Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei E. K. ir jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, atsakovui G. K. ir jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje-Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zinaidai Eglinskienei, nedalyvaujant kreditoriui AB SEB bankui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. K., kreditoriui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turto padalinimo ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei E. K., kreditoriui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo bei neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nutraukti jos santuoką su atsakovu, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę K. pavardę; nepilnametės dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu atsakovu G. K., o nepilnametės dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove E. K.; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. K. išlaikymui po 390,00 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigines lėšas į motinos E. K. atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti iš ieškovės E. K. nepilnametės dukros V. K. išlaikymui po 260,00 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengimui po 390,00 Lt už kiekvieną mėnesį, pervedant pinigines lėšas į motinos E. K. atsiskaitomąją sąskaitą; nustatyti jos siūlomą atsakovo G. K. bendravimo su dukra S. K. tvarką; atsakovui asmeninėn nuosavybėn paskirti žemės sklypą 0,0600 ha bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 8 000,00 Lt, ir gyvenamąjį namą 153,78 kv. m. bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 370 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Audi A8 12 000,00Lt vertės; ieškovei asmeninėn nuosavybėn paskirti lengvąjį automobilį Peugeot 206, kurio vertė 9 000,00 Lt; priteisti jai 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę turto dalį, kurią G. K. privalo sumokėti ieškovei E. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į E. K. atsiskaitomąją sąskaitą; įpareigoti ieškovę ir atsakovą solidariai padengti kreditoriui AB SEB bankui negrąžintos paskolos dalį ir palūkanas pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais; nustatyti, kad ieškovei E. K. patyrus bet kokių išlaidų vykdant įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, atsakovas G. K. per 3 dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos įsipareigoja atlyginti E. K. patirtas išlaidas, susijusias su aukščiau išvardintų sutarčių vykdymu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 59-67 b.l.).

