- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-998-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02531-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- G. P.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-399/2018 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimu, nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su G. P., iš R. R. (P.) priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. P. ir V. P. po 60,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-714/2015 patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, t. y. nepilnamečių J. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir išlaikymą po 60,00 Eur kiekvienam vaikui priteisti iš atsakovo G. P.. Ieškovė nurodė, kad nutraukiant santuoką sutiko, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (atsakovu), nes tuo metu buvo didelė psichologinė įtampa, sirgo migrena, neturėjo pajamų. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Ieškovė dirba, turi gyvenamąją vietą ir gali vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas. Atsakovo gyvenamoji aplinka skurdi, kartu gyvena išgeriantis tėvas ir teistas brolis, pats atsakovas taip pat yra baustas už alkoholinių gėrimų laikymą, 2014 metais butas buvo planuotas įregistruoti landyne, atsakovas naudoja fizines bausmes vaikų atžvilgiu, atsakovas neužtikrino vaikų saugumo ir sūnus J. P. žuvo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovė vaikų nelankė ilgą laiką, neteikė jiems išlaikymo, yra pakeitusi tikėjimą į islamo, gyvena su pakistaniečiu ir ateityje pakeis ir vaikų tikėjimą. Atsakovas yra sudaręs tinkamas sąlygas vaikams gyventi, todėl prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu priėmė ieškovės R. R. atsisakymą ieškinio dalyje dėl nepilnamečio sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; ieškovės R. R. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje dėl nepilnamečio sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ieškove bei išlaikymo iš atsakovo G. P. priteisimo V. P. po 60,00 Eur kas mėnesį iki pilnametystės netenkino; nustatė nepilnamečio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su ieškove R. R.; priteisė valstybei iš ieškovės R. R. 189,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir 6,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką be ginčo, susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl vaikų gyvenamosios vietos su tėvu ir nuo 2015 m. sausio mėn. vaikai gyveno su tėvu. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad nesuprato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, ar sudarė sutartį įtakota kitų asmenų, ar, kad sutarties sudarymo metu jos buvo sunki sveikatos būklė ir materialinė padėtis. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs, todėl teismas padarė išvadą, jog vaikų tėvai dėl jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos susitarė bendru sutarimu. Teismas sprendė, kad ieškovei visą laiką buvo žinoma kokiomis sąlygomis lieka vaikai gyventi su tėvu, kadangi ir tuo metu atsakovas gyveno tame pačiame name, gyveno tie patys asmenys ir buvo tokia pati socialinė aplinka. Nuo 2015 metų atsakovas atliko eilę veiksmų gerindamas vaikų gyvenimo sąlygas, tai yra jis įgijo elektromonterio kvalifikaciją, susirado nuolatinį darbą, suremontavo vaikų kambarį ir remontuoja kitas patalpas antrame aukšte, pakeitė dalį baldų, aptvėrė kiemą tvora. Byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, jog buitinės sąlygos atsakovo ne pablogėjo, o ženkliai pagerėjo. Nuosavybės teise buto ar namo neturi nei ieškovė, nei atsakovas. Bylos iškėlimo metu ieškovė savo ateitį siejo su motinos namais Jurbarko rajone, vėliau savo poziciją pakeitė ir teikė įrodymus dėl gyvenimo sąlygų Nyderlanduose, Amsterdamo mieste. Teismas sutiko, jog buitinės sąlygos pakankamos vaikui gyventi yra sudarytos tiek tėvo, tiek motinos, kuri taip pat turi nuolatinį darbą ir pajamas, tačiau pateikti duomenys byloje nepatvirtina, jog ieškovė viena be savo partnerio (sugyventinio) R. G. pagalbos galėtų išlaikyti nuomojamą 3 kambarių butą, kadangi sugyventinis moka dalį buto nuomos (moka ieškovei