- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- eA-13-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00134-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- UAB "Skalvos projektai"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skalvos projektai“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skalvos projektai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skalvos projektai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. sausio 8 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.5)-J26-7 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 5 000 Eur ekonominė sankcija; 2) netenkinus pirmojo prašymo, paskirtą ekonominę sankciją žymiai sumažinti; 3) netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN29-13 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) jis buvo įpareigotas iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pašalinti pažeidimus, nustatytus atliekant neplaninį patikrinimą ir susijusius su nepavojingų mišrių atliekų laikymu. Departamento direktoriaus pavaduotojas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (13.5)-1D5-16879 tenkino pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir pratęsė šį terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė? pranešima? apie Privalomojo nurodymo įvykdymą?, kuriame teigė, jog atliekos yra sutvarkytos ir perduotos galutiniams tvarkytojams. Tai, kad Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, patvirtina 2020 m. gruodžio 1 d. neplaninio patikrinimo rezultatai. Nepaisant to, 2020 m. gruodžio 7 d. buvo surašyti du protokolai: pirmasis – Bendrovės vadovui (paskirta 450 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 str. 4 d.; sumokėta nedelsiant); antrasis – Bendrovei (Nr. (13.5)-J26-7). 2021 m. sausio 8 d. priimtu Nutarimu Bendrovei skirta ekonomine? sankcija už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 3 ir 5 dalyse, – 5 000 Eur.
3. Pareiškėjas tvirtino, kad jis veiklą vykdė pagal 2018 m. liepos 12 d. išduotą taršos leidimą Nr. TL-KL.3-17/2018, sutiko su nustatytu pažeidimu ir įvykdė Privalomąjį nurodymą, o tai įrodo, kad pažeidimas nebuvo tyčinis. Esant dideliam kiekiui nepavojingu? mišriu? statybiniu? ir griovimo atlieku?, kuriu? didžioji dalis atsirado dar 2020 m. pavasari? dėl šalyje paskelbto karantino (nors atlieku? pridavimo darbo laikas buvo sutrumpintas, Bendrovė toliau vykdė? įvairius sutartinius įsipareigojimus), atsirado nenumatyti ir neplanuoti sunkumai surūšiuoti, išvežti ir priduoti besikaupiančias atliekas, nes dalis darbuotoju? susirgo, sumažėjo darbo galia. Dėl šių priežasčių atliekos pradėtos sandėliuoti ir gretimame Bendrovei priklausančiame žemės sklype. Toks netyčinis pažeidimas susiklostė? natūraliai ir netikėtai, dėl Covid-19 iškilusių iššūkių.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas teigė, kad tiek atliekant neplaninį patikrinimą, tiek nagrinėjant prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo buvo konstatuota, kad susikaupusios atliekos yra nepavojingos ir tik laikinai sandėliuojamos šalia esančiame, pareiškėjui priklausančiame sklype. Kaip pažymėta ir Nutarime, pareiškėjas pripažino padarytus pažeidimus, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo per tyrimą, bendradarbiavo su pareigūnais, pažeidimai padaryti pirmą kartą ir nedelsiant pradėti šalinti, o dėl konstatuotų pažeidimų nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta ekonominė sankcija yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, nesuderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.
6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas padarė du pažeidimus, už kiekvieną iš jų jam skirta minimali ekonominė sankcija, galutinę sankciją paskiriant už sunkesnįjį pažeidimą. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad Bendrovė prisipažino ir neginčijo padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, ir padėjo per tyrimą, pažeidimai padaryti pirmą kartą, Bendrovė bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
7. Atsakovas teigė, kad dėl karantino ribojimų kilę sunkumai negali būti priežastimi pareiškėjui išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, juolab kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie patirtus finansinius sunkumus. Atsakovas tvirtino, kad ekonominė sankcija pareiškėjui buvo paskirta laikantis teisės aktų reikalavimų, bei pažymėjo, kad baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, t. y. kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, jog už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne bauda.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Skalvos projektai“ skundą.