Ieškovė teismo posėdyje atsisakė savo reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengimui po 390,00 Lt už kiekvieną mėnesį, prašė šioje dalyje bylą nutraukti; kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio jos ir atsakovo santykiai dėl atsakovo šiurkštaus ir nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu tapo įtempti, šeimoje kilus nesutarimams atsakovas naudodavo psichologinį smurtą, kurio negalėdama ilgiau kęsti ji kartu su 2 metukų mažamete dukrele S. 2010 m. liepos 25 dieną išsikraustė iš šeimos būsto į išsinuomotą kitą butą. Teigia, kad atsakovas nevengė piknaudžiavimo alkoholiu, nedirbo, dar iki santuokos sudarymo iš mokymo įstaigos buvo išmestas už skolas, girtavimą, inventoriaus daužymus, po santuokos sudarymo taip pat mėgo draugų kompanijas, didesnę dalį laiko praleisdavo su draugais. Ieškovė ilgus metus tikėjosi pokyčių, tačiau pokyčiai būdavo labai trumpalaikiai. Tokiu elgesiu pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo prievolę ieškovei; nuo ieškovės išsikraustymo iš šeimos būsto atsakovas nesidomėjo savo sutuoktine, neteikė jai ir judviejų dukrai S. moralinės ar materialinės paramos bei palaikymo. Atsakovas taip pat ignoravo savo, kaip tėvo pareigą išlaikyti, rūpintis bei auklėti savo nepilnamečius vaikus. Minėtais veiksmais atsakovas pademonstravo visišką nepagarbą tiek ieškovei, tiek jų santuokai bei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko santuokiniai santykiai nepataisomai atšalo, jie vienas nuo kito atitolo, o bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas, todėl prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Kadangi ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto kartu su jaunesniąja dukra S. K. ir šiuo metu jos gyvena kartu, o vyresnioji dukra V. K. liko gyventi name su tėvu atsakovu G. K., todėl atsižvelgdama į vyresniajai dukrai priimtinesnes gyvenamosios vietos sąlygas, kad ji liko gyventi arčiau jos lankomos mokyklos, ji susigyvenusi ir pripratusi prie ją supančios socialinės aplinkos, todėl prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą V. K. kartu su tėvu, o S. K. kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad nors vyresnioji dukra V. gyvena su atsakovu, tačiau ji pastoviai ja rūpinasi, perka drabužius, rūpinasi užklasine dukters veikla, sumoka mokyklos išlaidas. Nurodo, kad atsakovas teisminio proceso pradžioje vengė bendrauti su jaunesniaja dukra S., todėl nors šiuo metu atsakovo elgesys šios dukros atžvilgiu pasikeitė, tačiau siekiant ateityje užkirsti atsakovui kelią vengti pareigos rūpintis ir dalyvauti dukros S. auklėjime, prašo nustatyti atsakovui bendravimo tvarką su dukra S. Kadangi ji rūpinasi abiem savo vaikais vienodai, perka joms drabužius ir pan., o atsakovas prie dukros S. išlaikymo prisideda mažiau, negu ji prie dukros V. išlaikymo, todėl prašo iš jos priteisti dukros V. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 260,00 Lt kas mėnesį, o iš atsakovo dukros S. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 390 Lt kas mėnesį. Ieškovė nurodė, kad ginčo dėl transporto priemonių pasidalinimo tarp jos ir atsakovo nėra, prašo atsakovui paskirti automobilį Audi A8, kurio vertė 12 000 Lt, o jai - automobilį Peugeot 207, kurio vertė 9000 Lt. Ieškovė nurodė, kad ji nereikalauja iš atsakovo kompensacijos už jam tenkantį didesnės vertės automobilį. Visą nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovė prašė paskirti atsakovui, o jai priteisti iš atsakovo 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją už tenkančią jam didesnę dalį turto. Dalijant nekilnojamąjį turtą ieškovė prašė atsižvelgti į tai, kad į namo įsigijimą ir jo įrengimą ji investavo 65 000 Lt savo asmeninių lėšų, gautų dovanojimo pagrindu iš savo tėvų, todėl vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 2 punktu šios lėšos laikomos asmenine ieškovės nuosavybe ir turi būti atimamos iš dalintino turto vertės, skaičiuojant ieškovei išmokamą kompensaciją už atsakovui atitenkantį sutuoktinių įsigytą nekilnoj amą turtą. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas nesutinka išmokėti jai kompensacijos, tada ji prašo teismo visą nekilnojamąjį turtą paskirti jai, o ji sutinka išmokėti atsakovui 46 140,63 Lt piniginę kompensaciją, tačiau tokiu atveju prašo abiejų nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimu namą su žemės sklypu paskirti kiekvienam po ½ dalį, kadangi mano, jog gyvenamasis namas yra nedalus, atsakovas neprašo nustatyti naudojimosi namu tvarkos, jame nėra galimybės gyventi taip, kad nebūtų užkirstas kelias naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams. Ieškovė prašė kreditoriui AB SEB bankui negrąžintos paskolos dalį ir palūkanas pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir priedais, įpareigoti padengti solidariai su atsakovu, o ieškovei patyrus bet kokių išlaidų vykdant solidarius įsipareigojimus bankui pagal minėtą kredito sutartį, įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlyginti jai patirtas išlaidas, susijusias su aukščiau išvardintų sutarčių vykdymu. Priešieškinio reikalavimus prašė atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko pateiktas teismui išvadas, duotas patikrinus ieškovės E. K., su kuria gyvena nepilnametė S. K., šeimos buities sąlygas ir atsakovo G. K., su kuriuo gyvena nepilnametė V. K., šeimos buities sąlygas. Atstovė paaiškino, kad teisminio proceso pradžioje buvę tarp ieškovės ir atsakovo nesutarimai dėl bendravimo su jų nepilnamečiais vaikais ir jų gyvenamųjų vietų nustatymo išnyko, šalys bendrauja su vaikais, atsižvelgdamos į jų poreikius. Todėl atsižvelgiant į vaikų interesus, į jų susiformavusius emocinius ryšius su tėvais siūlo nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu atsakovu G. K., o nepilnametės S. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove E. K.. Pateiktose teismui išvadose nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena ieškovė su dukra S. ir atsakovas su dukra V., yra visi komunaliniai patogumai, švaru, tvarkinga, vaikams geros sąlygos gyvenimui (1 tomo 92, 2 tomo 79-80 b.l. ).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai.

