Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-21 · Administracinė byla Nr. eI2-10903-1066/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
eI2-10903-1066/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07477-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Y. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10903-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07477-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. D. (Y. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Y. D. (Y. D.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79605 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:

2.1. Paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2028 m. gegužės 30 d. Su Sprendimu nesutikdamas, pareiškėjas mano, kad jis turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.

2.2. Nurodo, kad nors pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau skundžiamame Sprendime nėra nurodoma, kur dirbo pareiškėjas, nors, pats pareiškėjas ir sutinka, kad jo darbas buvo susijęs su priešgaisrinės gelbėjimo darbu. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) vertinimas, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Federacijos muitinėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Federacijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra visiškai nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio – pareiškėjas niekada tiesiogiai netarnavo, dirbo elementarų priešgaisrinės gelbėjimo darbą iki 2009 metų ir nuo to laiko jis neturi jokių ryšių su jokiomis institucijomis ir gyvena, kaip paprastas eilinis pilietis. Todėl toks VSD vertinimas, kad pareiškėjas yra lojalus Baltarusijos Federacijai ir palaiko jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui bei kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, yra visiškai nepagrįstas. Faktinės aplinkybės atskleidžia, kad pareiškėjo darbas yra visiškai nesusijęs su jokiomis Baltarusijos institucijomis ir juolab su Baltarusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis.

2.3. Tvirtina, kad šiuo atveju Departamentas pats nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, o pasirėmė tik VSD pateikta išvada. Pats atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas Sprendimas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, nes jame nėra nei vieno iš atsakovo pusės atlikto vertinimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savo priimtame Sprendime daug kalba apie Rusijos ir Baltarusijos, kaip valstybės agresiją, apie jos pradėtus karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje, apie karo nusikaltimus, tautos genocidą, kad Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, tačiau visiškai nepagrįstai visą atsakomybę perkelia pareiškėjui vien todėl, kad jis yra šios valstybės pilietis ir sutapatina jį su Baltarusijos valdžia. Pareiškėjo manymu, toks atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi pagrįsti Sprendimą vienu vieninteliu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta. Vieninteliai nustatyti faktai, kad pareiškėjas kažkada dirbo Baltarusijos Federacijos įstaigoje negali būti a priori (nepatikrinus faktų) laikomi grėsme.

2.4. Anot pareiškėjo, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui, kuri turi ypač skausmingas pasekmes tiek asmeniui, kurio atžvilgiu ji priimta, tiek ir jo šeimai, todėl ji turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga bei adekvati, o ne formali ir deklaratyvi. Šiuo atveju nenustačius konkrečių realybėje egzistuojančių pareiškėjo sąsajų su Rusijos kariuomene bei saugumo tarnybomis, nenustačius konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina akivaizdžiai formalia. Nors VSD rašte nurodyta, kad, jų vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suformuotą teisminę praktiką sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

2.5. Taip pat tvirtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektu turi atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (jo šeima, jo darbas, jo gyvenimo trukmė Lietuvoje, jo padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą.

Kadangi šiuo atveju Sprendimas grindžiamas tik VDS išvada, jokio tyrimo ar argumentų atsakovas nepridėjo, jokios aplinkybės nebuvo tiriamos, pareiškėjas individualiai vertinamas nebuvo, nėra suprantama, iš kokių požymių buvo sprendžiama apie grėsmę valstybės saugumui. Taip pat pabrėžia, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamos vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais. Vien deklaratyvūs teiginiai be tam tikrų logiškų ir išsamių paaiškinimų negali užkirsti kelio gauti motyvuotą paaiškinimą, kokiu pagrindu pareiškėjas gali kelti pavojų Lietuvai bei jos saugumui, juk pareiškėjas atvyksta dirbti į Lietuvą, vykdyti veiklą, gauti didesnes pajamas ir dirbti darbą, kurį jis išmano bei tam ir kvalifikuotas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad atsakovas įvertino, jog VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, be to, anksčiau Y. D. išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos Lietuvoje nebuvo, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki šiol įdarbintas bendrovėje. Atsakovo teigimu, VSD rašte pateikta informacija apie užsienietį, kai dėl jo buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, atsiranda grėsmės galimybė ir asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taigi atsakovas sprendė, kad pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Šalies argumentai

3.2. Pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu nesutinka, teigdamas teismui, jog išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta, vadovaujantis vien tik VSD atliktu formaliu apie jo darbą įvertinimu, tačiau šiuo atveju nebuvo įvertinta jo individuali situacija (darbo pobūdis, terminas ir asmeninės aplinkybės). Atsakovo manymu, tokie skundo argumentai nepagrįsti. Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas, remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymas nenumato pareigos Departamentui apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvoje paaiškėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Priimdamas ginčijamą Sprendimą Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis, nes būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Tuo tarpu Departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