10. Teismas nustatė, kad Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę UAB „Augma“ skundą dėl Bendrovės vykdomos ūkinės veiklos atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams įvertinimo, 2020 m. rugpjūčio 12–18 d. atliko Bendrovės neplaninį vykdomos ūkinės veiklos patikrinimą ir nustatė (2020 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo aktas Nr. PA29-55), kad Bendrovė ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), vykdo pažeisdama 2018 m. liepos 12 d. išduoto taršos leidimo Nr. TL-KL.3-17/2018 (toliau – ir TIPK) sąlygas – laikyti, rūšiuoti nepavojingas mišrias atliekas tik uždarose patalpose, neviršijant vienu metu leidžiamo laikyti bendro atliekų (įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų) kiekio (90 t); taip pat Bendrovė nebetelpančias į uždaras patalpas nepavojingas mišrias atliekas sandėliuoja atviroje teritorijoje bei išveža laikinai sandėliuoti ir rūšiuoti atliekas į šalia esantį, Bendrovei priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), kuriame Bendrovė neturi atskiro taršos leidimo veiklai vykdyti. Bendrovė savo veiksmais pažeidė AAĮ 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 6, 10 ir 12 punktus. 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo Bendrovė įpareigota nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Šalies argumentai
11. Teismas nurodė, kad Bendrovė 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, motyvuodama tuo, jog šalyje yra ekstremalioji situacija dėl Covid-19 pandemijos ir dėl karantino 2020 m. pavasarį dalies sutarčių vykdymas buvo sustojęs, dėl to Bendrovė negalėjo perduoti atliekų galutiniams tvarkytojams; nepavojingos atliekos (mediena) yra betonuotose aikštelėse ir nekelia pavojaus aplinkai. Šis prašymas Departamento direktoriaus pavaduotojo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (13.5)-1D5-16879 buvo patenkintas ir terminas pratęstas iki 2020 m. lapkričio 30 d. Bendrovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė pranešimą apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, kuriame nurodė, jog atliekos yra sutvarkytos ir perduotos galutiniams tvarkytojams (mišrių statybinių ir griovimo atliekų – 250,68 t; betono plytų – 56,96 t; žaliųjų atliekų – 7,56 t; didžiųjų baldų atliekų – 7,46 t; viso atliekų – 322,66 t); visos šios atliekos perduotos per 3 mėnesių laikotarpį. 2020 m. gruodžio 7 d. surašyti du protokolai: vienas – Bendrovės vadovui (fiziniam asmeniui), kuriam paskirta 450 Eur bauda pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį (bauda sumokėta), kitas – Bendrovei (Nr. (13.5)-J26-7). Ginčijamu Nutarimu už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija – 5 000 Eur, o už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, – 1 000 Eur. Vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur.
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje, be kita ko, aiškinamos ekonominių sankcijų skyrimo taisyklės. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog dėl 2020 metų pradžioje ir pabaigoje įvesto karantino nustatytų ribojimų susidarė verslui nepalanki padėtis, tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti priežastimi išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. Pareiškėjas turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis. Pareiškėjas padarė du pažeidimus: vykdė ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas TIPK sąlygas (AAĮ 55 str. 5 d.), bei vykdė ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas atskiro taršos leidimo (AAĮ 55 str. 3 d.). Priimant Nutarimą, buvo vadovautasi AAĮ 51 straipsnio 2 dalimi, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad Bendrovė prisipažino ir neginčijo padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimų padariniams, ir padėjo per tyrimą, pažeidimai padaryti pirmą kartą, Bendrovė ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Departamentas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir paskyrė minimalias baudas, galutinę sankciją skyrė už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų.
13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti AAĮ 52 straipsnį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimą), nėra išimtinės (išskirtinės), leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų ekonominės sankcijos dydį. Be to, Departamentas šias aplinkybes jau pripažino lengvinančiomis pareiškėjo atsakomybę ir įvertino jas, skirdamas minimalią sankciją. Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta minimali ekonominė sankcija nėra per griežta.
14. Teismas, analizuodamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais jis siekė pagrįsti savo argumentus apie sumažėjusią darbo galią dėl Covid-19 pandemijos, nustatė, jog A. P. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., K. V. buvo nedarbingas dėl ligos 2020 m. vasario 18–21 d. (4 dienas), L. B. buvo nedarbingas nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Pandemija dėl Covid-19 buvo paskelbta nuo 2020 m. kovo 16 d. Taigi, per pandemiją 36 dienas buvo nedarbingas tik L. B.. Prieita prie išvados, kad pareiškėjo pateikti duomenys paneigia jo nurodytą aplinkybę, jog, 2020 m. pavasarį prasidėjus Covid-19 pandemijai, susirgo dalis jo darbuotojų.
15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie patirtus finansinius sunkumus, paaiškino, jog jis 2020 m. birželio 26 d. gavo patvirtinimą dėl galimybės pasiskolinti pagal atnaujintus priemonės „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams“ vertinimo kriterijus, bei pateikė pasiūlymą finbee verslui ir papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. L-48196759 projektą. Tačiau minėtas papildomas susitarimas nėra pasirašytas šalių (UAB „Finansų bitė verslui“ ir pareiškėjo) ir nėra patvirtintas spaudais, t. y. nėra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis dėl paskolos ėmimo arba kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki.