Dėl santuokos nutraukimo

Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie bylos).

Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. K., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. K., kurios ieškinio pateikimo dieną yra nepilnametės (1 tomo 13-14 b.l.).

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, naudodamas psichologinį smurtą, bei priversdamas ieškovę kartu su savo 2 metukų mažamete dukrele S. išsikraustyti iš jų šeimos būsto, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo prievolę ieškovei; visą laikotarpį, kai ieškovė gyvena atskirai, atsakovas nesidomėjo savo sutuoktine, neteikė jai ir jų dukrai S. moralinės ar materialinės paramos bei palaikymo. Minėtais veiksmais atsakovas pademonstravo visišką nepagarbą tiek ieškovei E. K., tiek jų santuokai bei iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko sutuoktinių santykiai nepataisomai atšalo, o bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė rėmėsi liudytojos N. J. parodymais, pateiktu į bylą 1996 02 06 Kauno medicinos instituto bendrabučio Nr.5 Tarybos posėdžio protokolu ( originalas prijungtas prie civ.bylos Nr.2-1666-329/2012 1-ame tome).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 st. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas, išklausęs šalių nuomones dėl santuokos iširimo priežasčių, liudytojų S. D., G. U., A. D., V. O. K., N. J. parodymus, įvertinęs teismo posėdyje apklaustos nepilnametės V. K. išsakytą nuomonę, atmeta kaip nepagrįstą įrodymais ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o pilnai tenkina atsakovo priešieškinį šioje dalyje, remdamasis tokiais motyvais:

-ieškovė nurodydama, kad jos santykiai su atsakovu pablogėjo nuo (duomenys neskelbtini), neįvardijo priežasčių, dėl ko gi pasikeitė šeimoje situacija. Tačiau iš liudytojų G. U., S. D., N. J., V.O. K. parodymų teismas turėjo pagrindo spręsti, kad santykiai ieškovės ir atsakovo šeimoje pablogėjo būtent nuo to laiko, kai ieškovė ėmė bendrauti su kitu vyriškiu, t.y. A. D.. Nors ieškovė neigė aplinkybę, jog su A. D. ją siejo artimi santykiai iki (duomenys neskelbtini), t.y. iki tada, kai ji išėjo gyventi su mažamete dukra S. atskirai nuo atsakovo ir kitos jų nepilnametės dukters V., tačiau tai patvirtina liudytoja S. D., kuri tiesiogiai nurodė savo šeimos iširimo priežastį- buvusio sutuoktinio A. D. neištikimybę su būtent su ieškove E. K.. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, o ta aplinkybė, kad D. santuoką nutraukė bendru sutarimu tikrai nepaneigia ieškovės E. K. ir A. D. bendravimo dar iki pradėjus jiems gyventi kartu. Liudytojos N. J. parodymais teismas turi pagrindo nesivadovauti, kadangi ši liudytoja yra ieškovės motina, jos duoti teismui paaiškinimai apie dukros santykius su atsakovu yra išvestiniai, ji perpasakojo iš dukros žinomas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės ir minėtos liudytojos parodymai dėl ieškovės gyvenamosios vietos buvo priešingi, nesutapo ir prieštaravo faktinėms bylos aplinkybėms, kai liudytoja teigė esanti arti dukrai, daržnai bendraujanti ir žinanti, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) km., kai tuo tarpu ieškovė apie pusmetį jau gyveno kitoje vietoje – A. D. priklausančiame name. Dėl šios aplinkybės ieškovė taip pat nebuvo atvira ir teismui pranešė apie pasikeitusias nepilnamečio vaiko S. K. gyvenimo sąlygas tik po primygtinio teismo rekalavimo, iškilus būtinumui pakartotinai patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas. Taigi, teismas turi pagrindo abejoti tiek pačios ieškovės, tiek ir liudytojos J. J. parodymais. Nepilnametė V. K. teismo posėdyje kategoriškai atsisakė šiuo metu ar kada nors ateityje bendrauti su motinos draugu A. D., teigadama, kad šis asmuo išskyrė jos tėvelius;

- ieškovės nurodytos aplinkybės dėl kurių jos manymu iširo santuoka, nėra pagrįstos įrodymais, jas paneigia byloje esantys įrodymai : Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyrių surinkta medžiaga, paneigianti ieškovės teiginius, kad atsakovas piktybiškai piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeima ir pan. Tai, kad atsakovas iki santuokos sudarymo būdamas studentu prieš 16 metų girtas išdaužė duris studentų bendrabutyje neįrodo, kad šalių santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo girtavimas. Po minimų įvykių ieškovė susituokė su atsakovu, susilaikė su juo dviejų vaikučių, už gautą kreditą įsigijo gyvenamąjį namą, jį įrengė. Tai rodo, kad ji planavo savo gyvenimą sieti su atsakovu, todėl teismas mano, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl netinkamo atsakovo elgesio jos atžvilgiu yra tik ieškovės gynybinė pozicija.

Teismas buvo skyręs šalims terminą susitaikyti, tačiau šalys nesusitaikė. Ieškovė pradėdama gyventi su kita vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad atsakovas taip pat intymiai bendrauja su kita moterimi- S. D., kadangi nepateikė šiai aplinkybei paremti jokių įrodymų, o tai, kad minėta moteris po užsitęsusio vaikų gimtadienio nakvojo su savo vaikais atsakovo name neįrodo jos ir atsakovo intymių santykių.

Taigi, teismas įvertinęs byloje nustatytus faktus ir kitas reikšmingas aplinkybes konstatuoja, kad būtent ieškovė netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 str. ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Taigi, darytina išvada, kad būtent ieškovė nesilaikė geros moralės principų ir pažeidė bendro gyvenimo taisykles, netinkamu elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 str. bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, nes buvo neištikima sutuoktiniui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.3, 3.5 str., 3.27 str. 1d., 3.60 str., 3.61 str., CPK 177, 178, 185 str., 186 str. 1d.).

Todėl ieškovės reikalavimas šioje ieškinio dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas- CPK 178 str., o priešieškinio – tenkintinas pilnai.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šeima iširusi galutinai, šalių sutaikyti nėra galimybės, santuoka nutrauktina - LR CK 3.60 str.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakovas prašė CK 3.70 str. 2 d. pagrindu priteisti jam iš ieškovės 11 000 Lt neturtinės žalos, kadangi santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jis dėl netinkamo ieškovės elgesio patyrė išgyvenimus, stresą, sutriko sveikata, ženkliai krito kūno svoris; jo emocinis ryšys su mažametėmis dukromis yra itin glaudus, todėl sunkiai išgyveno išsiskyrimą su dukra S.; dėl ieškovės neatsakingumo ir fizinės išdavystės jaučiasi išduotas ir pažemintas.

CK 3.70 str. 2 d, numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Tai, kad dėl santuokos nutraukimo atsakovas patyrė neigiamų moralinių išgyvenimų, įrodyta byloje nustatytomis aplinkybėmis, liudytojų V. O. K., S. D., G. U., parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kurie patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo emocinę būseną po ieškovės poelgio. Teismas pripažįsta, jog atsakovas įrodė savo išgyvenimus dėl ieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys. Tuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 3.70 str. 2 d.). Tačiau teismas mažina priteistinos žalos dydį iki 5 000 Lt atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų apie tai, kad ji lankėsi pas psichologus, gydytojus ir patyrė sveikatos sutrikimų.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Šalys prašo po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečių dukrų V. K. gyvenamą vietą su tėvu atsakovu G. K., o S. K. gyvenamąją vietą su motina E. K.. Ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į pateiktą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, o taip pat į vaikų interesus, į nepilnametės V. K. išsakytą teismo posėdyje norą gyventi su tėčiu, ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje tenkintini ir nepilnamečių V. K. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu atsakovu G. K., o S. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina E. K. - LR CK 3.169 str.2d. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės išsakytais argumentais, kuriais ji rėmėsi savo reikalavimui dėl dukros V. gyvenamosios vietos parinkimo. Ieškovė teigė, kad dukrai V. tikslinga nustatyti gyvenamąją vietą su atsakovu, nes ji pripratusi prie ją supančios socialinės aplinkos. Teismo posėdyje apklausta nepilnametė V. K. paaiškino, kad jai nėra labai svarbi gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), socialinė aplinka, ji galėtų gyventi ir kitoje vietoje, bet būtent tik kartu su tėčiu, nurodė, kad su mama nenorinti gyventi ir su ja bendrauti toje aplinkoje, kurioje yra mamos draugas A. D.. Taigi teismas, nustatydamas nepilnametės V. gyvenamąją vietą, atsižvelgia ne į ieškovės argumentus, o išimtinai į vaiko išreikštą valią.