3.3. Paaiškina, kad VSD išvadoje nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

3.4. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Mano, kad pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, žinojo, kad jam bus keliami itin griežti reikalavimai, o institucijos personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas minėtoje institucijoje dirbo nuo 2006–2009 m. Departamentas nustatė, kad užsieniečiui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinė viza Lietuvoje. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko su Vengrijos išduota viza. Taip pat, Departamento duomenimis, Y. D. nuo 2023 m. kovo 1 d. iki šiol įdarbintas bendrovėje, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais ar turinčiais leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje. Visos šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui.

3.5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčijamame Sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Be to, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Pažymi, kad šioje situacijoje buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai (nėra), ekonominiai (nuo 2023 m. kovo 1 d.). Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Atsiliepimas

3.6. Mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jo panaikinti nėra jokio pagrindo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.1. Paaiškina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, įpareigojančiomis VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 18-4354 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad VSD nustatė, jog pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) nuo 2006 m. iki 2009 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus.

4.2. Nurodo, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvą, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis). Ši nuostata yra imperatyvi, todėl nustatytas faktas, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisės būtų apribotos, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvą.

4.3. Pažymi, kad grėsmių valstybės saugumui vertinimas priklauso kiekvienos iš ES valstybių narių diskrecijai. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Nurodo, kad LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis.

4.4. VSD manymu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo.

4.5. Teigia, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. VSD 2023 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 18-4354 nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

5.1.1. VSD vertinimu, jis, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Taip pat, VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

5.1.2. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, VSD minėtame rašte prašė šiam užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi bei uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

5.2. Departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77526 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui neišduodamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

5.2.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. eI2-10384-811/2023) ir apeliacinės instancijos teismas 2023 m. spalio 25 d. butartimo paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

5.3. Departamentas skundžiamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo Šengeno informacinė sistema teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas nustatyta tvarka.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte numatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktas numato, jog tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka šioje tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka šioje tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei šioje tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į šioje tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2221-556/2023).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).

Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte įtvirtinta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijose (2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prie Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“), 2022 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. XIV-16576 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.

VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad Rusija ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui (https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2022/04/LT-el-_.pdf ).

8. Ginčijamą Sprendimą Departamentas priėmė, remdamasis kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, kadangi pareiškėjas, VSD vertinimu, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD Rašte nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šis VSD vertinimas grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas pažymi, kad vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas nebedirba (nebėra susijęs) su Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui rizikos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę. Pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz., buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).

11. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos (įvertinta, kad anksčiau pareiškėjo išduoti leidimai laikinai gyventi ar nacionalinės vizos Lietuvoje nebuvo; kad atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą; kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi atvyko su Vengrijos išduota viza; kad nuo 2023 m. kovo 1 d. iki šiol įdarbintas bendrovėje; kad nėra duomenų, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ir kad pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kuriuos įvertinus, galima būtų sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį).

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77526 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui ir 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23SD13986 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Nustatyta, kad pareiškėjas šiuos Departamento sprendimus skundė teismui ir dėl jų teisme buvo pradėtos bylos (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. eI2-10384-811/2023 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi (dėl pastarojo sprendimo nagrinėjama byla buvo sustabdyta) ir byla Nr. eI2-10385-764/2023 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą). Šiose administracinėse bylose skundžiami Departamento sprendimai buvo priimti remiantis tuo, kad konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui ir remiamasi VSD išvada, kuria remiamasi ir šioje byloje. Teismai įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatavo, jog Departamentas, atsižvelgdamas į VSD išvadas, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ir atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, pripažindamas, jog faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Baltarusijos tarnybose, vertinimas yra teisingas, taigi iš naujo nebeįrodinėjamos (ABTĮ 57 straipsnio 1–2 dalys).

Pažymėtina, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė.

Pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo Sprendime padarytas išvadas, teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis jos atžvilgiu yra neproporcingas.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą dėl uždraudimo atvykti atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus laikotarpius, konkrečiai 38.3 papunktyje nustatytą 10 metų draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, kurio pagrindu draudimo atvykti laikotarpis iš esmės sumažintas nuo 10 m. iki 5 m. Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad jo nustatytų faktinių aplinkybių apie pareiškėjo veiklą pakanka konstatuoti, kad jo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl jam nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

12. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti skundo argumentais.

13. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo administraciniam sprendimui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, juose nurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertintos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Nustačius, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo skundas atmetamas.

14. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3, 4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. D. (Y. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė