Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bilresta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Bilresta“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: perkvalifikuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir AAD) 2023 m. birželio 7 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J16-1214/2023/J02“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjai pritaikytą atsakomybę iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ ir Įstatymas) 80 straipsnio 5 dalies į 55 straipsnio 5 dalį ir, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, paskirti minimalią baudą; teismui nusprendus, kad nėra teisinių pagrindų patenkinti pareiškėjos prašymą perkvalifikuoti pareiškėjos atsakomybei pritaikytą Įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, pasinaudoti Įstatymo 52 straipsnyje teismui numatyta išimtine teise ir pritaikytą sankciją pagal Įstatymo 80 straipsnio 5 dalį sumažinti žemiau minimalios ribos dėl šio skundo 19 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teigia, kad Departamentas 2023 m. birželio 7 d. surašė Nutarimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja, neturėdama tam leidimo, t. y. viršydama savo 2015 m. kovo 3 d. išduoto ir 2016 m. kovo 9 d. pakeisto taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas) nustatytą maksimalų metinį apdorojamų nepavojingų atliekų kiekį, pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 d. bei paskyrė sankciją pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį – 5 000 Eur. Pareiškėja nesutinka su jos atsakomybei priskirta AAĮ teisine nuostata, t. y. 80 straipsnio 5 dalimi. Mano, kad sankcija turėjo būti paskirta pagal Įstatymo 55 straipsnio 5 dalį. Pareiškėja nesutinka su Nutarime nurodytais teiginiais, kad remiantis AAĮ 1 straipsnio 31 punkte pateikiamos sąvokos apibrėžtimi, už atliekų tvarkymą pažeidžiant taršos ir kituose leidimuose nurodytus reikalavimus, atsakomybė turėtų būti taikoma ir sankcija skiriama pagal Įstatymo 80 straipsnį – šiuo atveju – 5 jo dalį. Anot pareiškėjos, AAĮ 55 straipsnis taikytinas tada, kai pažeidimą padaręs asmuo turėjo leidimą, bet jį pažeidė, o AAĮ 80 straipsnis – kai asmuo tokio leidimo neturėjo, kas, pareiškėjos manymu reiškia, kad šių teisės nuostatų taikymas negali būti laisvai pasirenkamas ir turi būti Departamento parinktas teisingai pagal esamas faktines aplinkybes. Teigia, jog Departamentas Nutarimą ir sankcijos priskyrimą formulavo vykdydamas teisės aiškinimo ir interpretavimo funkciją, kuri neatitinka analogiškuose ginčuose nei paties Departamento, nei teismų AAĮ aiškinimo ir taikymo praktikos. Pareiškėja nurodo, kad padarytas aplinkos pažeidimas nesukėlė jokių faktinių neigiamų padarinių aplinkai ar visuomenės / viešajam interesui; visi veiksmai buvo atliekami laikantis analogiškų saugumo ir taršos kontrolės reikalavimų, kaip ir tvarkant tas atliekas, kurios į Taršos leidimo kiekį pateko, naudota ta pati įranga ir tas pats kvalifikuotas personalas; pareiškėja niekur ir niekada neslėpė sutvarkytų atliekų kiekio; viskas buvo tinkamai deklaruota gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS); pareiškėja bendradarbiavo su Departamentu; dėl padaryto pažeidimo ji gailisi, padarymo faktą pripažįsta; anksčiau už panašius pažeidimus nebuvo bausta; padarytas pažeidimas sąlygojamas dokumentiniais trūkumais; pagal galiojantį teisinį reguliavimą Departamentas neturi institucinių įgaliojimų paskirti mažesnę sankciją nei minimali ir tai yra išimtinė teismo kompetencija; teismų praktikoje fiksuojama byla, kur buvo neteisėtai, pažeidžiant leidimo sąlygas, (ir su daugiau pažeidimų) tvarkoma daugiau kaip 114 000 tonų atliekų – atsakomybė buvo pritaikyta tokia pat – 5 000 Eur (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-556/2023). Mano, jog tuo atveju, jei nebūtų pakeista Nutarime numatyta sankcija, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, būtų pagrindų ir prielaidų ją sumažinti.