Bylos proceso pradžioje tarp šalių vyko nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. Ieškovė teigė, kad atsakovas vengia bendrauti su mergaite, nusišalina nuo jos auklėjimo, išlaikymo, todėl ieškovės prašymu 2011 06 28 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iki civilinės bylos išnagrinėjimo buvo nustatyta atsakovo G. K. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. K. tvarka, G. K. pasiimant S. K. iš motinos E. K. kas antrą šeštadienį 11 val. ir grąžinant vaiką motinai E. K. kitą dieną, t.y. sekmadienį 18 valandą. (1 tomo 75-76 b.l.). Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė nepagrįstai riboja jo bendravimą su dukra S., prašė pakeisti 2011 06 28 teismo nutartimi nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. 2011 07 27 nutartimi prašymas buvo patenkintas ir pakeista bendravimo su vaiku tvarka - leista atsakovui bendrauti su dukra S. jo kasmetinių atostogų metu (1 tomo 115-116 b.l.). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šiuo metu ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp tėvų nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio reikalavimo ieškovė neatsisakė, atsakovas taip pat jam neprieštaravo, todėl siekiant ateityje užkirsti kelią galimam ginčiui tarp šalių tikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą. Kadangi šalys pageidavo palikti nusistovėjusią ir jas bei vaiko interesus tenkinančią 2011 07 27 teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką kaip laikinąją apsaugos priemonę, todėl nustatytina atsakovui tokia bendravimo tvarka su nepilnamete dukra S., kuri numatyta 2011 07 27 teismo nutartyje (1 tomas 115-116 b.l.)- CK 3.170 str.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 tomo 13-14 b.l.) - LR CK 3.138 str. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - LR CK 3.192 str.

Nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos yra panašios apie 1800 -2000 Lt (2 tomo 70, 73-74 b.l.).

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė - visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis nėra pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškovės reikalavimą atmeta, o tenkina atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisia iš ieškovės dukros V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį, o iš atsakovo – dukros S. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį. Teismas tenkina šioje dalyje priešieškinio reikalavimą, kadangi jis labiausiai atitinka kasacinio teismo formuojamai praktikai dėl galimo minimalaus išlaikymo dydžio nustatymo ir nepažeidžia proporcingumo principo tarp dukrų S. ir V. poreikių bei ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).. Išlaikymas nepilnametei S. K. priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2011 05 25(1 tomo 3 b.l.), o nepilnametei V. K. – nuo priešieškinio pateikimo dienos, t.y. 2011 10 27 (1 tomo 153 b.l.) - LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.

Ieškovė E. K. teismo posėdyje pateikė teismui rašytinį atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo: priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengimui po 390,00 Lt už kiekvieną mėnesį ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Atsakovas su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą nesutiko, ieškovė nemotyvavo savo atsisakymo nuo šio reikalavimo, bylos duomenimis nustatyta, kad šalys tinkamai rūpinasi savo vaikais, jų išlaikymu. Todėl paminėtų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengimui po 390,00 Lt už kiekvieną mėnesį nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų, todėl atsisakymas priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina- CPK 140 str.

Dėl santuokinio turto padalinimo

Nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą : žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha bendro ploto adresu (duomenys neskelbtini); pastatą-gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Audi A8, pirmo registravimo data 1996-06-20, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį Peugeot 206, pirmo registravimo data 2003-01-13, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomo 26-27, 28-29 b.l.).