16. Teismas, spręsdamas dėl prašymo išdėstyti ekonominę sankciją 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui, pažymėjo, kad pareiškėjas savo interneto svetainėje http://www.skalvosprojektai.lt skelbia, jog yra vienas iš sparčiausiai augančių atliekų tvarkymo įmonių vakarų Lietuvoje. Pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu turi finansinių sunkumų, dėl kurių realiai negali sumokėti 5 000 Eur paskirtos ekonominės sankcijos. Be to, nuo Nutarimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – daugiau nei 5 mėnesiai, todėl pareiškėjas turėjo laiko planuoti minėtos sankcijos sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, toks pareiškėjo prašymas netenkintinas.
III.
22. Pareiškėjas UAB „Skalvos projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą, Nutarimą ar paskirtą ekonominę sankciją žymiai sumažinti; netenkinus šių prašymų, paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui.
23. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, kad paskirta ekonominė sankcija yra neproporcinga. Pareiškėjas teigia, kad teismas itin formaliai vertino Covid-19 pandemiją ir jos įtaką pareiškėjo veiklai. Bendrovėje komandinis darbas vyksta uždarose erdvėse (rūšiuojant šiukšles) ir dėl pandemijos jis buvo sutrikdytas, nes, pasireiškus bet kokiems simptomams, darbuotojai būdavo nedelsiant izoliuojami ir išleidžiami namo. Bendrovė turi tik du vairuotojus, kurie atlieka visą šiukšlių iš objektų išvežimo, pakrovimo, išskirstymo objekte, išvežimo į perdirbimo aikšteles ir sąvartynus darbą: vienas iš jų (A. P.) sirgo iki prasidedant karantinui, kitas (L. B.) – beveik visą karantino laikotarpį, todėl vien dėl šių objektyvių priežasčių Bendrovė karantino laikotarpiu ir anksčiau galėjo dirbti tik 50 proc. pajėgumu. Pareiškėjas nesiekia išvengti atsakomybės (tai įrodo aplinkybė, jog jis nedelsiant sumokėjo Bendrovės vadovui skirtą baudą), tik prašo sumažinti paskirtos ekonominės sankcijos dydį arba išdėstyti jos mokėjimą, atsižvelgiant į objektyvias, nuo jo nepriklausančias priežastis.
24. Pareiškėjo vertinimu, pateikti dokumentai apie galimybę gauti paskolą ir Bendrovės atitikimas labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams keliamiems kriterijams patvirtina, jog Bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, o teismas šiuos įrodymus įvertino netinkamai (pvz., neatsižvelgė į duomenis apie dokumentų pasirašymą elektroniniais parašais). Pareiškėjo interneto svetainėje paskelbta informacija, kad pareiškėjas yra auganti įmonė, nereiškia, kad jo veiklos nepalietė pandemija arba kad jis negali susidurti su finansiniais sunkumais, dėl kurių buvo priverstas kreiptis dėl paskolos. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad per 2021 m. kovo 8 d. neplaninį patikrinimą jo veiklos vietoje nenustatyta pažeidimų. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad nustatyti pažeidimai buvo vienkartiniai, netyčiniai, susiklostę natūraliai ir netikėtai.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
26. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir skunde, bet teismas tinkamai išnagrinėjo jo argumentus ir pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo UAB „Skalvos projektai“ skundo reikalavimai panaikinti Departamento 2021 m. sausio 8 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija, žymiai sumažinti paskirtą sankciją, jei Nutarimas nebūtų panaikintas, o netenkinus šių reikalavimų – 5 000 Eur ekonominės sankcijos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas padarė du pažeidimus, t. y. vykdė ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), pažeisdamas TIPK sąlygas (Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 5 d.), bei vykdė ūkinę veiklą jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas atskiro taršos leidimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d.), o Departamentas, skirdamas pareiškėjui sankcijas, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir paskyrė minimalias baudas (sankcijas), galutinę ekonominę sankciją skyrė už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės (išskirtinės), leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų ekonominės sankcijos dydį, o pareiškėjui paskirta galutinė minimali ekonominė sankcija nėra per griežta, taip pat nėra pagrindo ekonominės sankcijos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad neginčija padaryto pažeidimo, Privalomąjį nurodymą įvykdė, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pažeidimo padarymo aplinkybių bei priežasčių, kurios turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl paskirtos ekonominės sankcijos, įvertinimu. Pareiškėjas nurodo pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl kilusios ekstremaliosios padėties (dėl Covid-19 pandemijos ir visoje šalies teritorijoje įvesto karantino režimo) ir jos pasekmių, t. y. kad sumažėjo Bendrovės darbo galia ir fiziškai nebuvo įmanoma suspėti atvežtas nepavojingas atliekas pirmiausia išrūšiuoti, o vėliau, jas paskirsčius, išvežti; kad pareiškėjas buvo susidūręs su finansiniais sunkumais (buvo priverstas kreiptis dėl paskolos suteikimo tam, kad galėtų plėtoti savo veiklą toliau). Pareiškėjas akcentuoja, jog jo padarytas pažeidimas buvo vienkartinis atvejis ir toks netyčinis pažeidimas susiklostė natūraliai ir netikėtai, nes šalyje buvo skubiai paskelbta nepaprastoji padėtis ir Covid-19 keliami iššūkiai visus ūkio subjektus užklupo iš esmės nepasiruošusius, šiuo pažeidimu niekam nepadaryta žala. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti jį dėl apeliacinio skundo motyvų.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. surašytą Privalomąjį nurodymą pareiškėjas buvo įpareigotas nustatytus 2020 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA29-55 pažeidimus pašalinti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o Departamento 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (13.5)-1D5-16879 terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio 30 d., nes buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino pratęsimo, kuris buvo motyvuotas šalyje susiklosčiusia ekstremaliąja situacija dėl Covid-19 pandemijos ir tuo, kad dėl buvusio karantino 2020 m. pavasarį dalies sutarčių vykdymas buvo sustojęs, todėl Bendrovė negalėjo perduoti atliekų galutiniams tvarkytojams. Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovą informavo apie Privalomojo nurodymo įvykdymą.
