- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- e2-1973-466/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31104-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DaRoma“ ieškinį atsakovui R. B. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo neteisėtu ir išieškojimo nukreipimo į palikimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – L. B., D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „DaRoma“ pateiktu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti atsakovo R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; 3) nukreipti skolų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, ir 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, sudarančių ne daugiau nei 432 180,15 Eur išieškojimą ieškovės BUAB „DaRoma“ naudai į atsakovo R. B. tenkantį turtą po jo tėvo mirties, kurį valdo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. B. ir D. B., t. y. nukreipti išieškojimą į šį turtą: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2467/30432 dalis, esančias D. B. valdyme, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2467/30432 dalis, esančias L. B. valdyme, žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) 175/12288 dalis, esančias D. B. valdyme, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 175/12288 dalis, esančias L. B. valdyme, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 545/37936 dalis, esančias D. B. valdyme, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 545/37936 dalis, esančias L. B. valdyme, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/16 dalį, esančią D. B. valdyme, buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1/16 dalį, esančią L. B. valdyme. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsakovui R. B. ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. B. ieškinys su priedais įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. B. ieškinys su priedais įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovės BUAB „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „DaRoma“ solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 376 506,02 Eur žalos atlyginimo. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, tačiau iš atsakovo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo išieškota tik mažareikšmė suma – 325,87 Eur.
2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, buvo patvirtinta ieškovės BUAB „DaRoma“ ir atsakovo R. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas R. B. įsipareigojo sumokėti ieškovei 56 000,00 Eur sumą. Minėtos taikos sutarties atsakovas nevykdo, nėra sumokėjęs ieškovei nei vienos įmokos pagal taikos sutartyje nustatytas sąlygas.
(duomenys neskelbtini) mirė atsakovo R. B. tėvas E. B.. Po tėvo mirties atsakovas R. B. įgijo paveldėjimo teisę testamento pagrindu ir įstatymo pagrindu į atsakovo tėvui palikimo dieną priklausiusį turtą. Tačiau atsakovas nepriėmė palikimo, atsiradusio testamento pagrindu, taip pat nepriėmė palikimo atsiradusio ir įstatymo pagrindu – neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą) paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo (duomenys neskelbtini) – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – L. B. ir D. B., pagal išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovės BUAB „DaRoma“ įsitikinimu, atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, o taip pat išieškota skola, pagal neįvykdytą taikos sutartį, patvirtintą 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei siekiant apsaugoti ieškovės, kaip kreditorės, interesus, ieškovė prašo pripažinti atsakovo palikimo atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu bei nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią palikimo dalį, kuri yra trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų L. B. ir D. B. valdyme.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje 1 dalyje, nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.
Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e2A-231-464/2018).
Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis); ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą; galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip savarankiška actio Pauliana sąlyga, nesietina ir negali būti tapatinama su prievolės (ir kreditoriaus teisių) pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Kaip jau buvo nustatyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovės BUAB „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „DaRoma“ solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 376 506,02 Eur žalos atlyginimo. Atsakovui R. B. savo noru neatlyginius priteistos žalos, atsakovo R. B. atžvilgiu buvo pradėta vykdomoji byla, tačiau iš atsakovo minėta žala nebuvo išieškota. Nagrinėjamu atveju teigtina, kad ieškovė (kreditorė) BUAB „DaRoma“ iki atsakovo (skolininko) R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymo (nepriėmimo), turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kuri, be kita ko, jau buvo perduota vykdyti antstoliui. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, konstatuota, jog kai padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).
Nagrinėjamu atveju taip pat teigtina, kad ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. B. pagal 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, kuria buvo patvirtinta ieškovės BUAB „DaRoma“ ir atsakovo R. B. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas R. B. įsipareigojo sumokėti ieškovei 56 000,00 Eur žalos atlyginimo. Nors šiuo atveju taikos sutartis Lietuvos apeliacinio teismo buvo patvirtinta po R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymo (nepriėmimo), tačiau minėta žala buvo prašoma priteisti po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 11 d. ieškovei BUAB „DaRoma“ iškėlė bankroto bylą, ir bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad buvęs BUAB „DaRoma“ (duomenys neskelbtini) (šioje civilinėje byloje atsakovas) R. B., kaip (duomenys neskelbtini) ir atskaitingas asmuo į bankrutuojančios įmonės kasą nėra sugrąžinęs įmonei priklausančių piniginių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. patvirtino taikos sutartį, kuria atsakovas pripažino ieškovei padaręs žalą ir įsipareigojo ją grąžinti tam tikrais sutartais terminais ir tvarka, teigtina, jog minėta žala atsirado dar iki R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymo (nepriėmimo), todėl ieškovė BUAB „DaRoma“ remiantis minėta taikos sutartimi taip pat turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. B..