Taip pat santuokos metu šalys įgijo bendras turtines prievoles: kreditoriaus AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238, juridinio asmens buveinė Gedimino pr. 12, LT-01103, Vilnius) suteikta 240 440,91 Lt paskola (1 tomo 31-44 b.l.). Paskolos likutis ieškinio surašymo dieną yra 227718,73 Lt (1 tomo 30 b.l.). Pagrindas - 2004-01-13 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies pakeitimas Nr. 1 ir pakeitimas Nr. 2 bei 2006-09-28 susitarimas pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 3.

Atsakovas nekilnojamąjį turtą vertino bendrai 340 000 Lt, remdamasis UAB „Liturta" 2011 m. spalio 13 d. atlikto turto vertinimo išvada (1 tomo 138 b.l.).

Dėl automobilių vertės – atsakovas pripažino ieškovės nurodytas kainas. Taigi, dėl šio turto tarp šalių ginčo nėra.

Taip pat nėra tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto kiekio.

Byloje yra pateikti duomenys iš VĮ Registrų Centras, iš kurių matyti, kad nekilnojamojo turto šalims priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos kaina 2003 m. duomenimis buvo 7 800 Lt, o gyvenamojo namo – 45 400 Lt (1 tomo 26-27).

Bylos nagrinėjimo procese iš esmės šalys nesiginčijo dėl turto vertės nustatymo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodytų nekilnojamojo turto kainų negrindė jokiais įrodymais, duomenys iš VĮ Registrų Centro yra pakankamai seni ir neatspindi realios turto vertės, todėl teismas pasiremia atsakovo pateikta 2011 m. spalio 13 d. UAB „Liturta" atlikto turto vertinimo išvada, kadangi joje nurodyta nekilnojamojo turto vertė laiko atžvilgiu yra artimiausia nagrinėjamos bylos laikotarpiui.

Ieškovė prašė atsakovui asmeninėn nuosavybėn paskirti žemės sklypą 0,0600 ha bendro ploto ir gyvenamąjį namą 153,78 kv. m. bendro ploto esančius (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį Audi A8 12 000,00Lt vertės; ieškovei asmeninėn nuosavybėn paskirti lengvąjį automobilį Peugeot 206, kurio vertė 9 000,00 Lt; priteisti jai 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kurią G. K. privalo sumokėti ieškovei E. K. per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į E. K. atsiskaitomąją sąskaitą.

Atsakovas prašė nekilnoamąjį turtą dalinti natūra, pripažįstant kiekvienam po ½ dalį, o automobilius taip pat prašė padalinti natūra – jam Audi A8, o ieškovei Peugeot 206.

Kasacinio teismo praktikoje, taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; kt.).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turėtų atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P.; bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, atsivelgdamas į nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, interesus, į tai, kad atsakovas vienas išlaiko gyvenamąjį namą, vienas moka kreditoriui paskolą už šio namo įsigjimą, į tai, kad ieškovė su nepilnamete dukra S. turi kitą patogų gyvenamąjį būstą, ginčo namas yra pakankamai didelis, turi izoliuotas patalpas ( 1 tomo 170-171 b.l.), todėl daro išvadą, kad yra galimybė nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, kadangi toks padalinimas mažiausiai pažeis tiek buvusių sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų, tiek ir kreditoriaus interesus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais ji rėmėsi prieštaraudama atsakovo reikalavimui padalinti turtą natūra lygiomis dalimis. Teismas taip pat atmeta ieškovės siūlymą taikyti „veidrodinį“ variantą vadovaudamsis išimtinai nepilnamečio vaiko V. K. interesais, atsižvelgdamas į jos išsakytą nuomonę dėl atsisakymo gyventi vienoje aplinkoje kartu su motina ir jos draugu.

Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad šalys nepageidavo nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas nenustatė ypatingų sąlygų, dėl kurių būtų galima nesilaikyti įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, teismas pripažįsta ieškovei E. K. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgytos namų valdos, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t.y. į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); pripažįsta ieškovei E. K. nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Peugeot 206, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės. Atsakovui G. K. taip pat pripažįsta nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgytos namų valdos, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t.y. į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); pripažįsta atsakovui G. K. nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Audi A8, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt vertės.