2. Atsakovas Departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja atsakomybėn pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį patraukta už tai, kad pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalį, nes atlikus UAB „Bilresta“ patikrinimą, buvo nustatyta, jog Bendrovė, vykdydama nepavojingų atliekų rūšiavimo, presavimo, laikino saugojimo ir išvežimo veiklą, 2022 metais pažeidė aplinkosauginius reikalavimus ir viršijo 2015 m. kovo 3 d. Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisto 2016 m. kovo 9 d., specialiosios dalies 3 lentelėje nustatytus reikalavimus – neturėdama tam teisės 2022 m. apdorojo (sutvarkė (duomenys neskelbtini) kodu) 4270 t betono atliekų (kodu (duomenys neskelbtini)). Pažymi, jog patikrinimo metu, tikrinant GPAIS pateiktą 2022 m. metinę atliekų tvarkymo ataskaitą, nustatyta, kad viršytas per metus atliekos kodu (duomenys neskelbtini) (betonas) didžiausias leidžiamas naudoti tonų kiekis. Leidžiamas – 10 000 t/m, naudojo – 14 270 t/m, o būtent, per laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. Bendrovė sutvarkė (atliekų tvarkymo veikla (duomenys neskelbtini) kodu) 10 270 t betono atliekų, o per laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. sutvarkė 4 000 t. Taip pat nurodo, kad Bendrovė 2022 metais betono atliekas (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)) apdorojo viršydama Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, 3 lentelėje nustatytą didžiausią leidžiamą naudoti per metus betono atliekų kiekį, o būtent UAB „Bilresta“ 2022 metais apdorojo (naudojo) 14 270 t betono atliekų (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)), nors pagal Bendrovei išduotą Taršos leidimą, UAB „Bilresta“ per metus gali apdoroti (naudoti) 10 000 t/m. Departamento įsitikinimu, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad Bendrovė 2022 metais betono atliekas (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)) apdorojo viršydama Taršos leidimo specialiojoje dalyje „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, 3 lentelėje nustatytą didžiausią leidžiamą naudoti per metus betono atliekų kiekį, Nutarime pagrįstai nurodyta, kad UAB „Bilresta“ 2022 metais 4 270 t nepavojingų betono atliekų (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)) apdorojo neturint tam teisės ir atsakomybėn pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį patraukta pagrįstai. Paaiškina, jog AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį). Teigia, jog AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas formaliai atitiktų UAB „Bilresta“ padaryto pažeidimo pobūdį, tačiau AAĮ numatytos specialios teisės normos (AAĮ 78 straipsnis, 79 straipsnis, 80 straipsnis ir 81 straipsnis). Departamentas nesutinka su skundo argumentais dėl alternatyvios – įvardijamos kaip mažesnės, nei numato įstatymas – sankcijos skyrimo. Teigia, jog patikrinimo metu nustatytas 2022 m. apdoroto (sutvarkyto (duomenys neskelbtini) kodu) betono atliekų (kodu (duomenys neskelbtini)) kiekis buvo viršytas 4 270 tonų. Pažymi, kad įstatymo leidėjas už AAĮ 80 straipsnyje numatytos veikos padarymą, atsižvelgus į veikos mastą (neturint tam teisės apdorotas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis) numato gan griežtą sankciją, o pačią veiką, iš numatytųjų AAĮ 80 straipsnio 1-5 dalyse, laiko pavojingiausia. Pažymi, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis AAĮ 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Departamento įsitikinimu, jis, priimdamas Nutarimą, atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę švelninančią aplinkybę, kitų aplinkybių visumą, atliekant pažeidimo tyrimą, todėl paskyrė AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją – 5 000,00 Eur baudą, kuri atitinka balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio.

3. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad šiuo atveju Nutarime yra pritaikytas tinkamas teisinis reguliavimas. Pareiškėjos nurodyta LVAT praktika nėra identiška šiai situacijai. Pažymėjo, jog AAĮ 55 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už taršos leidime arba TIPK sąlygų nesilaikymą, bet šiuo atveju Bendrovė apdorojo neteisėtai virš 4 000 t. betono atliekų ir tokiais atvejais yra taikoma speciali teisės norma būtent už atliekų apdorojimą, t. y. AAĮ 80 straipsnio 5 dalis. Jei būtų padaryta veika dėl atliekų laikymo, tokiu atveju galėtų būti taikoma AAĮ 55 straipsnio 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. birželio 7 d. Nutarimo, kuriuo pareiškėjai UAB „Bilresta“ paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija pagal Įstatymo 80 straipsnio 5 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.1. Departamentas 2023 m. gegužės 4 d. atliko UAB „Bilresta“ patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. PA-1709 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. buvo viršytas metinis didžiausias leidžiamas naudoti atliekos – kodu (duomenys neskelbtini) (betonas) kiekis, leidžiamas 10 000 t/m, naudojo 14 270,00 t/m, t. y. nesilaikė Taršos leidimo specialiosios dalies, 3 lentelėje nustatytų reikalavimų, neturėdama tam teisės apdorojo (sutvarkė) 4 270 t. betono atliekų. Patikrinimo akte taip pat nustatyta, jog remiantis GPAIS deklaruojamais 2022/2023 m. ketvirtinių ataskaitų duomenimis, kiekvieno ketvirčio paskutinę dieną bei 2023 m. balandžio 5 d., Bendrovės pateiktu GPAIS išrašu, kad Bendrovėje yra sukaupta 370,51 t. įvairių nepavojingų statybinių atliekų; padaryta išvada, kad aikštelėje laikomi atliekų kiekiai neviršijo Taršos leidimo priedo „Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento“ 4.1. punkte nurodyto vienu metu leidžiančio laikyti atliekų kiekio (9 380 t.), tačiau tikrinant 2022 m. metinę atliekų tvarkymo ataskaitą nustatyta, kad viršytos atliekos, kodu (duomenys neskelbtini) (betonas) didžiausias leidžiamas naudoti kiekis tonų per metus, leidžiamas 10 000 t/m, naudojo 14 270,00 t/m., o patikrinus detaliau, GPAIS deklaruojamus duomenis, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 4 d. sutvarkydama 500 t. betono atliekų (kodas (duomenys neskelbtini)) viršijo didžiausią leidžiamą naudoti kiekį tonų per metus, t. y., per metus nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. Bendrovė sutvarkė (atliekų tvarkymo veikla – (duomenys neskelbtini) kodu) 10 270,00 t. betono atliekų, per likusį 2022 m. laikotarpį t. y., nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. sutvarkė 4 000 t., tuo pažeisdama Taršos leidimo specialiosios dalies 3 lentelėje nustatytus reikalavimus.

5.2. Departamentas 2023 m. gegužės 5 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J16–1214/2023 (toliau – ir Protokolas).

Protokole nurodyta, jog Bendrovė, apdorodama atliekų kiekį viršijantį didžiausią leidžiamą apdoroto kiekį tonomis per metus, numatytą Taršos leidimo specialiosios dalies 3 lentelėje, t. y., apdorodama atliekas neturėdama tam teisės, pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakomybė už pažeidimą numatyta AAĮ 80 straipsnio 2 dalyje.

5.3. Departamentas 2023 m. birželio 7 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskirta ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda.

Nutarime nurodyta, jog UAB „Bilresta“ neturint tam teisės 2022 metais apdorojo 4 270 t betono atliekų (atliekos kodas (duomenys neskelbtini)). AAĮ 80 straipsnis nustato juridinių asmenų atsakomybę už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės. Iš minėto straipsnio turinio matyti, kad atsakomybė už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės diferencijuojama pagal neturint tam teisės apdorotų nepavojingų atliekų kiekį. Taip pat iš minėto 80 straipsnio turinio matyti, kad atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis nustatyta AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 5 000 iki 8 000 Eur. Nutarime taip pat nurodyta, kad pareigūnas surašydamas Protokolą apsiriko ir nurodė ne tą AAĮ 80 straipsnio dalį (nurodė AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, nors, atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis nustatyta AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje), todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, atsakomybės neišvengiamumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, Protokolo rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą AAĮ 80 straipsnio dalį, ištaisytinas ir laikytina, jog aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad Bendrovė savo veika padarė pažeidimą pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį.

