Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. SĮ-18-75 „Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. NĮ-18-1103 „Dėl trumpalaikių išvykų už kalėjimo teritorijos ribų suteikimo nuteistajam R. K., atliekančiam bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taikant jam elektroninio stebėjimo priemones” pripažinimo negaliojančiu“, 2024 m. sausio 22 d. sprendimo NĮ-18-112 „Dėl trumpalaikės išvykos į namus“ ir Tarnybos 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2S-1345 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus kalėjimo viršininkui 2024 m. sausio 11 d. pateikė prašymą Nr. NPS-18-1028 (toliau – Prašymas) dėl trumpalaikės išvykos iš pataisos namų (b. l. 63). Šiame Prašyme pareiškėjas nurodė, jog pageidauja nuo 2024 m. sausio 23 d. 11.00 val. iki 2024 m. sausio 26 d. 11.00 val., ir nuo 2024 m. sausio 30 d. 11.00 val. iki 2024 m. vasario 2 d. 11.00 val., išvykti pas tėvus, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. NĮ-18-75 „Dėl Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. NĮ-18-1103 „Dėl trumpalaikių išvykų už kalėjimo teritorijos ribų suteikimo nuteistajam R. K., atliekančiam bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taikant jam elektroninio stebėjimo priemones“ pripažinimo negaliojančiu“ pripažino negaliojančiu 2023 m. spalio 4 d. sprendimą (b. l. 9, 61). Alytaus kalėjimo viršininkas šį sprendimą priėmė, atsižvelgdamas į gautą Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto M. L. 2024 m. sausio 17 d. pažymą, reg. Nr. RV-18-226 „Dėl R. K. nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pažangos“ (toliau – Pažyma), kuria informuojama, kad nuteistasis R. K. propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; naujai gauta informacija (tarnybinis pranešimas) leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pastaruoju metu nesielgia nepriekaištingai, sąžiningai ir pagarbiai, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima manyti, kad nuteistasis šiuo metu daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 22 d. sprendimu NĮ-18-112 „Dėl trumpalaikės išvykos į namus“ pareiškėjui išaiškino trumpalaikių išvykų į namus teisinį reglamentavimą, paaiškino, kad naujai gauta informacija (2024 m. sausio 12 d. tarnybinis pranešimas, reg. Nr. LV-2795 bei 2024 m. sausio 17 d. pažyma Nr. RV-18-226) leidžia pagrįstai manyti, kad jis pastaruoju metu nesielgia nepriekaištingai, sąžiningai ir pagarbiai, todėl negalima manyti, kad šiuo metu daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. 2024 m. sausio 22 d. sprendime teigiama, kad Prašymas buvo svarstytas Komisijoje, kuri siūlė nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos į namus, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos – nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant. Alytaus kalėjimo viršininkas Komisijos siūlymui pritarė (b. l. 64-65).

Pareiškėjas nesutikdamas su 2024 m. sausio 19 d. sprendimu ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimu, teikė skundą Tarnybai, prašydamas juos panaikinti ir įpareigoti Alytaus kalėjimo administraciją pakartotinai įvertinti aplinkybes dėl 2023 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo (b. l. 67-73). Tarnyba 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2S-1345 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad 2024 m. sausio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Tarnyba pažymėjo, kad 2024 m. sausio 19 d. sprendimas nors iš dalies neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, tačiau neturi pagrindo abejoti faktine aplinkybe, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos ją mažinant nenustatyta (b. l. 75-77).

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems). Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradžios), kurią atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė išvyka į namus, yra: 1) šeši mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams nuteistiesiems; 2) vieni metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo (Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 2 dalis).

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjas atitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus bei šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Pareiškėjas nesutinka, su Alytaus kalėjimo viršininko vertinimu, jog jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, numatančio, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga ją mažinant.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti. Šią išvadą pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 punktas), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 punktas) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-520/2024).

Todėl pataisos įstaigos administracija, spręsdama ar nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, privalo nustatyti, ar jis atitinka visas Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad net ir nustačius, kad remiantis Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio nuostatomis nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, tokia teisė nėra absoliuti, kadangi pataisos įstaigos administracija, priimdama sprendimą, turi atsižvelgti į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kalinio asmenybę, elgesį ir pavojų, kurį jis gali sukelti visuomenei, jo šeimos ir socialinę padėtį ir t. t.