alimentus). Teismo vertinimu, atsakovo kaltė dėl sūnaus J. P. mirties nebuvo nustatyta, administracinio nusižengimo teisena atsakovui buvo nutraukta, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog tėvas vaikais nesirūpino. Atsakovas ėmėsi priemonių po J. žūties ir kiemą aptvėrė tvora. Ieškovė pati ilgą laiką su vaikais nebendravo ar bendravo tik epizodiškai, išlaikymą vaikams teikė nepastoviai. Sūnus V. P. vienodai emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų, išsakė nuomonę, jog nori gyventi su motina, tačiau ekspertų pateiktoje išvadoje nurodoma, jog V. nėra pakankamai brandus, jo nuomonė momentinė, jis dar nesuvokia savo pasirinkimo pasekmių. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas yra prisipažinęs panaudojęs diržą V. atžvilgiu, nepakanka išvadai daryti, jog V. gyventi su tėvu tapo nesaugu. Bylos duomenimis nustatyta, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ugdymo įstaigos „(duomenys neskelbtini)” pateiktuose duomenyse taip pat nebuvo nurodyta, kad vaikai į ugdymo įstaigą būtų atvesti su sumušimo žymėmis. Byloje nėra įrodymų, jog vaikams žalingą įtaką daro jų tėvo brolis (dėdė) D. P., kuris buvo teistas 2007 metais dėl seksualinio prievartavimo (šis teistumas išnykęs) ar senelis (atsakovo tėvas). Teismas sprendė, jog šiuo metu nepilnamečio V. P. interesus geriausia atitiktų jo gyvenamoji vieta su tėvu. V. visiškai nemoka kitos kalbos, išskyrus lietuvių kalbą, nėra buvęs Nyderlanduose ir susipažinęs su sąlygomis ir aplinka, visiškai nepažįsta asmens, su kuriuo tektų kartu gyventi, tai yra R. G., todėl gyvenamosios vietos pakeitimas padarytų neigiamą įtaką V. emocinei būklei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. R., atstovaujama advokato Gedimino Žliobos, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio V. P. nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir išspręsti klausimą iš esmės: nustatyti nepilnamečio vaiko V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove R. R.; priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą V. P. po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė materialines teisės normas, nes, spręsdamas klausimą dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, analizavo faktines aplinkybes, kurios nesudarė ieškinio faktinio pagrindo jo pateikimo metu. Atsakovas kaip tėvas ėmėsi keisti savo netinkamą elgesį (alkoholio vartojimas, nedarbas, vaikų priežiūros perdavimas kitiems asmenims, neaptvertas sklypas, vaikų žaidimai gatvėje ir pan.) tik po to, kai ieškovė šias aplinkybes nurodė civilinės bylos nagrinėjimo metu, ar atsirado neigiamos pasekmės (vaiko žūtis). Pasikeitimų laikas ir priežastys patvirtina, kad būtinybė keisti vaiko gyvenamąją vietą egzistavo ieškinio pateikimo metu.Teismas buvo šališkas, palankus atsakovui, neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningą elgesį proceso metu. Atsakovas neigė aplinkybes, kad vaikų priežiūra perduodama seneliui, ar vaikai iš viso paliekami be priežiūros. Teigė, kad ieškovė klaidina teismą, vaikai niekada nepaliekami senelio priežiūroje pirmame namo aukšte (kur gyvena ir teistas dėdė D. P.). Vėliau, atsiradus ieškovės teiginius patvirtinantiems įrodymams, savo poziciją pakeitė, faktus patvirtino. Darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtino, kad iki bylos iškėlimo dienos vaikus į auklėjimo įstaigą atlydėdavo ir pasiimdavo senelis. Vaikų teisių apsaugos darbuotojas teismo posėdžiuose taip pat patvirtino, jog vieną kartą ieškovei pranešus tikrino vaikų palikimą be priežiūros. Specialistas pripažino, kad pasiteiravo vaikų kur yra suaugę. Vaikams pasakius, kad namie yra senelis, specialistas šio fakto vietoje nepatikrino ir nepriežiūros nefiksavo, t. y. pasitikėjo vaiko žodžiu. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovė į bylą pateikė įrodymus - vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matosi, jog vaikai yra senelio naudojamoje namo dalyje, pirmame aukšte, prižiūrimi senelio. Ši aplinkybė taip pat patvirtino, kad atsakovas pateikė melagingus paaiškinimus apie vaikų priežiūrą išimtinai jo namo dalyje. 