- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI3-4060-386/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00134-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB "Skalvos projektai"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Skalvos projektai“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Skalvos projektai“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su patikslintu skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2021-01-08 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.5)-J26-7“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „Skalvos projektai“ paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija; 2) nusprendus nepanaikinti Nutarimo, prašo paskirtą ekonominę sankciją ženkliai sumažinti; 3) netenkinus prašymų panaikinti Nutarimą arba nesumažinus paskirtos ekonominės sankcijos, prašo paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui.
Pareiškėja patikslintame skunde ir 2021-03-19 papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodė, kad Bendrovė yra nepavojingų atliekų tvarkytoja, įregistruota Atliekų valstybiniame tvarkytojų registre bei turi Taršos leidimą tvarkyti nepavojingas atliekas. Vienu metu Taršos leidimas UAB „Skalvos projektai“ leidžia laikyti iki 90 t. nepavojingų atliekų sandėliavimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias Bendrovė nuomojasi iš UAB „Stremeda“.
2020-08-27 neplaninio patikrinimo metu buvo surašytas aktas Nr. PA29-5, kuriame nurodyta, kad UAB „Skalvos projektai“ ūkinę veiklą vykdo pažeidžiant 2018-07-12 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.3-17/2018 sąlygas - laikyti, rūšiuoti nepavojingas mišrias atliekas tik uždarose patalpose, neviršijant vienu metu leidžiamą laikyti bendrą atliekų kiekį 90 t. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nebetelpančias į uždaras patalpas nepavojingas mišrias atliekas sandėliuoja atviroje teritorijoje bei išveža laikinai sandėliuoti ir rūšiuoti atliekas į šalia esantį Bendrovei priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vykdyti veiklą Taršos leidimo neturi. 2020-09-01 surašytas privalomasis nurodymas PN29-13, kuris įpareigojo nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2020-09-30. Bendrovės prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2020-11-30. Bendrovė 2020-11-20 pateikė pranešimą apie privalomojo nurodymo įvykdymą, kuriame nurodė, jog atliekos yra sutvarkytos ir perduotos galutiniams tvarkytojams (Mišrių statybinių ir griovimo atliekų 250,68 t; betono plytų 56,96 t; žaliųjų atliekų 7,56 t; didžiųjų baldų atliekų 7,46 t). Visos šios atliekos perduotos per 3 mėnesių laikotarpį.
2020-12-07 surašyti du protokolai: UAB „Skalvos projektai“ vadovui (fiziniam asmeniui), kuriam paskirta 450 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos ANK 235 straipsnio 4 dalį (bauda sumokėta), kitas - UAB „Skalvos projektai“ Nr. (13.5)-J26-7.
2021-01-08 Departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius priėmė Nutarimą, kuriuo bendrovei paskirta ekonominė sankcija už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 ir 5 dalyse, ir paskirta galutinė 5 000 Eur ekonominė sankcija.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji neginčija padarytų pažeidimų, o privalomąjį nurodymą skubiai įvykdė. Pažymi, jog didžioji dalis nepavojingų mišrių statybinių ir griovimo atliekų atsirado 2020 m. pavasarį dėl šalyje paskelbto karantino, kai atliekų pridavimo darbo laikas buvo sutrumpintas, o Bendrovė toliau vykdė visus įvairiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Atsirado nenumatyti ir neplanuoti sunkumai surūšiuoti, išvežti ir priduoti atliekas, nes dalis darbuotojų susirgo. Pareiškėja vykdė savo įsipareigojimus rinkti atliekas, jos pradėtos sandėliuoti besiribojančiame ir pareiškėjai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo metu pareiškėja bendradarbiavo su pareigūnais, pažeidimai padaryti pirmą kartą, pažeidimai nedelsiant pradėti šalinti, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo. Bendrovės vadovui jau paskirta 450 Eur bauda ir ji sumokėta. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, jog ilgą laiką šalyje verslas susiduria su sunkumais dėl Covid-19 pandemijos, pareiškėja turi įsipareigojimų darbuotojams, todėl sumokėjus ar išieškojus paskirtą ekonominę sankciją gali pablogėti Bendrovės finansinė padėtis, sutrikti atsiskaitymai su darbuotojais, galimos bankroto procedūros.
Pažymi, jog iš vienos pusės valstybė remia nuo Covid-19 nukentėjusias įmones ir verslo subjektus, suteikdama palankiomis sąlygomis paskolas bei subsidijas, iš kitos pusės valstybės įstaigos skiria neproporcingas baudas, nors ir pačios pripažįsta, kad įmonės tikrai buvo smarkiai paveiktos pandeminės situacijos, nesvarsto galimybės paskirti švelnesnės nei įstatyme numatytos minimalios baudos. Pareiškėjos teigimu, susiklosto paradoksali situacija, kai įmonė turi imti paskolą iš valstybės, kad sumokėtų valstybės institucijų paskirtas baudas, o šiuo atveju pareiškėjos padarytą pažeidimą įtakojo paskelbtas karantinas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, nutarimas skirti ekonominę sankciją turi būti panaikintas arba paskirta sankcija sumažinta, t. y. paskirta mažesnė bauda nei numatyta įstatyme.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja padarė du pažeidimus, pareiškėjai atskirai už kiekvieną padarytą pažeidimą buvo skirta minimali ekonominė sankcija, galutinę ekonominę sankciją paskiriant už sunkesnįjį pažeidimą. Priimant Nutarimą buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad Bendrovė prisipažino ir neginčijo padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo.