Nagrinėjamu atveju, Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Resocializacijos skyriaus vyresniojo specialisto Pažymą, kuria pareigūnas informavo, jog įvertinus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno 2024 m. sausio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-2995 pateiktą informaciją, negalima manyti, kad šiuo metu nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, t. y. pareiškėjui nebeatitinkant vienos iš Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio sąlygų.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą bausmių vykdymas grindžiamas bausmių vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistasis, siekiantis įgyti teisę išvykti trumpalaikės išvykos į namus turi atitikti abi šiame punkte numatytas sąlygas vienu metu, t. y. nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma, kai nuteistasis atitinka Nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimo kriterijus, iš kurių vienas yra – nuteistasis elgiasi nepriekaištingai (suimtojo/nuteistojo elgesio modelis, kai jis ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs bausmių vykdymo ar suėmimo vykdymo teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai). Pareiškėjo bausmės atlikimo metu gavus Kriminalinės žvalgybos pareigūno 2024 m. sausio 12 d. tarnybinį pranešimą apie tai, jog pareiškėjas propaguoja nuteistųjų subkultūrą, savo veiksmais bausmės atlikimo metu daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, vertinti, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, t. y. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvauja nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, užsiima individualia veikla, gauna pajamų ir moka skolas, nepagrindžia asmens pažangos nusikalstamo elgesio rizikos valdyme ir nepaneigia Kriminalinės žvalgybos pateiktos informacijos apie pareiškėją.

Pareiškėjo teigimu, priimant 2024 m. sausio 19 d. sprendimą, nepagrįstai atsižvelgta į Kriminalinės žvalgybos pareigūno tarnybinį pranešimą, be to, 2024 m. sausio 19 d. sprendime nėra konkrečios informacijos apie tai, kokiu būdu jis propaguoja nuteistųjų subkultūrą.

Kriminalinės žvalgybos įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte išvardinti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejai, iš kurių vienas yra – kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 4 straipsnį, kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra: 1) nusikalstamų veikų prevencija; 2) nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas; 3) asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio; 4) asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nuteistų, taip pat dingusių be žinios asmenų paieška; 5) daiktų, pinigų, vertybinių popierių, kito turto, susijusio su nusikalstamų veikų padarymu, paieška; 6) kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus saugumo užtikrinimas. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims, esant motyvuotam jų rašytiniam prašymui, jeigu jiems teisės aktuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti ar sprendimams priimti nepakanka pateiktos susipažinti apibendrintos informacijos, parengtos kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu. Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu (5 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, Alytaus kalėjimo viršininkas, priimdamas 2024 m. sausio 19 d. sprendimą, turėjo pagrindą vadovautis Kriminalinės žvalgybos pareigūno tarnybiniu pranešimu pateikta apibendrinta informacija.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. sprendimą prašo panaikinti ir tuo pagrindu, kad šis neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas ir apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors 2024 m. sausio 19 d. sprendime nenurodytos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, tačiau jame išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis ginčijamas sprendimas priimtas, aiškiai nurodyta, kad yra gauta Kriminalinės žvalgybos informacija apie pareiškėjo elgesį ir Resocializacijos skyriaus pareigūno pažyma, kuriose taip pat įvertintas pareiškėjo elgesys, kas atitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Pareiškėjo argumentas, jog 2024 m. sausio 19 d. sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, šiuo atveju nelaikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimu, kadangi 2024 m. sausio 19 d. sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti savo teise dėl jo pateikti Tarnybai skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas, priimdamas 2024 m. sausio 19 d. sprendimą, neperžengė jo turimos direkcijos ribų, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą ir pagrįstai padarė išvadą, jog negalima manyti, kad nuteistasis šiuo metu daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Pareiškėjas analogiškais motyvais prašo panaikinti 2024 m. sausio 22 d. sprendimą bei 2024 m. kovo 21 d. sprendimą.

Alytaus kalėjimo viršininkas 2024 m. sausio 22 d. sprendime dėl pareiškėjo pateikto Prašymo aiškiai išdėstė Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų trumpalaikes išvykas į namus, nurodė faktines aplinkybes (2024 m. sausio 12 d. Kriminalinės žvalgybos tarnybiniu pranešimu ir 2024 m. sausio 17 d. Resocializacijos skyriaus pareigūno pažyma gautą informaciją), pažymėjo, kad Komisija 2024 m. sausio 18 d. svarstydama Prašymą priėmė sprendimą Alytaus kalėjimo viršininkui siūlyti nesuteikti trumpalaikės išvykos į namus, pareiškėjui neatitinkant Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, todėl nėra pagrindo vertinti, kad 2024 m. sausio 22 d. sprendimas nepagrįstas ar neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. 2024 m. sausio 22 d. sprendime pateikti išsamūs paaiškinimai dėl kokių priežasčių pareiškėjo atžvilgiu priimtas būtent toks sprendimas nesuteikti jam trumpalaikės išvykos į namus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Tarnyba 2024 m. kovo 21 d. sprendime išdėstė Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. NĮ-18-75 ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. SN-18-112 priėmimo motyvus, išdėstė teisinį reglamentavimą dėl trumpalaikių išvykų į namus suteikimo ir padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. sausio 22 d. sprendimų neteisėtumo nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo 2024 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. NĮ-18-75, 2024 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. NĮ-18-112 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2S-1345 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo R. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.