2016 metais teismo posėdžių metu ieškovė tvirtino, kad vaikai jai pasakoja apie namie atsakovo taikomas fizines bausmes mušant diržu. Atsakovas tuomet tvirtino niekada vaikų nebaudęs fizinėmis bausmėmis. Vaiko teisių apsaugos specialistas tvirtino negavęs nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros ar fizinių bausmių. 2017 m. balandžio mėnesį, atliekant vaikų psichologines ekspertizes, abu vaikai patvirtino patyrę fizines bausmes. J. P. nurodė ją patyrę prieš pat atvykstant į pačią ekspertizę. Teismo psichologė akte nepažymėjo, kad būtų pastebėjusi bent vieno vaiko polinkį meluoti ar fantazuoti apie neįvykusius faktus. Taigi, nebuvo pagrindo netikėti nešališkos ekspertės užfiksuotais vaikų paaiškinimais. Atsakovas šių ekspertizių ir jų turinio neginčijo. 2017 m. liepos–rugsėjo mėnesį vykusiuose posėdžiuose atsakovas pakeitė poziciją, tvirtino tik kartą vyresnįjį sūnų baudęs tokiu būdu, bausmė buvusi seniai. Atsakovas vėl pakeitė savo parodymus ir net juose pateikė melagingus paaiškinimus. Abu vaikai tvirtino patyrę bausmes anksčiau. J. P. aiškino apie vieną bausmę, pritaikytą atvykstant į ekspertizę, o atsakovas teigė taikęs prieš metus su viršumi, aplinkybėmis, kurių tiksliai nepamena. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovė teismą informavo, kad atsakovo namuose nėra malkų šildymui, namuose šalta. Atsakovas įrodymus apie apsirūpinimą malkomis pateikė po 10 mėnesių prieš kitą šildymo sezoną. Vaikų teisių specialistai neįvykdė teismo nurodymo patikrinti aplinkybes. Į atsakovo namus nuvyko tik 2017 m. spalio mėn. Apžiūroje dalyvavo nuo bylos nušalintas vaiko teisių apsaugos specialistas. Tuo metu (beveik po 10 mėnesių) nuo pranešimo atsakovas jau buvo pasirūpinęs malkomis. 2017 m. birželio mėn. įvyko skaudus eismo įvykis, kurio metu gatvėje prie atsakovo namų žuvo vyresnysis šalių sūnus. Prie atsakovo namų tvora atsirado tik po įvykio. Todėl teismas nepagrįstai daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie vaikų nepriežiūrą ir nesaugias sąlygas.Teismas neatsižvelgė į ieškovės materialinės padėties esminį pagerėjimą. Šiuo metu ieškovė yra pajėgi perimti ir tinkamai vykdyti vaiko priežiūrą.Byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių aplinkybes apie atsakovo neatsakingą alkoholio vartojimą. 2016 m. spalio 11 d. administracinių teisės pažeidimų registre apie G. P. buvo užfiksuota, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovas turėjo galiojančią nuobaudą - 2016 m. spalio 9 d. atsakovas prie (duomenys neskelbtini) namo (gyvena (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajone, vairavo dviratį būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis 1,44 promilės. 2016 m. spalio 10 d. Marijampolės vaikų lopšelis - darželis pateikė duomenis, kad 2015 metais pastebėjo, kad nuo atsakovo sklinda alkoholio kvapas.Bylos medžiaga (administracinių teisės pažeidimų registro duomenys, liudytojų parodymai) patvirtina, kad atsakovo namuose socialinė aplinka nėra tinkama (saugi ir atsakinga) nepilnamečiams vaikams augti. Pats atsakovas yra baustas už prekybą nelegaliais svaigalais, prekybą vykdė tame pačiame name, kuriame gyvena. Namo pirmajame aukšte gyvena piktnaudžiaujantis alkoholiu senelis J. P., teistas dėdė D. P..Kreipimosi į teismą momentu atsakovo gyvenimo sąlygos nebuvo tinkamos vaikams gyventi (neremontuotas būstas, namas nešildomas, vaikai maudomi šaltu vandeniu, taikomos fizinės bausmės – mušimas diržu, teritorija neaptverta tvora).Ieškovė įrodė, kad jos gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnamečiams vaikams gyventi kartu, jos turimi įgūdžiai pakankami nepilnamečiams vaikams prižiūrėti. Teismo psichologinės ekspertizės aktas patvirtino, jog vaikų prisirišimas prie mamos yra stiprus ir artimas. Byloje nebuvo surinkta nei vieno įrodymo, kuris neigiamai charakterizuotų pačią ieškovę, jos sugyventinį, gyvenimo sąlygas ar motinos ir vaikų tarpusavio ryšį. Atsakovas G. P. atsiliepimu į ieškovės R. R. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė neįrodė, kad sūnui V. gyventi su tėvu yra nesaugu. Ieškovės pateikti argumentai nėra niekuo pagrįsti. Teiginius, kad atsakovas muša vaikus, ieškovė grindžia tik sūnaus V. parodymais (ieškovė teismui pateikė garso įrašą), kurie tikėtina buvo išgauti įtakojant sūnų ieškovei, nes garso įrašo metu girdėti, kad ji dalyvauja atliekant garso įrašą ir nurodinėja ką jam sakyti. Todėl šiuos įrodymus teismas vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Nei seniūnijos seniūno pateiktoje pažymoje, nei liudytojų duotuose parodymuose nebuvo nurodyta, kad atsakovas vaikų atžvilgiu vartojo smurtą. Be to, ieškovė nėra kreipusi ir į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl atsakovo netinkamo elgesio. Lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad atsakovas vaikais visada rūpinosi, yra nuoširdus, vaikai yra prižiūrėti, atsakovas domisi vaikų gebėjimais bei jų ugdymu. Ieškovė teismui pateikė foto nuotraukas ir teismo posėdžio metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigė, kad foto nuotraukose yra 2017-06-24 užfiksuoti V. kūno sužalojimai. Tačiau šios fotonuotraukos nėra informatyvios, kadangi jose užfiksuotas vaizdas yra nekokybiškas ir negalima nustatyti, ar tai yra kūno sužalojimai, ir jeigu taip, tai kada jie yra padaryti. Ieškovė teismui nepateikė medicinos darbuotojų išvadų, kuriose būtų aiškiai konstatuota, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti kūno sužalojimai. Be to, ieškovė nustačiusi, kad yra kūno sužalojimai, turėjo kreiptis į ekspertus ir teisėsaugos institucijas išsiaiškinti V. kūno sužalojimo aplinkybes, tačiau ji to nepadarė. Namuose yra batutas, ant kurio vaikai dažnai šokinėja ir tokiu būdu galėjo susižaloti. Šie teiginiai nebuvo paneigti.Ieškovė teismo posėdžio metu bandė įrodyti, kad autoįvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini), namuose buvo vartojamas alkoholis, tačiau šias jos aplinkybes paneigė posėdžio metu apklausti liudytojai V. ir R. S.. Taip pat jie patvirtino, kad atsakovo namuose nėra pastoviai piktnaudžiaujama alkoholiu, o atsakovo jie niekada nėra matę neblaivaus. Šias aplinkybes patvirtino ir pašaliniai asmenys, galimai ieškovės sesuo, kuri parašė komentarą delfi paskyroje 2017-06-23. Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovo namuose lankosi asmenys, linkę vartoti alkoholį, ir kad vos atsakovo namuose nebuvo registruojama landynė, neatitinka realios tiesos. Šias tiesos neatitinkančias aplinkybes ieškovė teigia sąmoningai, taip klaidindama teismą ir bandydama įteigti, kad atsakovo namuose nėra saugu.Ieškovė teikė tiesos neatitinkančius faktus Seimo narei R. Š., LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, nurodydama, kad atsakovas aplaidžiai rūpinasi vaikais, niekur nedirba, girtauja, gyvena iš socialinių pašalpų. LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui atlikus tyrimą buvo nustatyta (byloje yra pateikta 2017-10-30 pažyma Nr. (6.7-2017-72)PER-196), kad tyrimas baigtas, nes pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtino, nes nebuvo nustatyta, kad G. P. šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių teisės ar neužtikrinti vaikų teisėti interesai. Taip pat šioje pažymoje nurodyta, kad tėvų įtempti, priešiški santykiai, geranoriškumo stoka, trukdo tinkamai užtikrinti vaikų teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, negarantuoja vaikui ramios, emociškai, psichologiškai palankios aplinkos, kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jausdamas abiejų tėvų meilę, globą ir supratimą. V. P. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-74/2017 nurodyta, kad, aiškinantis tėvų galimai daromo poveikio aplinkybę, sužinota, jog „mama taip sakė, kad su ja gyvenčiau“, nupirks „žaislų - lėktuvą su pulteliu. Ir dar žadėjo mašiną su pulteliu“; tvirtina, kad tėtis nieko jo neprašė; neigiamų tėvo nuostatų apie motiną nežinantis. V. P. faktiškai neišsakė savo nuomonės, su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi. Atsižvelgiant į tiriamojo mažą amžių, jo menką gyvenimišką patirtį, jis dar nesugeba visapusiškai vertinti, suprati sudėtingesnių įvykių reikšmės, įvertinti savo bei kitų elgesio pasekmių, todėl tokiose situacijose gali tapti labiau patiklus, įtaigus ar paklusnus nei įprastai.