- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1064-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00444-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- I. D., IĮ „Duburys“
Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1064-123/2015
NUTARTIS
2015 m. rugsėjo 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės A. G. 14 137,22 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-01-06 atsakovė pasiūlė ieškovui atlikti jai priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Susitikimo metu atsakovė išdėstė savo pageidavimus, davė savo buto bylą, pagal kurią ieškovas sudarė preliminarią darbų sąmatą, pagal kurią preliminari darbų kaina 10 000,00 Lt be medžiagų. Atsakovei su šia kaina sutikus 2014-01-13 ieškovo darbuotojai pradėjo darbus. Su visų darbų kainomis atsakovė sutiko, ji kiekvienu atveju buvo informuojama, nes kitu atveju atsakovei nesutinkant ieškovas be jos sutikimo darbų nebūtų atlikęs. Atlikus griovimo darbus, tolesniems darbams atlikti buvo reikalingos statybinės medžiagos, kurias atsakovei prašius pirko ieškovas, pirkimo kvitus pristatinėjo atsakovei. Iš viso medžiagų pirkimui ieškovui perduota 9000,00 Lt, iš kurių liko 695,00 Lt. Atsakovei 2014-02-07 paskutinį kartą davus 1000,00 Lt ir supirkus tuo metu reikalingas statybines medžiagas, atsakovė apžiūrėjo medžiagas ir kvitus, dėl jų kainos ar kiekio pretenzijų nereiškė, pradėjo priekaištauti dėl jau panaudotų medžiagų. 2014-02-07 matydamas, kad atsakovė tampa konfliktiška, o didžioji dalis darbų jau buvo atlikta, paprašė atsakovės sumokėti 10 000,00 Lt avansą, nors iki tos dienos darbų buvo atlikta daugiau kaip už 13 000,00 Lt. Atsakovė pasiūlė sumokėti 3000,00 Lt avansą, kad tik ieškovas tęstų darbą, tačiau ieškovas pageidavo 10 000,00 Lt, nes realiai darbų buvo atlikta už 13 000,00 Lt. Atsakovė sutiko sumokėti 10 000,00 Lt kitą dieną, tačiau paskambinusi atsakovė pranešė, kad jis gali susirinkti įrankius ir baigti darbus, jokių pinigų ji jam nemokės. Tuoj pat atvykęs pas atsakovę jai pateikė brėžinius su atliktais darbais ir medžiagų sąnaudomis, tačiau atsakovė iškilusį konfliktą spręsti atsisakė. Ieškovas pateikė atsakovei pranešimą dėl sumokėjimo už atliktus darbus, priėmimo–perdavimo aktus, PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį. Iki šios dienos atsakovė geranoriškai neatsiskaitė, be to, įvairiomis priemonėmis siekia išvengti prievolės – parašė pareiškimą policijai, taip pat buvo išsikvietusi „TV pagalbą“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo yra atlikta darbų už 14 832,22 Lt, o atsakovė A. G. iš jų sumokėjo tik 695,00 Lt, likusią 14 137,22 Lt sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2015-03-19 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės A. G. 4094,42 Eur (14 137,22 Lt) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4094,42 Eur (14 137,22 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 892,10 Eur (3080,24 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ naudai, 12,00 Eur (41,43 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių ginčas turi būti vertinamas ir sprendžiamas būtent vadovaujantis vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Dėl darbų masto keitimo jų vertė nuo aptartų 10 000,00 Lt išaugo iki 14 832,22 Lt. Kad darbų ieškovas atliko už nurodytą sumą, patvirtina pateiktas 2014-02-10 atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį bendra atliktų darbų kaina – 14 832,22 Lt (b. l. 8), šio akto atsakovė nepasirašė. Ieškovo atstovas I. D. teisme paaiškino, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta jo atliktų pas atsakovę visų darbų kaina 17 601,57 Lt, tačiau jis šią kainą sumažino dėl to, kad pirkdamas medžiagas atsakovės bute daromam remontui kaip tam tikrų statybinėmis medžiagomis prekiaujančių įmonių nuolatinis klientas gavo nuolaidų, be to, atsakovė pasamdė jį pagal pažįstamų rekomendacijas. Iki 2014-02-07 dienos ieškovas gavo iš atsakovės 8000,00 Lt, iš kurių nupirkus medžiagas liko 443,00 Lt, o iš paskutinį kartą duotų 1000,00 Lt liko 252,00 Lt, iš atsakovės A. G. duotų 9000,00 Lt liko 695,00 Lt, dėl jų ieškovas minėtai sumai išrašė sąskaitą faktūrą su kasos pajamų orderiu, kuris buvo pateiktas atsakovei pasirašyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. D. IĮ „Duburys“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tai patvirtina byloje ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, kuriose nurodytų ieškovo atliktų remonto ir papildomų darbų masto atsakovė A. G. neginčijo, pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovė iki bylos iškėlimo teisme ieškovui nereiškė, gavusi ieškovo užbaigtų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą jo nepasirašė, jokių pretenzijų, pastabų dėl nekokybiškų darbų jame nenurodė, teisme jokių kitų rašytinių ar kitokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodytas aplinkybes dėl netinkamai atliktų darbų ar per didelės darbų kainos, atsakovė taip pat nepateikė. Aplinkybę, jog 9000,00 Lt, atsakovės sumokėti ieškovo atstovui I. D., buvo skirti už atliktus darbus, paneigia atsakovės byloje pakviesti liudytojai, filmuota medžiaga bei kiti rašytiniai įrodymai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, suteikė prioritetą ieškovui, nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į šalių elgesį vykdant remonto darbus.Ieškovas su atsakove nebendradarbiavo, neteikė ataskaitų, kur panaudojami pinigai, nesupažindino atsakovės su darbų įkainiais, atsisakė sudaryti rašytinę sutartį.Ieškovas atliko darbų tik už 3000,00 Lt, dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo įrodinėjimo pareigos nevykdė. Fakto, kad atsakovei perduoti medžiagų pirkimo kvitai, atsakovė neneigė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, įrodymų nėra pateikta. Atsakovės dėstomi argumentai dėl šalių sulygtos kainos už statybos darbus ir faktiškai atliktų darbų vertės laikytini subjektyvia atsakovės nuomone. Atsakovė niekuomet nebuvo klaidinama nei dėl ieškovo darbų kainos, nei dėl atsiskaitymo tvarkos. Ne kartą išsamiai buvo paaiškinta, kokiems darbams buvo panaudoti pinigai, pateikti visi medžiagų pirkimo kvitai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog darbai atlikti su trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė dėl remonto darbų atlikimo atsakovei priklausančiame bute. Darbai pradėti vykdyti 2014-01-13. Atsakovė darbų atlikimo metu ieškovui sumokėjo 9000,00 Lt. Iš 2014-02-10 Užbaigtų darbų pridavimo–priėmimo akto, kuris pasirašytas tik ieškovo, matyti, kad darbai yra atlikti, atliktų darbų vertė – 14 832,22 Lt. 2014-02-07 ir 2014-05-06 išrašytos sąskaitos faktūros minėtai sumai. 2014-02-07 kasos pajamų orderis patvirtina, kad už darbus atsakovė ieškovui sumokėjo 695,00 Lt. Iš pateiktų lokalinių sąmatų nustatyta, kad atliktų darbų vertė yra 17 601,57 Lt. Į bylą pateiktas CD su vaizdo įrašu bei fotonuotraukos iš ginčo objekto, kasos čekiai.
Byloje kilo ginčas dėl žodinės vartojimo rangos sutarties pagrindu atliktų remonto darbų kokybės, masto bei kainos.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kadangi tarp šalių sudaryta žodinė rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Vienu iš nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvu apeliantė nurodo tai, jog ieškovo atlikti darbai yra su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pasisakyta, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Tai dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų, o rangovas, perduodamas darbų rezultatą užsakovui, privalo kartu suteikti informaciją apie rangos sutarties dalyko naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką šiuo atveju svarbu atsižvelgti į šalių vykdytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo procesą. Kaip matyti, atsakovei su 2014-03-06 pranešimu ieškovas pateikė 2010-02-10 užbaigtų statybos darbų pridavimo–priėmimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei kasos pajamų orderį, informuodamas atsakovę, kad pasirašytus dokumentus grąžintų ieškovui. Minėti dokumentai atsakovės nėra pasirašyti. Užbaigtų darbų pridavimo–priėmimo akte atsakovė nenurodė darbų trūkumų ar kitokių pretenzijų dėl atlikto darbo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžių metu atsakovė taip pat negalėjo nurodyti konkrečių darbų trūkumų ir pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nepasinaudojo galimybe atlikti ekspertizę, kurios metu būtų nustatyti atliktų darbų trūkumai.
Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad remonto darbai jos bute atlikti nekokybiškai (CPK 178 straipsnis).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prieš atsakovei nutraukiant rangos sutartį, tam tikri darbai atsakovės bute buvo padaryti, nupirktos medžiagos, kurios buvo naudojamos atsakovės bute, todėl atsakovė privalo sumokėti darbų kainą, proporcingą atliktam darbui (CK 6.673 straipsnis). Svarbu pažymėti ir tai, kad visi remonto darbai nebuvo atlikti iki galo, nes atsakovė buvo nebesuinteresuota rangos darbų rezultatu ir nesutiko, kad ieškovas baigtų remontuoti butą, vienašališkai nutraukė vartojimo rangos sutartį. Pažymėtina, kad abi vartojimo rangos sutarties šalys turi veikti protingai, sąžiningai ir atsakingai bei vengti piktnaudžiavimo savo teisėmis. Kaip matyti, į bylą yra pateiktos lokalinės sąmatos, kuriose nurodytų atliktų darbų vertė – 17 601,57 Lt. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta 14 832,22 Lt atliktų darbų vertė skiriasi nuo nurodytos lokalinėse sąmatose, kadangi ieškovas darbų kainą sumažino dėl to, jog jam buvo suteiktos nuolaidos, be to, atsakovė ieškovą pasisamdė pagal pažįstamų rekomendacijas. Kaip matyti, atsakovė lokalinėse sąmatose nurodyto atliktų darbų masto neginčijo, tačiau nesutiko su darbų kaina, tvirtindama, jog parodžius atliktus darbus specialistui, jie įvertinti 3000,00 Lt kartu su medžiagomis.
Pažymėtina, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog sudarytos sąmatos yra netikslios, preliminarios, tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kurie lokalinėse sąmatose numatyti darbai nebuvo atlikti ar kokių nurodytų darbų mastas neatitinka tikrovės. Atsakovės teiginiai, jog neįvardytas specialistas atliktus darbus bei sunaudotas medžiagas įvertino 3000,00 Lt, niekuo nepagrįsti. Į bylą atsakovė nepateikė specialisto ar eksperto išvados, kuri paneigtų lokalinėse sąmatose nurodytą atliktų darbų mastą.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atliktų darbų vertė yra 14 832,22 Lt.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atsakovė ir ieškovas buvo susitarę dėl bendros 10 000,00 Lt buto remonto kainos, į kurią įskaičiuota tiek darbų kaina, tiek medžiagos.
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys žodžiu susitarė dėl darbų masto ir kainos. Ginčas tarp šalių kyla dėl to, kad, ieškovo teigimu, 10 000,00 Lt darbų kaina buvo numatyta už remonto darbus, neskaitant medžiagų, atsakovės teigimu, 10 000,00 Lt kaina sutarta už viso remonto atlikimą, įskaitant tiek darbus, tiek medžiagas.
CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas iki vartojimo rangos sutarties nutraukimo būtų neatlikęs kokių sutartų darbų ar atlikęs darbus, kurių atsakovė nepageidavo. Tačiau kad su atsakove ieškovas suderino galutinę darbų atlikimo kainą, byloje įrodymų nėra. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendžia, kad šalys buvo sutarusios tik dėl tam tikros preliminarios darbų kainos, tačiau ieškovas galutinės remonto kainos su atsakove iš anksto nebuvo aptaręs, nors tai jis privalėjo padaryti, todėl ieškovas privalo prisiimti iš to kylančias visas neigiamas pasekmes, nes ieškovui, kaip rangovui, kuris yra verslininkas, keliami didesni rūpestingumo, atidumo kriterijai. Tačiau svarbu paminėti, jog teisės aktuose įtvirtintų vartotojų teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis, o teismui – visais atvejais ginti tik vartotojų interesus. Teismas nagrinėdamas bylas visada privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5. straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tvirtina statybinėms medžiagoms išleidęs 8305,00 Lt. Ieškovo teigimu, visus kvitus, pagrindžiančius nupirktų medžiagų kainas ir kiekius, perdavė atsakovei. Byloje pateikti kasos kvitai pagrindžia, jog už ieškovo pirktas medžiagas sumokėta 3137,79 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovė į bylą pateikė ne visus kvitus. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus į bylą kvitus, daro išvadą, jog kasos čekiai, esantys b. l. 96, 99, bendros 1191,10 Lt sumos, vertintini kritiškai, kadangi iš jų nėra galimybės identifikuoti nei prekių kiekio, nei parduotuvės, prekių pobūdžio, tai yra to, ar nupirkti daiktai iš tikrųjų yra statybinės medžiagos, panaudotos atsakovės buto remontui, todėl bendra 3137,79 Lt suma atitinkamai mažintina iki 1946,69 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas teikdamas, jog už buto remontui skirtas medžiagas sumokėjo daugiau nei 8000,00 Lt, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (panaudotų ar nupirktų medžiagų sąmatas), kadangi byloje esančios lokalinės sąmatos nepagrindžia remontui panaudotų medžiagų kiekio ir kainos. Be to, kaip teigia pati atsakovė apeliaciniame skunde, ji neginčija to fakto, jog dalis iš 9000,00 Lt sumokėtos ieškovui sumos buvo skirta ir medžiagoms įsigyti. Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog statybinėms medžiagoms įsigyti panaudota 8305,00 Lt suma, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina į bylą pateiktą rašytinį dokumentą (b. l. 95), kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog statybinėms medžiagoms pirkti panaudota daugiau nei 8000,00 Lt. Iš minėto raštelio matyti tik tiek, jog perduota 1000,00 Lt suma, to neginčija nė viena šalis, tačiau kokiems tikslams perduoti pinigai, toks raštelis neįrodo.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė, nesutikdama sumokėti už atliktus buto remonto darbus, neįrodė, kad ieškovas atliko darbus su trūkumais, ir neįrodė, kad atliktų darbų vertė bei mastas yra mažesni, nei nurodyta užbaigtų darbų perdavimo–priėmimo akte. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, jog remontui skirtos medžiagos kainavo 8305,00 Lt, bei nesant tarp šalių ginčo, jog atsakovė ieškovui yra perdavusi 9000,00 Lt, esant nustatytoms aplinkybėms, jog pagal byloje esančius įrodymus statybinių medžiagų bendra kaina 1946,69 Lt, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės visą sumą už buto remonto darbus negali būti tenkinamas. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją bei aptartas aplinkybes, siekdama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei eliminuoti galimybę abiem šalims nepagrįstai praturtėti, vadovaudamasi bendraisiais teisės proporcingumo, šalių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo prašomą sumą sumažinti. Vertinant tai, jog ieškovas atliktus darbus įvertino 14 832,22 Lt, ieškovas yra gavęs 9000,00 Lt, iš kurių statybinėms medžiagoms išleista 1946,69 Lt, konstatuotina, jog atsakovė už atliktus darbus yra sumokėjusi 7053,31 Lt, todėl iš atsakovės priteistina likusi už atliktus remonto darbus apskaičiuota suma – 7778,91 Lt (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CK 6.4 straipsnis, 6.198 straipsnis, 6.672–6.678 straipsniai).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl šių teisės normų taikymo, įvertinusi byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę bei iš dalies pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės 7778,91 Lt (2252,93 Eur) skolą už atliktus remonto darbus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 92,10 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1205,47 Eur advokato išlaidos.
Kadangi patenkinta 55 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, proporcinga patenkintai ieškinio daliai – 490,66 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, proporcinga atmestai ieškinio daliai – 542,46 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, sudaro 12,00 Eur. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 5,40 Eur, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 6,60 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 92,10 Eur žyminis mokestis, 200,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Patenkinus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą 45 procentais, iš ieškovo atsakovei priteistina 131,45 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui iš atsakovės priteistina jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai – 165,00 Eur.
Iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatytos 3,00 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. G. 7778,91 Lt (2252,93 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7778,91 Lt (2252,93 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490,66 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ naudai.
Priteisti iš atsakovės A. G. 6,60 Eur išlaidas į valstybės biudžetą.
Priteisti iš ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ 542,46 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės A. G. naudai.
Priteisti iš ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ 5,40 Eur išlaidas į valstybės biudžetą.“
Priteisti iš atsakovės A. G. 165,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ naudai.
Priteisti iš ieškovės I. D. IĮ „Duburys“ 131,45 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovės A. G. naudai.