Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintautui Pajaujui,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadas Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 73 str. 1 d. dėl nepanaudotos tėvo valdžio prižiūrinti vaikus (b.l. 82, t. 4). Yra įsiteisėjęs Marijampolės apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A.30-482/2018, kuriuo nutraukta administracinė teisena pagal ANK 73 str. 1 d. G. P., nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, tai yra nenustačius, kad tėvas netinkamai naudojo ar nepanaudojo tėvo valdžios (b.l.139-140, t. 4).

Garso įraše girdimi vaiko, galimai V. P. ir galimai R. R. balsai. Vaikas sako, kad tėtė jį skaudžiai muša už tai, kad neklauso ir eina į kelią o tėtė juos nuveja. Nuotraukose fiksuotos nedidelės žymės ant vaiko kojų ir virš sėdmenų, vaiko veidas nesimato, žymės neryškios ir be atskiro tyrimo sunku daryti kategorišką išvadą, kad jos atsirado dėl mušimo diržu, atsakovas nepripažįsta paskutiniu metu mušęs vaiką ir aiškina jog žymės gali būti nuo šokinėjimo ant batuto. Atsakovas pripažįsta vaikams diržu sudavęs daug seniau vieną kartą. Aplinkybę, kad atsakovas gali naudoti fizines bausme, suduoti vaikams diržu, jie išsakė ekspertėms atliekamos ekspertizės metu (b.,l. 10, 43 t. 3 ) . V. P. nurodė jog tėtė, jeigu vaikas jo neklauso, „duoda diržą – labai skauda kai muša... baudžiantis tik diržu arba sakydamas eik miegoti“. Vaikas ekspertėms nurodė jog susimuša ir su broliu Joriu.

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai nesugebėjo suformuluoti savo nuomonės ir jos neišsakė.

Vėlesniuse teismo posėdžiuose teismas vaikų pakartotinai neišklausė, atsižvelgdamas į psichologinės ekspertizės išvadas jog jie nėra pakankamai socialiai brandus suformuluoti savo nuomonę ginčo klausimu.

Byla iškelta ir išnagrinėta pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas patvirtintas teismo sprendimu dalyje gyvenamosios vietos vaikų pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas priima ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje dėl gyvenamosios vietos keitimo ir išlaikymo, nepilnamečio sūnaus J. P. atžvilgiu, jam (duomenys neskelbtini) mirus (žuvus) ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 293 str. 4 p.)

Toliau teismas pasisako dėl nepilnamečio V. P. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo.