Pripažįsta, kad dėl Lietuvos Respublikoje 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino nustatytų ribojimų susidarė verslui nepalanki padėtis, tačiau tai negali būti priežastis išvengti pareiškėjai atsakomybės už padarytus pažeidimus. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad įvestas karantinas sąlygojo Bendrovės finansinius nuostolius, nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, pagrindžiančių sunkią Bendrovės finansinę būklę. Baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.
Nustatyti Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies pažeidimai, o pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos Nutarime, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės (išskirtinės), todėl Departamentas nesutinka su pareiškėjos reikalavimu panaikinti ar mažinti paskirtą ekonominę sankciją. Sankcija yra proporcinga, atitinkanti pažeidimų pobūdį ir Aplinkos apsaugos įstatymo tikslus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021-01-08 nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (13.5)-J26-7“ (minėta, toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija. Pareiškėja neginčija padarytų pažeidimų, tačiau prašo panaikinti paskirtą ekonominę sankciją arba ją ženkliai sumažinti, o netenkinus minėtų jos prašymų, prašo ekonominės sankcijos 5 000 Eur mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
Gavus UAB „Augma“ skundą dėl UAB „Skalvos projektai“ vykdomos ūkinės veiklos atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams įvertinimo, Departamento Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2020-08-12 - 2020-08-18 atliko UAB „Skalvos projektai“ neplaninį vykdomos ūkinės veiklos patikrinimą, kurio metu nustatyta (2020-08-27 Patikrinimo aktas Nr. PA29- 55), kad Bendrovė ūkinę veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo pažeidžiant 2018-07-12 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.3-17/2018 sąlygas - laikyti, rūšiuoti nepavojingas mišrias atliekas tik uždarose patalpose, neviršijant vienu metu leidžiamą laikyti bendrą atliekų (įskaitant apdorojimo metu susidarančių atliekų) kiekį (90 t). Taip pat nustatyta, kad Bendrovė nebetelpančias į uždaras patalpas nepavojingas mišrias atliekas sandėliuoja atviroje teritorijoje bei išveža laikinai sandėliuoti ir rūšiuoti atliekas į šalia esantį, Bendrovei priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame veiklos vykdyti Bendrovė atskiro Taršos leidimo neturi.
Bendrovė savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 9 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymų D1- 259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 6 punktą, 10 punktą, 12 punktą.
2020-09-01 surašytas privalomasis nurodymas PN29-13, kuris įpareigojo Bendrovę nustatytus pažeidimus pašalinti iki 2020-09-30.
Bendrovė 2020-09-24 pateikė prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2020-11-30, motyvuojant tuo, jog šalyje yra ekstremali situacija dėl Covid-19 pandemijos ir dėl buvusio karantino 2020 m. pavasarį dalies sutarčių vykdymas buvo sustojęs, to pasėkoje Bendrovė negalėjo perduoti atliekų galutiniams tvarkytojams. Tuo prašymu ji paaiškino, kad nepavojingos atliekos (mediena) yra betonuotose aikštelėse ir pavojaus aplinkai nekelia. Šis prašymas Departamento direktoriaus pavaduotojo 2020-09-30 sprendimu Nr. (13.5)-1D5-16879 buvo tenkintas ir terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęstas iki 2020-11-30.
2020-11-20 Bendrovė pateikė pranešimą apie privalomojo nurodymo įvykdymą, kuriame nurodė, jog atliekos yra sutvarkytos ir perduotos galutiniams tvarkytojams (Mišrių statybinių ir griovimo atliekų 250,68 t; betono plytų 56,96 t; žaliųjų atliekų 7,56 t; didžiųjų baldų atliekų 7,46 t, viso atliekų 322,66 t). Visos šios atliekos perduotos per 3 mėnesių laikotarpį.
2020-12-07 surašyti 2 protokolai: vienas UAB „Skalvos projektai“ vadovui (fiziniam asmeniui), kuriam paskirta 450 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos ANK 235 straipsnio 4 dalį (bauda sumokėta), kitas - UAB „Skalvos projektai“ Nr. (13.5)-J26-7.
2021-01-08 nutarimu už Pareiškėjos padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 3 dalyje paskirta ekonominė sankcija – 5 000 Eur, o už padarytą administracinį pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje – 1 000 Eur, vadovaujantis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta UAB „Skalvos projektai“, galutinė ekonominė sankcija – 5 000 Eur.
