- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-2100-324/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8313-985/2018 pagal pareiškėjos R. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pareiškimo dienos ir nustatyti laikiną jos ir G. P. nepilnamečio sūnaus V. P. gyvenamąją vietą su pareiškėja.
2. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. atvykusi į G. P. namus pasiimti sūnaus bendravimui, pastebėjo ant vaiko kūno mėlynes. Vaikas žodžiu paaiškino, kad jį pagaliu mušė tėtis, mušdamas grasino, kad jeigu kam pasiskųs, gaus lupti dar daugiau. Skubiai pristatė vaiką į Jurbarko ligoninę aplinkybėms užfiksuoti. Vaikas buvo stebimas medikų, bendravo su Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) specialistais ir policijos pareigūnais. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43505-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Jurbarko VTAS specialistai nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį, pažeistas vaiko teises, kai nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas, nesant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo kyla grėsmė vaiko saugumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino R. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
4. Nustatė, kad pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Iš pateikto išrašo iš sutarties dėl teisinės pagalbos matyti, kad R. R. pagal sutartį teikiamos kvalifikuotos teisinės paslaugos nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., todėl kritiškai vertintinas argumentas, kad nebuvo spėta parengti ieškinį. Prašyme nenurodyta, kokius konkrečius įrodymus nebuvo spėta pateikti, todėl sudėtinga įvertinti laikotarpį, reikalingą tokiems įrodymams surinkti. Pateikta pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą kopija ir epikrizė iš dalies pagrindžia teiginį apie prieš vaiką panaudotą fizinį smurtą, tačiau tol, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, šis teiginys nėra galutinai patvirtintas. Teismas atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo teismui dienos nesant tam pakankamo pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėja kaip nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo metu turi teisę teikti prašymą taikyti kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, o surinkus įrodymus ieškiniui pareikšti – pateikti ieškinį ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną V. P. gyvenamąją vietą su ieškove R. R.; priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, darydamas išvadą apie jos galimybes pateikti teismui ieškinį, rėmėsi prielaidomis. Atstovaujant kitoje byloje 2016 m. rugpjūčio 19 d. tarp ieškovės ir advokato, advokato padėjėjos sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis nereiškia, kad profesionalūs teisininkai už ieškovę nusprendžia, koks įvykis laikytinas teisiniu ginču ar pradeda atstovauti ieškovę nesant jos valios nuo bet kurio teisinio santykio pradžios.
5.2. Teismas nepagrįstai grėsmę vaiko interesams susiejo su ikiteisminio tyrimo rezultatu, o ne su pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Teismas turėjo įvertinti patį smurto prieš vaiką faktą ir tai, kad pritaikius kardomąsias apsaugos priemones nepilnametis vaikas fiziškai negali gyventi kartu su tėvu tuose pačiuose namuose.
5.3. Teismas klaidingai sutapatino laikinųjų apsaugos priemonių ir kardomųjų priemonių institutus, neįvertino, kad tokiais atvejais (smurto prieš nepilnametį vaiką) įtariamajam taikomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytos laikinosios apsaugos užtikrinimo priemonės.
5.4. Teismas neatsižvelgė į įstatyme numatytas ribotas ieškovės galimybes pateikti papildomus įrodymus, nepasinaudojo teise būti aktyviam ir pasireikalauti papildomų duomenų esant jų trūkumui.
5.5. Teismo nutartyje nebuvo nustatytas terminas ieškiniui pateikti, nors pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį teismas privalėjo jį nustatyti.
Atsiliepimas
6. G. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nėra teisinio pagrindo, nepareiškus teisme ieškinio, prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatyti laikiną V. P. gyvenamąją vietą su pareiškėja. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtina taikyti laikinąją priemonę prieš pareiškiant ieškinį. Sužalojimo žymės nereiškia, kad jos atsirado dėl atsakovo veiksmų.