Tėvai turi vienodas teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, nežiūrint to su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas . Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. Tėvai turi vienodas teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, nežiūrint to su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir išlaikomas, bendrauti su tėvais ir giminaičiais jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvai gyvenantys skyrium turi visus klausimus spręsti susijusius su vaikais tarpusavio susitarimu, o nesusitarus jų ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Nutraukdami santuoką V. P. tėvai be ginčo susitarė, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraižukimo pasekmių dėl vaikų gyvenamosios vietos su tėvu ir nuo 2015 m. sausio mėn. vaikai gyveno su tėvu. Ieškovė tvirtino jog santuokos nutraukimo metu buvo jos sunki padėtis, sirgo depresija, neturėjo pajamų, darbo. Teismas konstatuoja jog ieškovė neįrodė, kad nesuprato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, ar sudarė sutartį įtakota kitų asmenų, ar, kad sutarties sudarymo metu jos buvo sunki sveikatos būklė ir mateialinė padėtis. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs, todėl teismas daro išvadą jog vaikų tėvai dėl jų išlaikymo ir gyvenamosios vietos susitarė bendru sutarimu ką ir numato CK 3.169 str. 1 d. nustatanti, kad tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antra dalis reglamentuoja, kad kilus ginčui, gyvenamąją vietą nustato teismas, o trečia - kad pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko (vaikų) gyvenamosios vietos nustatymo. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad tėvai nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaikų gyvenamosios vietos klausimą buvo išsprendę be ginčo ir susitarę, kad vaikai gyvens su tėvu, ginčo dėl motinos bendravimo su vaikais taip pat nebuvo. Ieškovei be abejo buvo visą laiką žinoma kokiomis sąlygomis lieka vaikai gyventi su tėvu, kadangi ir tuo metu G. P. gyveno tame pačiame name, gyveno tie patys asmenys ir buvo tokia pati socialinė aplinka. Nuo 2015 metų atsakovas atliko eilę veiksmų gerindamas vaikų gyvenimo sąlygas, tai yra jis įgijo elektromonterio kvalifikaciją, susirado nuolatinį darbą, suremontavo vaikų kambarį ir remontuoja kitas patalpas antrame aukšte, pakeitė dalį baldų, aptvėrė kiemą tvora. Byloje esančios nuotraukos akivaizdžiai patvirtina jog buitinės sąlygos atsakovo ne pablogėjo, o ženkliai pagerėjo. Nuosavybės teise buto ar namo neturi nei ieškovė, nei atsakovas. Bylos iškėlimo metu ieškovė savo ateitį siejo su motinos namais (duomenys neskelbtini), vėliau savo poziciją pakeitė ir teikė įrodymus dėl gyvenimo sąlygų (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka jog buitinės sąlygos pakankamos vaikui gyventi yra sudarytos tiek tėvo, tiek motinos, kuri taip pat turi nuolatinį darbą ir pajamas, tačiau pateikti duomenys byloje nepatvirtina jog ieškovė viena be savo partnerio (sugyventinio) R. G. pagalbos galėtų išlaikyti nuomojamą 3 kambarių butą, kadangi ji patei teikė įrodymus jog šis asmuo sumoka dalį buto nuomos (moka jai alimentus).