Nutarime nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – Bendrovė padėjo tyrimo metu.

Departamentas, vadovaudamasis AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, minėta, nutarė Bendrovei skirti 5 000 Eur ekonominę sankciją.

5.4. Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Nutarimu skirta 5 000 Eur ekonomine sankcija pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, kreipėsi į teismą.

6. Ginčo teisinius santykius byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.

7. Teismas pažymi, kad pareiškėja pažeidimo padarymo fakto, kaip tokio, iš esmės neginčija, tačiau prašo jos atliktus veiksmus perkvalifikuoti iš AAĮ 80 straipsnio 5 dalies į 55 straipsnio 5 dalį.

8. Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra bendroji, nes joje numatyta atsakomybė už bet kokių TIPK ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymą. Tuo tarpu AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra specialioji, nes susijusi su konkrečiu komponentu – atliekomis ir leidime nurodytų atliekų kiekių viršijimu.

9. AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur.

AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo 5 000 iki 8 000 Eur.

10. Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas ar pareiškėja nepavojingas atliekas apdorojo nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų ar nepavojingas atliekas apdorojo neturėdama tam teisės.

11. Teismas, nustatydamas ar pareiškėjos padarytas pažeidimas patenka į AAĮ 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją ar į AAĮ 80 straipsnio 5 dalies dispoziciją, atsižvelgia į AAĮ 1 straipsnio 31 punkte įtvirtintą sąvoką.

Iš AAĮ 1 straipsnio 31 punkte pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

12. Iš pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų apdorojimas neturint tam teisės, laikomas ir tais atvejais, kai atliekos apdorojamos viršijant leidime nurodytus kiekius.

13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja pagal Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę apdoroti 10 000 t/m nepavojingų atliekų, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. pareiškėja apdorojo 14 270 t. atliekų, t. y. viršijo leidžiamą naudoti kiekį net 4 270 t.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, pareiškėjos padarytas pažeidimas Nutarime tinkamai kvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėja neturėdama tam teisės apdorojo daugiau nei 25 t. nepavojingųjų atliekų.

Be to, tokios praktikos laikosi Regionų administracinis teismas ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-2037-609/2024; Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI3-8091-279/2021; LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.eA-276-624/2023).

14. Nors pareiškėja savo skunde prašo remtis LVAT praktika, tačiau teismas pažymi, jog faktinės aplinkybės jos nurodytose bylose yra skirtingos ir šioje byloje pagal nagrinėjamo ginčo dalyką nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodytose LVAT nutartyse ir sprendime formuojama praktika. Šiuo aspektu paminėtina, jog pareiškėjos nurodomose administracinėse bylose buvo ginčijami Departamento nutarimai, kuriais sankcija pareiškėjams buvo paskirta pagal AAĮ 55 straipsnį dėl to, jog minėtais atvejais buvo konstatuoti pažeidimai, susiję su atliekų laikymų ne toje zonoje kaip numatyta leidime, o ne kaip šiuo atveju, atliekų apdorojimu.

LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-520/2023 konstatuota, jog Departamento nutarimu paskirta sankcija pagal AAĮ 55 straipsnį, nes pareiškėja ūkinę veiklą vykdo pažeisdama 2018 m. liepos 12 d. išduoto taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas – laikyti, rūšiuoti nepavojingas mišrias atliekas tik uždarose patalpose, neviršijant vienu metu leidžiamo laikyti bendro atliekų (įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų) kiekio (90 t.) ir pareiškėja nebetelpančias į uždaras patalpas nepavojingas mišrias atliekas sandėliavo atviroje teritorijoje bei išvežė laikinai sandėliuoti ir rūšiuoti atliekas į šalia esantį, pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, kuriame ji neturėjo atskiro taršos leidimo veiklai vykdyti.

LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-638-492/2022 konstatuota, jog iš pradžių Departamento protokole buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė AAĮ 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl atsakomybė už padarytą pažeidimą numatyta AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje. Tačiau nagrinėjant bylą Departamente, buvo pastebėta, kad protokole neteisingai buvo kvalifikuotas pažeidimas, buvo nustatyta, kad Bendrovė per 2019 m. apdorojo 31 270,59 t. atliekų, viršijant taršos leidime nustatytus kiekius, todėl pareiškėjos padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino nutarimą, kadangi pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nutarime turėjo galimybę pakeisti nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją bei ištaisyti protokole padaryta juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą ir priimti atitinkamą AAĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatytą nutarimą, tačiau to nepadarė. LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-638-492/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-380-815/2022 konstatuota, jog Departamento nutarimu buvo paskirta sankcija pagal AAĮ 55 straipsnį, nes pareiškėja nesilaikė turimo taršos leidime nurodytų sąlygų, t. y. vykdė ūkinę veiklą ne uždarose patalpose ir atliekas aikštelėje laikė ne pagal atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytą zonavimo schemą.

LVAT 2022 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-380-815/2022 konstatuota, jog Departamento nutarimu buvo paskirta sankcija pagal AAĮ 55 straipsnį, nes pareiškėja, vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, 2017 m. birželio 13 d. sąvartyno biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėje laikė susandėliuotas iš mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo zonos atvežtas 4 876,5 t netinkamų perdirbti degiųjų atliekų (iš atliekų gautas kuras, kodas (duomenys neskelbtini)), kurių laikymas, remiantis taršos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas antrinių žaliavų stoginėje ir rūšiuojamojo surinkimo būdu antrinių žaliavų zonoje.

15. Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytais teismų sprendimais, vertintina, jog minėtose administracinėse bylose yra nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo šioje byloje priimti tokią pačią išvadą dėl skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pareiškėja skunde suformulavo alternatyvų reikalavimą ir prašė skirti mažesnę baudą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda, yra minimali sankcija, kuri galėjo būti skiriama už konstatuotą aplinkosauginį pažeidimą. Tad toliau bus vertinama, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju Bendrovei paskirti mažesnę sankciją, nei atitinkamame straipsnyje numatyta minimali bauda.

17. AAĮ 52 straipsnis, reglamentuojantis teismo kompetenciją, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Vadinasi, pagal minėtą AAĮ 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

18. Sprendžiant, ar Nutarimu už AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir LVAT pateiktus išaiškinimus.

19. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ( 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). LVAT yra pateikęs išaiškinimą, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, o proporcingumo principas reiškia tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą ir kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

20. Pabrėžtina, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Tačiau ji, kaip minėta, turi būti proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, kitaip tariant teisinga.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustatęs, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, pareiškėja dėl padaryto pažeidimo gailisi ir pripažįsta pažeidimo padarymo faktą, bendradarbiavo su atsakovu, padarytas aplinkos pažeidimas nesukėlė jokių faktinių neigiamų padarinių aplinkai ar visuomenės / viešajam interesui, bei atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjai paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnės ekonominės sankcijos.

Tačiau teismas parinkdamas mažesnę ekonominę sankciją, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Bendrovė nėra pateikusi duomenų apie savo turtinę padėtį, tad laikytina, jog jos turtinė padėtis nėra kritinė ir ekonominės sankcijos parinkimas niekaip reikšmingai nepaveiks jos ekonominės veiklos.

Taigi, teismo nuomone, šioje situacijoje pakankama ir pagrįsta, prevencinį poveikį darančia, svarbiausia proporcinga, poveikio priemone už AAĮ 80 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą laikytina ekonominė sankcija - 3 750 Eur bauda.

22. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

23. Nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 22 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. S..

Pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Tačiau įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant atstovavimo išlaidas) nepateikė.

24. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies (25 procentai) ir į tai, kad AAĮ tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo (sumažinimo), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bilresta“ skundą dėl nutarimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 7 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J16-1214/2023/J02 paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją sumažinti ir uždarajai akcinei bendrovei „Bilresta“ skirti 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) ekonominę sankciją.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Bilresta“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.