31. Pareiškėjui už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, paskirta minimali ekonominė sankcija – 5 000 Eur, už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali ekonominė sankcija – 1 000 Eur, o vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui paskirta galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur. Departamentas, skirdamas pareiškėjui minimalias baudas, nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino ir neginčija padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimų padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, jis ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nekilo žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms.
32. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Covid-19 pandemijos susiklosčiusios ekstremaliosios padėties ir įvesto karantino, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl 2020 metų pradžioje ir pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų verslui susidarė nepalanki padėtis, tačiau tai negali būti priežastimi pareiškėjui išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, nes pareiškėjas turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, o šiuo atveju pareiškėjas padarė du pažeidimus, juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio argumentus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Covid-19 pandemijos susiklosčiusios ekstremaliosios padėties ir įvesto karantino bei kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo veiksmais, šalinant nustatytus pažeidimus, finansine būkle, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo netaikyti pareiškėjui Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytų sankcijų už aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, skirti žymiai mažesnes sankcijas.
34. Įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. 4 d.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).
36. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).
37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti faktą, kad pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra per didelė ir dėl išskirtinių aplinkybių turi būti sumažinta. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
38. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
39. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
40. Įvertinus šioje byloje pareiškėjo pateiktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą šių įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus šiai bylai išnagrinėti.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos minimalios sankcijos, išsamiai įvertinus aplinkybes, susijusias su padarytais pažeidimais (jų pobūdžiu), pareiškėjo atliktais veiksmais šalinant šiuos pažeidimus, t. y. nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui turi būti skiriamos minimalios baudos už padarytus pažeidimus. Dėl šių atsakovo įvertintų aplinkybių nenustatytina, kad pirmosios instancijos teismas dar ir turėjo sumažinti paskirtas minimalias baudas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu.
42. Pirmosios instancijos teismas ypač detaliai ir išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis apie pareiškėjo darbuotojų sirgimą ir pagrįstai nustatė, kad 2020 m. pavasarį prasidėjus Covid-19 pandemijai susirgo dalis jo darbuotojų, tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo mažinti paskirtą ekonominę sankciją. Įvertinus tai, kad pareiškėjas prasidėjus Covid-19 pandemijai veiklą vykdė, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomą veiklą, kuriai taikomi imperatyvūs reikalavimai užtikrinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų mažinama ekonominė sankcija.
43. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais visoje šalies teritorijoje paskelbė karantiną ir nustatė konkrečias tam tikru laikotarpiu taikomas ūkinę veiklą ribojančias priemones, tačiau pareiškėjo vykdoma veikla nebuvo apribota.
44. Taip pat apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ekonominę sankciją 5 000 Eur išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui, nes pareiškėjas yra aktyviai ūkinę veiklą plėtojantis ūkio subjektas, byloje Bendrovės finansinė būklė nebuvo pagrįsta objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo finansinę būklę, jo ekonominę veiklą, gaunamas pajamas ir pan., t. y. nebuvo pateikti įrodymai, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl savo finansinės padėties negali sumokėti 5 000 Eur baudos. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nuo Nutarimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir pareiškėjas turėjo laiko planuoti minėtos sankcijos sumokėjimą.
45. Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės ir teikiami įrodymai, susiję su paskolos paėmimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl pareiškėjo finansinės padėties turėjo būti sumažinta paskirta ekonominė sankcija ar sankcijos mokėjimas turėjo būti išdėstytas 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui, nes šios aplinkybės nepagrindžia, kad pareiškėjas dėl sunkios finansinės būklės negalėjo (negali) sumokėti 5 000 Eur.
46. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skalvos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.