Pareiškėja prašo, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, nutarimą skirti ekonominę sankciją panaikinti arba paskirti mažesnę baudą nei numatyta įstatyme, o netenkinus minėtų prašymų, ekonominę sankciją 5 000 Eur išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui.
Aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis).
Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55-128 straipsniuose.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas nagrinėjamose bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr. LVAT 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-03-21 nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas”, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-153-759/2019).
Teismas sutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog dėl 2020 m. pradžioje ir pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų susidarė verslui nepalanki padėtis, tačiau tai negali būti priežastis išvengti pareiškėjai atsakomybės už padarytus pažeidimus. Pažymėtina, jog pareiškėja turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis. Pareiškėja padarė du pažeidimus, tai yra vykdė ūkinę veiklą, adresu (duomenys neskelbtini) pažeisdama 2018-07-12 išduoto Taršos leidimo Nr. TL-KL.3-17/2018 sąlygas (AAĮ 55 straipsnio 5 dalis) bei vykdė ūkinę veiklą, jai priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neturint atskiro Taršos leidimo (AAĮ 55 straipsnio 3 dalis). Priimant Nutarimą buvo vadovautasi Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad Bendrovė prisipažino ir neginčija padarytų pažeidimų, savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimų padariniams ir padėjo tyrimo metu, pažeidimai padaryti pirmą kartą, ėmėsi priemonių pažeidimams pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms nekilo. Departamentas, skirdamas pareiškėjai nuobaudą, įvertino visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir paskyrė minimalias sankcijose numatytas baudas, galutinę ekonominę sankciją skyrė už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų.
Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pareiškėjos patikslintame skunde nurodytos aplinkybės (ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, bendradarbiavo su pareigūnais, tiriančiais pažeidimą), nėra išimtinės (išskirtinės), leidžiančios teismui peržengti įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytą minimalų ekonominės sankcijos dydį. Be kita ko, šios aplinkybės kaip lengvinančios jau buvo Departamento konstatuotos ir įvertintos skiriant minimalią sankciją. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai paskirta minimali ekonominė sankcija nėra per griežta.
Pareiškėja 2021-03-19 papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodo, jog dalis darbuotojų 2020 m. pavasarį prasidėjus Covid-19 pandemijai susirgo, todėl sumažėjo darbo galia ir nebuvo įmanoma suspėti atvežtas atliekas surūšiuoti, o vėliau jas išvežti. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, jog A. P. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2019-10-21 iki 2019-11-08, K. V. buvo nedarbingas dėl ligos nuo 2020-02-18 iki 2020-02-21 (4 dienas), L. B. buvo nedarbingas nuo 2020-01-06 iki 2020-04-20 dėl nelaimingo atsitikimo buityje, o pandemija dėl Covid-19 buvo paskelbta tik nuo 2020-03-16. Pandemijos metu 36 kalend. dienas buvo nedarbingas tik L. B. Pačios pareiškėjos pateikti duomenys paneigia jos nurodytą aplinkybę, jog 2020 m. pavasarį prasidėjus Covid-19 pandemijai susirgo dalis jos darbuotojų.
Pareiškėja teigia, kad ji buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, pasikreipus dėl paskolos 2020-06-26 gavo patvirtinimą dėl galimybės pasiskolinti pagal atnaujintus priemonės „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams " vertinimo kriterijus, t. y. pareiškėja, susiklosčius sudėtingai ekonominei situacijai, buvo priversta kreiptis dėl paskolos suteikimo, kad galėtų vystyti savo veiklą toliau. Pareiškėja teismui pateikė pasiūlymą finbee verslui ir papildomo susitarimo prie paskolos sutarties Nr. L-48196759 projektą. Pažymėtina, jog minėtas papildomas susitarimas prie paskolos sutarties nėra pasirašytas šalių (UAB „Finansų bitė verslui“ ir pareiškėjos) ir nėra patvirtintas spaudais. Taigi, tai nėra duomenys, kad pareiškėja buvo priversta kreiptis dėl paskolos ėmimo ar kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki.
Dėl pareiškėjos prašymo ekonominę sankciją 5 000 Eur išdėstyti 12 mėnesių mokėjimo laikotarpiui. Pareiškėja savo internetiniame tinklalapyje http://www.skalvosprojektai.lt skelbia, jog yra viena iš sparčiausiai augančių atliekų tvarkymo įmonių vakarų Lietuvoje. Pareiškėja teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu turi finansinių sunkumų, dėl kurių realiai negali sumokėti 5 000 Eur paskirtos ekonominės sankcijos. Pažymėtina ir tai, jog nuo 2021-01-08 Nutarimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas - daugiau kaip 5 mėnesiai, todėl pareiškėja turėjo laiko planuoti minėtos sankcijos sumokėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, netenkinamas ir šis pareiškėjos prašymas.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Skalvos projektai“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.