Šiuo metu sūnaus gyvenamoji vieta yra saugi. Sodyba yra aptverta ir sūnus negali laisvai išbėgti į gatvę, įrengti varteliai. Marijampolės savivaldybės administracija pasirūpino, kad prie atsakovo namų būtų įrengti ir kalneliai („gulintys policininkai“). Šias aplinkybes teismas įvertino. Keisti sūnaus V. P. gyvenamąją vietą, nustatant jo gyvenamąją vietą su ieškove R. R., nėra teisinio pagrindo, nes sūnus su atsakovu gyvena nuo 2015 m. sausio mėnesio. Sūnus su ieškove bendrauja minimaliai (paskutinį kartą jis su ieškove gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-07-28, nuo kurios ji sūnaus daugiau neaplankė, nors Lietuvoje buvo ne vieną kartą, paskutiniu metu ji su sūnumi bendrauja tik telefonu dažniausiai 1-2 kartus per savaitę ir jų pokalbis trunka vos kelias minutes). Jis prie atsakovo yra prisirišęs labiau, nei prie ieškovės (V. bendraujant su vaikų ir paauglių psichologe eksperte, jis negalėjo nurodyti mamos vardo, pavardės ir amžiaus, negalėjo tiksliai įvardyti kur mama gyvena). Sūnus bendrauja ir su atsakovo giminaičiais. Jis (duomenys neskelbtini) kaime ir lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“ turi draugų. „Darželyje jaučiasi gerai, nes labai smagu“ (ekspertizės aktas, 4 psl.). Ieškovė savo gyvenimą sieja su užsieniu, artimai bendrauja su užsienio piliečiais bei su draugu iš Pakistano R. G., kurių kalbos sūnus nežino ir nemoka. Nustačius sūnaus V. gyvenamąją vietą su ieškove, jam tektų iš Lietuvos išvykti, todėl pasikeistų jo socialinė aplinka. Sūnus negalėtų su atsakovu artimai bendrauti. V. patirtų socialinę ir psichologinę žalą, būtų sukelti emociniai išgyvenimai. Šias aplinkybes teismas įvertino.Ieškovė sūnui nesugeba mokėti išlaikymą po 60 Eur, t. y. ji nevykdo savo pareigų. Ji išlaikymą teikė iki 2017-02-28, po to pervedė išlaikymą 2017-05-05 ir 2017-05-22, vėl pradėjo mokėti nuo 2017-10-06, o priėmus Marijampolės apylinkės teisme sprendimą, vėl pradėjo nemokėti. Ieškovės turtinė padėtis yra prasta, nes jos gaunamos pajamos nėra didelės, jos vos siekia buto nuomos mokestį. Jeigu prie buto nuomos neprisidėtų jos sugyventinis, tai ieškovė neturėtų pinigų kaip išgyventi viena pati. Todėl susidaro nuomonė, kad jai sūnus yra reikalingas tik tam, kad ji gautų Olandijoje papildomas išmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas turėjo tirti aplinkybes, atsiradusias iki ieškinio pateikimo, o ne po ieškinio pateikimo, neatsižvelgė į nesąžiningą atsakovo procesinį elgesį, nepagrįstai vaiko aplinkos stabilumo reikalavimui suteikė prioritetą, neatsižvelgė į neigiamą vaiko socialinę aplinką.Nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimu teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad vaiko V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu D. P.. Ieškovė nurodo, kad nutraukiant santuoką turėjo didelių dvasinių išgyvenimų, manė, kad atsakovas geriau pasirūpins vaikais. Jos padėtis nuo santuokos nutraukimo pasikeitė, ji gyvena Nyderlanduose, turi nuolatinį darbą, turi galimybę pasirūpinti sūnumi, tuo tarpu, atsakovas girtauja, jo gyvenamoji aplinka netinkama sūnui V. augti, sūnus J. jau po ieškinio pateikimo žuvo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą.CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas turėjo tirti tik aplinkybes, atsiradusias iki ieškinio pateikimo teismui, o ne po ieškinio pateikimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įgyvendino aktyvaus teismo vaidmenį šeimos byloje, tirdamas įrodymus, atsiradusius ne tik iki bylos iškėlimo teisme momento, tačiau ir bylos eigoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose nagrinėjami socialiniai santykiai, kurie nuolat kinta. Šiuo atveju, nuo bylos iškėlimo teisme momento, iki teismo sprendimo priėmimo praėjo 18 mėnesių. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė faktinė situacija, todėl teismo sprendimas tik tiriant padėtį ieškinio pateikimo metu neatitiktų protingumo principo, be to, prieštarautų vaiko, kurio teisės turi būti ginamos nuolat, interesams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria sprendime nurodytiems argumentams, kuriuose vertinamos sprendimo priėmimo metu esančios faktinės aplinkybės.Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).Spręsdama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaiko aplinkos stabilumo reikalavimui suteikė prioritetą, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog vaiko socialinė aplinka yra stabili, o nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškove, pasikeistų visa socialinė aplinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vaikas, kuris nuo dvejų metų amžiaus gyveno tik su tėvu, ir, tikėtina, neprisimena gyvenimo su motina, atsidurtų visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių jam pažįstamų žmonių (išskyrus motiną), kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri yra užsienio valstybėje, be nuolatinių ryšių su kitais giminaičiais, jo ugdymo procesas vyktų kita kalba, kurios jis šiuo metu nemoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju vaiko aplinkos stabilumo kriterijus yra pakankamai svarbus ir yra lemiantis sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios aplinkos.Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog, lyginant su 2015 m. sausio 13 d., kuomet sprendimu teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, šalys susitarė, kad vaiko V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu D. P., atsakovo elgesys pasikeitė ir dėl to vaikui tapo nesaugu gyventi su tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie atsakovo alkoholio vartojimo atvejus nepatvirtina atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir to, kad dėl alkoholio vartojimo atsakovas nesirūpina vaiku ar daro jam neigiamą įtaką. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad per pastaruosius dvejus metus nėra užfiksuota, jog atsakovas vartotų alkoholį. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jog atsakovas įgijo specialybę, turi nuolatinį darbą, pagerino buitį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde teigė, jog iki santuokos nutrūkimo atsakovas alkoholio nevartojo, vaikų atžvilgiu elgėsi tinkamai, todėl darytina išvada, kad alkoholio vartojimo atvejai, fiksuoti 2015-2016 m., buvo laikinas reiškinys.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ta aplinkybė, kad atsakovas vaikams taikė fizines bausmes, yra pagrindas pripažinti atsakovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu. Tačiau kartu pažymėtina, kad nenustatyta, jog fizinių bausmių taikymas buvo sistemingas, nuolatinis. Be to, iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju vaikui taikytos fizinės bausmės nelėmė jo santykių su tėvu pablogėjimo ir tai nėra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą.Spręsdama dėl tame pačiame name gyvenančių giminaičių – atsakovo brolio ir tėvo, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra nustatyta neigiama šių asmenų įtaka vaikui. Iš įrodymų visumos matyti, kad atsakovo tėvas (vaiko senelis) rūpinasi vaiku, paima jį iš darželio, daro valgyti. Iš teismo psichologinės ekspertizės akto matyti, kad vaiko santykiai su artimaisiais giminaičiais prieraišūs, emociškai artimi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko gyvenimas kartu su atsakovu nepažeidžia jo interesų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė su sūnumi negyvena nuo to momento, kai jam buvo dveji metai. Ieškovė gyvena užsienio valstybėje. Ji iš dalies finansiškai priklausoma nuo savo sugyventinio – šis moka jai išlaikymą, o jos pajamos nėra pakankamos nuomojamam būstui visiškai išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė išlaikymą vaikui mokėjo nereguliariai, o jos argumentai, kad nežinojo atsakovo sąskaitos, laikytini nepagrįstais, nes ji galėjo išlaikymą teikti, pvz., pašto perlaidomis. Be to, jos bendravimas su vaiku buvo epizodinis, nėra duomenų, kad per paskutinius metus būtų vaiką lankiusi. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė būtų domėjusis vaiko mokymosi rezultatais, pasiekimais ugdymo įstaigoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog turi pakankamus socialinius įgūdžius ir sugebėtų užtikrinti vaikui sąlygas, kurios būtų labiau atitinkančios vaiko geriausius interesus nei jo gyvenimas kartu su atsakovu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.