6.2. Pareiškėja teikia melagingus parodymus, kad atsakovas neleido sūnui bendrauti su pareiškėja. Pareiškėja neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, sūnaus nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo pasiėmusi ir artimai su juo nebendravo, išskyrus nedažnus pokalbius telefonu.
6.3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos tiesos neatitinkančios aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nors atsakovui įtarimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
6.4. Ikiteisminiame tyrime jam paskirta kardomoji priemonė nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi V. P., kuris šiuo metu gyvena su pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini). Kardomoji priemonė nepanaikinta, todėl nėra pagrindo prašyti taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyti V. P. laikiną gyvenamąją vietą su pareiškėja, kol ikiteisminis tyrimas nebaigtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, nustatant laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su pareiškėja.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliacinio proceso metu pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2018 m. rugsėjo 26 - 27 d. elektroninius laiškus, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 9 d. nutarimą atmesti prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiojo atstove, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 10SD-724. Atsakovas pateikė Marijampolės socialinės pagalbos centro pažymą ir pagalbos planą. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos
11. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimu, nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu, nepilnamečio V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu G. P.. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5-399/2018 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo (išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos VTAS ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos VTAS) netenkino ieškovės R. R. ieškinio dėl nepilnamečio sūnaus V. P. gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su ieškove. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino ieškovės R. R. apeliacinio skundo, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-399/2018 paliko nepakeistą. Tai patvirtina, kad tarp nepilnamečio V. P. tėvų yra kilę ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos, kurie jau buvo sprendžiami teismuose.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas grėsmę vaiko interesams nepagrįstai susiejo su ikiteisminio tyrimo baigtimi, tačiau vien faktas apie galimą fizinį smurtą nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymui nepareiškus ieškinio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Iš pateikto sutarties dėl teisinės pagalbos išrašo matyti, kad pareiškėjai kvalifikuotos teisinės paslaugos teikiamos nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d., todėl atmestinas argumentas apie nesuspėjimą parengti ieškinį. Pareiškėja nenurodė, kokius konkrečius įrodymus nespėta pateikti. Remiasi tuo, kad nuolat gyvena Olandijoje, todėl reikalingas papildomas laikas įrodymams gauti, tačiau pažymėtina, kad ten pat ji gyveno ir Marijampolės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5-399/2018 dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nagrinėjimo metu, taigi atitinkami su pareiškėjos gyvenamąja vieta susiję duomenys joje yra.
14. Nors atskirajame skunde teigiama, kad joks teisininkas per šešias dienas nesurinks visų bylai reikalingų dokumentų, tačiau nuo informacijos apie galimą nepilnamečio vaiko žalojimą 2018 m. rugsėjo 8 d. iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (teisme prašymas gautas 2018 m. rugsėjo 26 d.) praėjo ne šešios, o septyniolika dienų. Teikiant ieškinį galima prašyti teismo išreikalauti dokumentus, kurių ieškovė negalėjo gauti iki ieškinio pateikimo dienos, ar prašyti išduoti teismo liudijimą tokiems dokumentams išreikalauti, todėl konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pareiškėja nėra pareiškusi iki šiol, nors nuo ginčijamos nutarties priėmimo praėjo du mėnesiai. Atskirajame skunde faktiškai pripažįstama, kad ieškinys nepareikštas ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl pareiškėjos valios inicijuoti civilinės bylos iškėlimą nebuvimo.
15. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ginčijamoje nutartyje nebuvo nustatytas terminas ieškiniui pateikti pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas tokį terminą nustato pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi jas taikyti atsisakyta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti terminą ieškiniui pateikti.
16. Dėl atskirojo skundo argumentų apie nerealizuotą aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose pažymėtina, kad CPK 375-376 straipsniuose įtvirtintos nuostatos nereiškia teismo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus iki ieškinio pareiškimo. Bylos iškeliamos į teismą kreipiantis suinteresuotiems asmenims, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai (CPK 5 straipsnis). Minėta, kad ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebuvo ir iki šiol nėra pareikštas dėl pačios pareiškėjos valios įgyvendinti šią teisę nebuvimo.
17. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, arba apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus ar būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.
18. Sprendžiant ginčo klausimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu teismui yra pateikti duomenys, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. rugsėjo 24 d. inicijavo atvejo vadybos procesą (vaikas šiuo metu gyvena pas motiną, apsistojusią pas savo motiną (duomenys neskelbtini)), 2018 m. spalio 2 d. parengtas pagalbos planas, lapkričio mėn. numatytas kitas posėdis. 2018 m. rugsėjo 19 d. pagalbos planą parengė Marijampolės socialinės pagalbos centras. Iš Marijampolės apylinkės prokuratūros 2018 m. spalio 9 d. nutarimo atmesti prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiojo atstove matyti, kad vaiko tėvui G. P. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirta kardomoji priemonė neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju mažamečiu V. P., jo atstove procese dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos VTAS Tauragės apskrities atstovė Jurbarke E. T..
19. Išdėstyti faktai rodo, kad vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos institucijoms yra žinoma informacija apie galimą fizinį smurtą nepilnamečio V. P. atžvilgiu, jo apsaugai pritaikytos nurodytos priemonės, todėl, pareiškėjai nepagrindus negalėjimo pareikšti ieškinį, laikinoji apsauga pagal CPK 147 straipsnį nebuvo būtina kaip vienintelė grėsmės vaikui pašalinimo priemonė. Patikrinimui ir įvertinimui, ar yra pakankamos šio vaiko interesų apsaugos priemonės, kurių ėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių skyrius Marijampolės mieste ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jurbarko rajone, jiems praneština apeliacinės bylos nagrinėjimo metu gauta informacija.
20. Informuotina, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu G. P.. Palikdamas galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 2A-998-896/2018 konstatavo, kad ieškovė su sūnumi negyvena nuo to momento, kai jam buvo dveji metai. Ieškovė gyvena užsienio valstybėje. Ji iš dalies finansiškai priklausoma nuo savo sugyventinio – šis moka jai išlaikymą, o jos pajamos nėra pakankamos nuomojamam būstui visiškai išlaikyti. Ieškovė išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, jos bendravimas su vaiku buvo epizodinis, nėra duomenų, kad per paskutinius metus būtų vaiką lankiusi, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų domėjusis vaiko mokymosi rezultatais, pasiekimais ugdymo įstaigoje. Teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovė neįrodė turinti pakankamus socialinius įgūdžius ir sugebanti užtikrinti vaikui sąlygas, kurios būtų labiau atitinkančios vaiko geriausius interesus. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43505-18, vaiko tėvui pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, pritaikyta kardomoji priemonė. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pagalbos plane numatyta šeimos aplinkos stebėsena, psichologinė pagalba ir motinos neišvykimas iš šalies tol, kol nebus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta teismo keliu. Minėta, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su tėvu, jo keliama grėsmė vaikui šiuo metu tiriama baudžiamojo proceso tvarka, o nagrinėjamoje apeliacinėje byloje konstatuotas pareiškėjos (vaiko motinos) neveikimas iškeliant civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat pažymėtina, kad civilinės bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iškėlimas savaime nereiškia ieškovo pageidaujamos laikinosios apsaugos pritaikymo. Šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis geriausių vaiko interesų užtikrinimą reglamentuojančiomis materialinės ir procesinės teisės normomis, todėl vaiko teisių apsaugos institucijos turi numatyti ir alternatyvias vaiko apsaugą užtikrinančias priemones tuo atveju, jei ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nebūtų pareikštas arba nebūtų pagrindo pritaikyti pareiškėjos pageidaujamą laikinąją apsaugos priemonę.
21. Kiti su baudžiamojo proceso metu taikytų priemonių vertinimu susiję atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakytina.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
22. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
23. Teismo nutartis nusiųstina pareiškėjai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių skyriui Marijampolės mieste ir Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jurbarko rajone.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.