Ieškovė atsisakė nuo kompesacijos už atsakovui G. K. paskirtą didesnės vertės automobilį, todėl teismas patvirtina šį ieškovės atsisakymą.

Ieškovė nurodė, kad sutuoktinių bendro nekilnojamojo turto įsigijimui bei įrengimui ji buvo skyrusi 65 000 Lt litų savo asmeninių lėšų, gautų dovanojimo pagrindu iš savo tėvų, todėl vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 2 punktu šios lėšos laikomos asmenine jos nuosavybe ir atitinkamai atimamos iš dalintino turto vertės, skaičiuojant ieškovei išmokamą kompensaciją už atsakovui atitenkantį visą sutuoktinių įsigytą nekilnojamą turtą. Šį reikalavimą ieškovė grindė byloje esančiais rašteliais ( 1 tomo 45-49 b.l.).

Ieškovei nepateikus įrodymų, kad jai dovanotos piniginės sumos buvo panaudotos būtent namo įrengimui, o atsakovui prieštaraujant šioms aplinkybėms, teismas atmeta ieškovės minėtą reikalavimą kaip neįrodytą. Vertinant liudytojos N. J. parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja nepatvirtino fakto, kad dovanotos ieškovei pinigų sumos iš tiesų buvo panaudotos būtent namo įrengimui. Iš byloje esančios 2004 01 13 kredito sutarties ir jos vėlesnių papildymų matyti, kad namo apdailai, įrengimui buvo gautos lėšos iš kreditoriaus AB SEB banko.

Šalys nurodė, kad namų apyvokos daiktus pasidalino gera valia iki santuokos nutraukimo, atsakovas šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas daro išvadą, kad ginčo tarp šalių dėl šio turto kiekio ir jo vertės nėra.

Dėl kreditorinių prievolių padalinimo

Nustatyta, kad gyvenant santuokoje šalys įgijo bendras turtines prievoles: Kreditoriaus AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238, juridinio asmens buveinė Gedimino pr. 12, LT-01103, Vilnius) suteikta 240 440,91 Lt paskola (1 tomo 31-44 b.l.). Paskolos likutis ieškinio surašymo dieną yra 227718,73 Lt (1 tomo 30 b.l.). Pagrindas - 2004-01-13 Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies pakeitimas Nr. 1 ir pakeitimas Nr. 2 bei 2006-09-28 susitarimas pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 3. Kaip matyti iš Kredito sutarties, paskola buvo suteikta gyvenamajam namui įsigyti, darbams apmokėti, statybinėms medžiagoms įsigyti, namo apdailai atlikti.

Tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje šalys prašė dėl likusių kreditorinių įsipareigojimų pagal minėtą kreditavimo sutartį su visais jos papildymais po santuokos nutraukimo laikyti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais prieš kreditorių. Tačiau ieškovė teismo posėdyje prašydama paskirti atsakovui visą nekilnojamąjį turtą natūrą, priteisiant jai piniginę kompensaciją, prašė kreditorinius įsipareigojimus palikti atsakovui.

Kreditorius šioje byloje buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį ir į priešieškinį nepateikė.

Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius.

Pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-410/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Kadangi byloje kreditorius AB SEB bankas nėra išreiškęs savo nuomonės, kad buvusių sutuoktinių prievolė bankui dėl likusios negrąžintos kredito dalies gali būti modifikuota, todėl ieškovės prašymas, išsakytas teismo posėdyje, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, šalys išlieka solidariai atsakingos prieš kreditorių AB SEB banką, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai.

Ieškovė prašė nustatyti, kad jai įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies pakeitimą Nr.l ir pakeitimą Nr.2 bei 2006-09-28 susitarimą pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr.3, atsakovas G. K. per 3 (tris) dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos turi atlyginti E. K. jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį. Šis ieškovės reikalavimas tenkintas, kadangi jis yra numatytas įstatymu. Atsakovas tokio reikalavimo šioje byloje neišreikė, tačiau tai neatima iš jo teisės ateityje remiantis CK 6.9 str. 1 d, įvykdžius solidariąją prievolę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Santuoką nutraukus, šalims paliekamos santuokinės pavardės: K. ir K. - LR CK 3.69 str.