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei teismo išaiškinamais, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises į atsakovą R. B.. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės turimos reikalavimo teisės neginčijo, nors turėjo visas galimybes ir teises.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo.
Ieškovė BUAB „DaRoma“ nurodo, jog atsakovui nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami ieškovės interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, jog būtų įvykdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, o taip pat išieškota skola, pagal neįvykdytą taikos sutartį, patvirtintą 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, kadangi kito turto, kuris realiai galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.
Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad atsakovas R. B. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad minėto žemės sklypo disponavimo teisė yra apribota antstolių. Kito turto atsakovas neturi. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovo R. B. tėvui E. B. atsakovas R. B. įgijo paveldėjimo teisę testamento pagrindu ir įstatymo pagrindu į atsakovo tėvui palikimo dieną priklausiusį turtą, tačiau atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą) paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo (duomenys neskelbtini).
Teismo įsitikinimu, atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai tikrai žinojo, nes kito turto, išskyrus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti. Be to, atsakovas žinojo apie savo prievoles ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, kuria buvo patvirtinta ieškovės BUAB „DaRoma“ ir atsakovo R. B. sudaryta taikos sutartis, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, kurioje Lietuvos Apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir ieškovės BUAB „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei BUAB „DaRoma“ solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 376 506,02 Eur žalos atlyginimo, pagal vykdomus išieškojimus ir apie tai, kad kito turto, santaupų neturi ir negali realiai, protingais terminais grąžinti skolas ieškovei.
Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas turėjo vertinti kreditoriaus teisių pažeidimą, skolininkams atsisakius nuo palikimo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-907-866/2019).
Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė atsisakymo nuo palikimo priežasčių, o teismo vertinimu, atsisakymas nuo palikimo neatitinka teisingumo ir geros moralės principų (CK 1.5, 1.80 ir 1.81 straipsniais). Faktiškai atsisakius palikimo atsakovas tapo iš esmės nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo atsisakymas pažeidė ieškovės interesus.
Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-119-421/2016).
Kaip savo praktikoje ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovas R. B. neprivalėjo atsisakyti nuo palikimo. Neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorės (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl sandorio šalių sąžiningumo.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, dėl ko atsakovui priklausiusią palikimo dalį (tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą) paveldėjo ir palikimą priėmė atsakovo (duomenys neskelbtini) – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – L. B. ir D. B.. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, spręstina, jog nagrinėjamoje byloje tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų elgėsi nesąžiningai. Skolininko (atsakovo) nesąžiningumas yra preziumuojamas, o asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos, teigtina, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl ieškinio senaties.
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 str. nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Nagrinėjame atveju ieškovė nurodė, kad apie atsakovo palikimą sužinojo iš paties atsakovo, kuris šią aplinkybę nurodė žodžiu 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Taip pat ieškovė nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu atsakovo (duomenys neskelbtini) – tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. B. ir D. B. priėmė atsakovui priklausančią palikimo dalį, buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Todėl teigtina, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų konstatuotina, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismo vertinimu, ieškovė (kreditorė) apie jos teises pažeidžianti sandorį galėjo sužinoti tik po (duomenys neskelbtini) t. y. tada, kai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kadangi būtent nuo tada ieškovei galėjo būti žinoma, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti, todėl turtą paveldėjo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teigtina, jog nagrinėjamoje byloje yra ir ši įstatyme numatyta actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl actio Pauliana instituto taikymo.
Visumos išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu bei reikalavimas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą tenkintini visiškai, ir atsakovo R. B. palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B. mirties, atsisakymas (nepriėmimas) pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu, bei pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Dėl procesinių palūkanų.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito.
Ieškovė be kitų reikalavimų, taip pat prašė priteisti iš atsakovo R. B. 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju teismas laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų procesinių metinių palūkanų, kadangi minėtos procesinės palūkanos priteisiamos ir mokamos tada, kai yra tenkinamas piniginis reikalavimas, kurio nagrinėjamoje civilinėje byloje nebuvo pareikšta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei remiantis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsniu, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteisiamos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 263,00 Eur (75,00 Eur (už neturtinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsisakymą priimti palikimą) + 75,00 Eur (už neturtinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą) + 38,00 Eur (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) + 75,00 Eur (už neturtinį reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į turtą)) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 80 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur), priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo, atsiradusio po jo tėvo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu.
Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Nukreipti skolų, priteistų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-345-196/2017, 2018 m. lapkričio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-456-943/2018, išieškojimą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DaRoma“, į. k. 300011380, naudai į atsakovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tenkantį turtą po jo tėvo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, kuris yra L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 268,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.