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, jeigu vaikas su vienu iš tėvų gyveno ilgiau kaip vienerius metus, tėvas prašantis vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, tai yra pakeisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą turi įrodyti jog vaikui gyventi su tuo iš tėvų su kuriuo jis gyvena tapo nesaugu ar, kad iš esmės pasikeitė padėtis. Ieškovė neįrodė jog tėvas netinkamai vykdė tėvo valdžią vaikų atžvilgiu. Nėra nustatyta tėvo kaltės dėl J. P. mirties, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 73 str. 1 d. atsakovui buvo nutraukta, nei vienas iš byloje apklausti liudytojų nenurodė jog tėvas vaikais nesirūpino. Atsakovas tvirtino jog vaikai buvo palikti kieme kai jis nuėjo į šiltnamį nusiskinti daržovių ir be jo priežiūros buvo trumpai, tai yra kol jis skynė daržoves, šios aplinkybės nepaneigtos kitais įrodymais ir nepatvirtinta jog atsakovas buvo neblaivus, G. P. ėmėsi priemonių po J. žūties ir kiemą aptvėrė tvora. Teismas pasisako, jog ieškovė pati ilgą laiką su vaikais nebendravo ar bendravo tik epizodiškai, neįrodė jog jai nebuvo leidžiama su vaikais bendrauti. Bylos duomenys patvirtina jog ir po bylos iškėlimo, grįžusi į Lietuvą iš užsienio, ieškovė ne visuomet aplankydavo vaikus, po J. žūties – V. P.. Ieškovė ir išlaikymą vaikams teikė nepastoviai. Teismas sutinka jog ieškovė myli V. P. kaip ir jis myli savo tėvus, motinos su kauria bendrauja retai be abejo pasiilgsta. Ekspertai nenustatė jog V. P., nors ir išsakęs jog tėvas jį baudžia fizinėmis bausmėmis (diržu) bijotų ar vengtų tėvo, vaikas vienodai emociškai prisirišęs prie abiejų tėvų. Jis išsakė nuomonę jog nori gyventi su motina, tačiau nėra pakankamai brandus jog būtų galima vertinti jog jis supranta šios nuomonės svarbą ir nėra įtakotas kitų asmenų. Ekspertai pasisakė, kad vaiko nuomonė momentinė, jis dar nesuvokia savo pasirinkimo pasekmių. Teismas sutinka jog fizinės bausmė vaikų atžvilgiu nepriimtinos ir mano jog tai suprato ir pats atsakovas ir jš ateityje tikrai nenaudos, tuo pačiu pasisako jog be vaikų išsakytų teiginių ekspertams ir paties atsakovo pripažinimo jog buvo sudavęs vaikams diržu, kitų įrodymų byloje, neginčytinai patvirtinančių tokių fizinių bausmių buvimą byloje nėra. Šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, be to kelis kartus į bylą teikti duomenys iš vaikų ugdymo įstaigos “Šypsenėlė” ir nei karto nenurodyta jog vaikai (vaikas) būtų atėję į ugdymo įstaigą su žymėmis sumušimo. Ši aplinkybė – fizinės bausmės jeigu jos buvo be abejo turi įtaką teismui apsisprendžiant tenkinti ieškovės ieškinį ar ne, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka išvadai daryti jog V. P. gyventi su tėvu tapo nesaugu. Byloje nėra įrodymų jog vaikams žalingą įtaką daro jų tėvo brolis (dėdė) D. P., kuris buvo teistas 2007 metais dėl seksualinio prievartavimo šis (teistumas išnykęs) ar senelis (atsakovo tėvas). Ieškovė faktiškai viso bylos nagrinėjimo metu neigė jog gyvena kartu su kitu asmeniu, tai yra R. G. ir tik gavus įrodymus iš Nyderlandų atsakingos institucijos šią aplinkybę pripažino. V. P. nei karto nėra matęs ar bendravęs su R. G., tai yra nenustatytas nei vaiko požiūris į šį asmenį, nei paties R. G. požiūris į vaiką. Ieškovė teigė, kad šis asmuo moka lietuvių kalbą, tačiau tuo pačiu teigė jog jeigu vaikas gyventų užsienyje, namuose būtų bendraujama ne lietuvių, o olandų kalba ir taip pat pasisakė jog R. G. vaikui parodytų ne iš karto, tokiu būdu lieka neaišku kaip būtų gyvenama vienam bute, kad vaikas nesusitiktų su R. G., o šis nesusitiktų su vaiku. V. P. nei karto neviešėjo pas motiną Nyderlanduose, iš bylos duomenų galima daryti išvadą jog vaikas mano, kad su motina gyventų Jurbarko rajone (pas senelę iš motinos pusės), o ne užsienio valstybėje. Visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas sprendžia prioritetiniais laikydamas vaiko interesus (CK 3.3 str., CPK 376 str.) ir vadovaudamsis ištirtais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, teismas nenustatė, kad šiuo metu nepilnamečio V. P. interesus geriausia atitktų jo gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina. Sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatytymo neįgyje res judicata galios ir gali vaiko gyvenamosios vietos klausimas būti sprendžiamas pakartotinai. Teismo nuomone vaikui visiškai nemokant kitos kalbos išskyrus, lietuvių kalbos, nebuvus nei karto kitur, nesusipažinus su sąlygomis ir aplinka Nyderlanduose, esant jautresniam po patirtos brolio netekties, visiškai nepažįstant asmens su kuriuo tektų kartu gyventi, tai yra R. G., gali būti padaryta neigiam įtaka jo emocinei būklei, nustačius šias aplinkybes teismas ieškovės ieškinio netenkina ir V. P. gyvenamosios vietos nekeičia ir nenustato vaiko gyvenamosios vietos su motina, tai yra nekeičia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Teismas gali tenkinti daugiau reikalvimų nei buvo pareikšta jeigu jie tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais (CPK 376 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu teismas vaiko interesais pasiūlė vaiko tėvams teikti teismui savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo jo auklėjime, kadangi išsprendus ginčą iš esmės ir priimant galutinį sprendimą tokia tvarka turi būti nustatyta, kadangi vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai turi pareigą sudaryti galimybę su jais (tėvais) vaikui bendrauti, o tėvai kaip gyveno taip ir gyvena skyrium. Ieškovės atstovas 2017 m. rugpjūčio 16d. pateikė bendravimo tvarkos pasiūlymą dėl kurio teismas pasisako jog iš esmės pasiūlymas priimtinas, tačiau nustatant vaiko bendravimo su motina tvarką leidžiant vaiką išsivežti ieškovei į užsienį, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kai motina vaiką supažindina su R. G. Lietuvoje ir vaikas bei pats R. G. apsipranta vienas su kitu, teismas skirdamas ekspertizę, ieškovei esant nenuoširdžiai ir neatvirai, negalėjo užduoti ekspertams papildomų klausimų dėl vaikų požiūrio į R. G., tačiau iš vaikų pasisakymoų, teismas daro išvadą jog V. P. apie šį asmenį nežino iki šiol, motina su vaiku taip pat bendrauja retai, todė teismas atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus pasisako jog pirmiausia vaikas turėtų būti supažindintas su R. G. ir turėtų bendrauti su motina nuolat bent metus laiko Lietuvoje, o po to galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendravimo ir ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašo nustatyti, kad bendrauja vasaros atostogų metu keturias savaites, šis laikotarpis trumoinamas iki dviejų savaičių, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Ieškinys netenkinamas, todėl iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei, o būtent antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos mažintinos atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamsis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Priimti ieškovės R. R. atsisakymą ieškinio dalyje dėl nepilnamečio sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškovės R. R. ieškinio dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje nepilnamečio sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su su ja bei išlaikymo iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo V. P. po 60 EUR kas mėnuo, iki pilnametystės, netenkinti.