Šalys nereikalauja priteisti sau išlaikymą viena iš kitos, todėl patvirtintinas ieškovės ir atsakovo atsisakymas nuo išlaikymo - LR CK 3.72 str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismui atmetus pagrindinius (tame tarpe turtinius) ieškinio reikalavimus, o priešieškinio reikalavimus patenkinus, remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o jos priteisiamos atsakovui iš ieškovės proporcingai teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai : iš ieškovės priteistina atsakovui 1660 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 159, 186 b.l.) ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų (2 tomo 76-77 b.l.).

Iš ieškovės ir atsakovo priteistina valstybei jiems atidėto žyminio mokesčio dalis proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovės priteistina 1541 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo – 144 Lt žyminio mokesčio.

Valstybė taip pat patyrė 123,78 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismui atmetus pagrindinius (tame tarpe turtinius) ieškinio reikalavimus, o priešieškinio reikalavimus patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės – CPK- 96 str.

Naikintinos 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. liepos 27 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės : iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-1666-329/2012 nustatytą atsakovo G. K. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės E. K. kaltės.

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – K. ir K.

Nustatyti nepilnametės V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką: kiekvienos savaitės trečiadienį dukrą pasiimant iš darželio 18 val., ir nuvežant į darželį kitą dieną- ketvirtadienio rytą; kas antrą penktadienį dukrą pasiimant iš jos buvimo vietos 17 val. ir grąžinant S. K. jos motinai sekmadienį 18 valandą; vasaros atostogų metu su dukra S. K. nustatyti bendravimo tvarką nuo atsakovo kasmetinių atostogų pradžios iki jų pabaigos, dukrą pasiimant iš ieškovės E. K. ir pasibaigus atostogoms grąžinti ją ieškovei E. K..

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną E. K..

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnametei V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo 2011 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti jos tėvą G. K..

Priimti ieškovės E. K. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo G. K. nepilnametės dukros S. K. išlaikymo įsiskolinimo nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengimui po 390,00 Lt už kiekvieną mėnesį ir šioje dalyje bylą nutraukti.

- pripažinti ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgytos namų valdos, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t.y. į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini);

- pripažinti ieškovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Peugeot 206, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2003 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 9000 Lt vertės;

- pripažinti atsakovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgytos namų valdos, kurios bendra vertė 340 000 Lt, t.y. į ½ dalį 0,0600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153,78 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini);

- pripažinti atsakovui G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį Audi A8, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1996 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt vertės.

Patvirtinti ieškovės E. K. atsisakymą nuo kompesacijos už atsakovui G. K. paskirtą didesnės vertės automobilį.

Patvirtinti, kad šalys kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia iki ieškinio pateikimo.

Ieškinį dalyje dėl ieškovės E. K. reikalavimo priteisti iš atsakovo G. K. 143 640,63 Lt piniginę kompensaciją atmesti.

Patvirtinti, kad neįvykdytos buvusių sutuoktinių G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies pakeitimą Nr. 1 ir pakeitimą Nr. 2 bei 2006-09-28 susitarimą pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 3 nemodifikuojamos ir buvę sutuoktiniai lieka solidarūs bendraskoliai šio kreditoriaus atžvilgiu.

Nustatyti, kad ieškovei E. K. įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004-01-13 Kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), 2004-01-13 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies pakeitimą Nr.l ir pakeitimą Nr.2 bei 2006-09-28 susitarimą pakeisti 2004-01-13 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr.3, atsakovas G. K. per 3 (tris) dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina E. K. jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį.

Patvirtinti ieškovės E. K. ir G. K. atsisakymą tarpusavio nuo išlaikymo.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Virginijos Šeškuvienės 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. liepos 27 d. nutartimis taikytą laikinąją apsaugos priemonę: iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr.2-1666-329/2012 nustatytą atsakovo G. K. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. K..

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1660 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt litų) jo sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtų išlaidų už advokato suteiktą pagalbą byloje.

Priteisti iš ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1541 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 123,78 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, mokamo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k.188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT247300010112394300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.