minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), o deklaravus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išsiimtą iš įmonės individualios įmonės savininko asmeniniams poreikiams lėšų sumą, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, privalėjo sumokėti 26,3 proc. dydžio VSD įmokas nuo deklaruotų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios kalendoriniais metais negalėjo būti didesnės negu 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio suma, o per mėnesį negalėjo būti didesnės negu 4 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

12. Pagal VSDĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m gruodžio 31 d.) 4 straipsnio 3 dalį bei 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos draudimu, o gavę su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas iš savo individualios įmonės draudžiami ir pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. PSD įmokoms nustatytas 9 proc. dydžio tarifas, VSD įmokoms 26,3 proc. dydžio tarifas. VSD įmokų bazę sudaro įmonės VSDFV su VMI nustatyta tvarka deklaruoto ir su VSDFV teritoriniu skyriumi bei teritorine VMI suderinto dydžio lėšų suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama savarankiškai dirbančio asmens asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip MMA.

13. Pagal VSDĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos, pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. PSD įmokoms nustatytas 9 proc. dydžio tarifas, VSD įmokoms 30,8 proc. dydžio tarifas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir 30,3 proc. dydžio tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. VSD įmokų bazę sudaro išsiimama individualios įmonės savininko asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama VMI kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip MMA.

14. Pagal VSDĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą individualių įmonių savininkai privalomai draudžiami sveikatos, pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. PSD įmokoms nustatytas 9 proc. dydžio tarifas. VSD įmokų bazę sudaro 50 procentų išsiimama individualios įmonės savininko asmeniniams poreikiams lėšų suma, kuri deklaruojama VMI kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos ir kuri kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 28 praėjusių metų Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio šalies darbo užmokesčio suma. VSD įmokoms nustatytas 28,9 proc. dydžio tarifas.

15. Bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas suponuoja teismo pareigą tvirtinti tik tokius finansinius reikalavimus, kurie pagrįsti įrodymais ir imtis visų įmanomų priemonių, kad bankroto byloje nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-386-381/2016). Taigi, kreditoriaus pareikštas reikalavimas tvirtintinas, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta bankroto byloje Nr. 3K-3-369/2009).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, į bylą pateiktų įrodymų visiškai pakanka VSDFV Vilniaus skyrius finansiniam reikalavimui atsakovės bankroto byloje patvirtinti (patikslinti). Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad remiantis skirtingo laikotarpio VSDĮ nuostatomis, A. M. IĮ „ULTIMA RATIO“ už laikotarpius priskaičiuotos ir nesumokėtos VSD ir PSD įmokos sudarė: iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2 522,20 Lt (730,48 Eur) PSD įmokų, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 986,28 Eur VSD ir 336,00 Eur PSD įmokų, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 1 151,94 Eur VSD ir 394,20 Eur PSD įmokų, nuo 2017 m sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 1 393,08 Eur VSD ir 410,40 Eur PSD įmokų, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 285,68 Eur PSD įmokų. VSDFV Vilniaus skyrius duomenimis draudėjo A. M. IĮ „ULTIMA RATIO“, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. rugpjūčio 30 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai) sudarė 5951,16 Eur, iš jų 3531,30 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už įmonės savininką, 168,37 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas VSD įmokas už įmonės savininką, 2156,76 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už įmonės savininką, 94,73 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas PSD įmokas už įmonės savininką.

17. Taigi bankroto administratorei sutinkant su VSDFV Vilniaus skyriaus prašomu patvirtinti finansiniu reikalavimu, o apeliantui nepateikus jokių įrodymų ir (ar) argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie VSDFV Vilniaus skyriaus reiškiamo reikalavimo neteisingą paskaičiavimą, (apeliantas abejoja kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus apskaičiuotu finansinio reikalavimo dydžiu, remiantis www.rekvizitai.lt viešai skelbiamais duomenis, kurie yra tik informacinio pobūdžio) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai esamų įrodymų pagrindu A. M. IĮ „ULTIMA RATIO“ bankroto byloje patvirtino VSDFV Vilniaus skyriaus padidintą 5 951,16 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Byloje nustatytų aplinkybių ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.