Nustatyti nepilnamečio V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su motina R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip:

R. R. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. P. elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, pokalbių programa Skype ir pan.) kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.

R. R. su nepilnamečiu sūnumi V. P. bendrauja šiais nepilnamečio vaiko kontaktais: telefonu Nr. (duomenys neskelbtini);

Nepilnametis vaikas V. P. su R. R. bendrauja šiais kontaktais: el.paštu (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), Viber ir Whatsapp programėlės (duomenys neskelbtini); Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalys informuoja viena kitą nedelsdami.

R. R. su nepilnamečiu vaiku V. P. bendrauja kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos iki sekmadienio 17 valandos, kai R. R. yra Lietuvos Respublikoje.

R. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. P., dvi savaites iš eilės ar po savaitę su pertrauka nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu..

R. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. P., pusę nepilnamečio vaiko rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu.

R. R. su nepilnamečiu vaiku V. P. bendrauja lyginiais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, nelyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.

R. R. su nepilnamečiu vaiku V. P. bendrauja lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, nelyginiais metais – antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.

R. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku V. P. lyginiais metais vaiko gimimo dieną ir motinos dieną nuo 10 val. iki 18 val.

R. R. privalo informuoti nepilnamečio vaiko tėvą G. P. apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatyta tvarka dėl kiekvieno atvejo atskirai ir esant tėvo sutikimui praleistą bendravimą kompensuoti tokios pačios trukmės bendravimu kitomis dienomis .

R. R. bendravimas su nepilnamečiu vaiku V. P. turi būti derinamas su G. P. raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki susitikimo. R. R. su G. P. bendrauja šiais kontaktais: telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė R. R. su nepilnamečiu vaiku V. P., bendrauja neišvežant nepilnamečio vaiko V. P. iš Lietuvos Respublikos.

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 189,12 EUR bylinėjimosi išlaidas turėtas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas 188659752).

Priteisti iš ieškovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,5 EUR, bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 0,44 EUR iš Marijampolės apylinkės teismo specialiosios sąskaitos , sumos sumokėtos dėl ekspertizės atlikimo nepanaudotą likutį.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti Jurbarko savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.