- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- eI3-2037-609/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-10934-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vilma Sabaliauskienė
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. Č., advokatei Vilmai Sabaliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) – jos veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalies į 55 straipsnio 5 dalį arba jai paskirti minimalią ar mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, baudą.
Skunde nurodo, jog teisės normos, reglamentuotos Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje ir 55 straipsnio 5 dalyje, nėra tapačios. Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnis taikytinas tada, kai pažeidimą padaręs asmuo turėjo leidimą, bet jo nesilaikė, o Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnis – kai asmuo tokio leidimo neturėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytas baigtinis sąrašas išimčių – leidimų pažeidimų atvejų, kai ši teisinė nuostata nėra taikoma. Pareiškėjos vertinimu, jos veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.
Pareiškėjos teigimu, jai skirta bauda turėtų būti sumažinta, įvertinus tai, jog padarytas pažeidimas nesukėlė jokių faktinių neigiamų padarinių aplinkai ar viešajam interesui, veiksmai buvo atliekami, laikantis saugumo ir taršos kontrolės reikalavimų, kaip ir tvarkant tas atliekas, kurios pateko į jai išduoto Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas) kiekį, naudota ta pati įranga ir tas pats kvalifikuotas personalas, pareiškėja neslėpė sutvarkyto atliekų kiekio, kuris buvo deklaruotas vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitoje (toliau – ir GPAIS), pareiškėja bendradarbiavo su Departamentu, anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus nebuvo bausta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai prašo skundą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą Departamentas nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog iš Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte pateiktos sąvokos – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, matyti, jog nepaisant to, kad pareiškėjai leidimas atliekų tvarkymo veiklai yra išduotas, tačiau jei atliekos surenkamos, vežamos, laikomos, apdorojamos, įvežamos, importuojamos į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamos, eksportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežamos tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius, tai laikoma veikla, neturint tam teisės.
Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis, pareiškėjai leidžiamas didžiausias vienu metu laikyti nepavojingų atliekų kiekis – 270 t., tačiau 2022 metų I ketvirčio pradžioje leidžiamas laikyti nepavojingų atliekų kiekis buvo viršytas, nes buvo laikoma 508,164 tonų atliekų, t. y. 238,164 tonų atliekų buvo laikoma, viršijant Taršos leidime nurodytą leidžiamą apdoroti ir laikyti nepavojingų atliekų kiekį, tai yra pareiškėja apdorojo atliekas, neturėdama tam teisės.
Atkreipiamas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatyme baudų dydžiai yra nustatyti, juos diferencijuojant pagal veikos pavojingumą. Baudų dydžiai už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės yra diferencijuojami pagal apdorotų atliekų kiekius. Minėti kriterijai apsprendžia poveikio aplinkai mastą, o tuo pačiu ir veikos pavojingumą.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad minimalus baudos dydis pareiškėjai parinktas, įvertinus pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo ir juo paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis, atlikus pareiškėjos planinį patikrinimą, 2023 m. balandžio 5 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2022 metų I ketvirčio pradžioje pareiškėja 238,164 t. viršijo Taršos leidime nustatytą vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį.
Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nesilaikydama Taršos leidimo nustatytų sąlygų, pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį.
Departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą atlikti papildomą tyrimą sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. liepos 26 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog nesilaikydama Taršos leidimo nustatytų sąlygų, pareiškėja pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir padarė Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje reglamentuotą pažeidimą.
Nutarimu pareiškėjai paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas (akto redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 21 d.), kurio 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.
Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, matyti, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra bendroji, nes joje numatyta atsakomybė už bet kokių TIPK ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymą, o Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje numatyta norma – specialioji, nes susijusi su konkrečiu komponentu – atliekomis ir leidime nurodytų atliekų kiekių viršijimu.
Nagrinėjamojoje byloje ginčas kyla dėl to, ar pareiškėja nepavojingas atliekas apdorojo nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų, ar nepavojingas atliekas apdorojo, tam neturėdama teisės.
Vertinant tai, ar pareiškėjos padarytas pažeidimas patenka į Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies, ar į Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, atsižvelgtina į Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte įtvirtintą sąvoką.
Iš Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punkte pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.
Iš pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų apdorojimas neturint tam teisės, laikomas ir tas atvejis, kai atliekos apdorojamos viršijant leidime nurodytus kiekius.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pagal pareiškėjai išduotą Taršos leidimą ji turėjo teisę laikyti 270 tonų nepavojingų atliekų, tačiau 2022 metų I ketvirtyje vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį viršijo 238,164 tonomis, nes buvo laikomas 508,164 tonų nepavojingų atliekų kiekis.
Kadangi neturint tam teisės buvo apdorotas didesnis nei 25 tonos nepavojingųjų atliekų kiekis, darytina išvada, jog pareiškėjos veiksmai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog įvertinus visas aplinkybes, pareiškėjai buvo paskirta minimali ekonominė sankcija.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis, reglamentuojantis teismo kompetenciją, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ( 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, o proporcingumo principas reiškia tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą ir kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, nustačius, kad bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, pareiškėja savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar juos sumažinti ir likviduoti, bendradarbiavo su atsakovu, atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjai paskirta 5000 Eur ekonominė sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnės ekonominės sankcijos. Pakankama ir pagrįsta, prevencinį poveikį darančia poveikio priemone už Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą laikytina 2500 Eur bauda.
Pareiškėja prašo jai iš atsakovo priteisti 2 372,09 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir 2 349,59 Eur atstovavimo išlaidos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjos skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir pareiškėjos atžvilgiu taikant poveikio priemones, pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog, įvertinus pareiškėjos skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais. Todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingas dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinko ministerijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją pakeisti į 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) ekonominę sankciją.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.