Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,DaRoma“ ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-281-560/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „DaRoma“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Extra servisas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB ,,DaRoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir R. J. 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi UAB „DaRoma“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė G. M.. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad 2009-12-01 tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Extra servisas“ buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria ieškovė pardavė, o UAB „Extra servisas“ įsigijo negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas su kavinės – baro ir sandėlio patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 p. šalys numatė, jog parduodamo turto kaina yra 1 650 000 Lt ir ją pirkėjas privalėjo sumokėti dalimis, o galutinis atsiskaitymo terminas 2012-12-31, tačiau skola nebuvo padengta. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo ir jo ieškinys buvo tenkintas pilnai, tačiau paaiškėjo, jog skolos atgavimas iš šios įmonės yra praktiškai neįmanomas: įmonė veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, įmonė neturi nekilnojamojo turto, taip pat jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, paskutinis balansas teiktas VĮ Registrų centrui yra už 2009 m. Sutarties sudarymo metu ieškovės direktorius buvo atsakovas R. B., o UAB „Extra servisas“ vadovas buvo atsakovas R. J., kurie ir pasirašė Sutartį. Šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais. Dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais iš esmės neatlygintinai ir neteisėtai buvo perduotas vienintelis ieškovės nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas ir nebuvo sumokėta sutartyje numatyta turto kaina, bendrovė ir jos kreditoriai patyrė 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt) žalą, kurią solidariai turi atlyginti atsakovai. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos dėl atsakovų civilinės atsakomybės kilimo. UAB „DaRoma“ direktorius turėjo juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, tačiau atsakovo R. B. priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, pažeisdamas pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų galimų veiksmų dėl sutarties šalies (pirkėjo) privertimo įvykdyti prievolę – sumokėti kainą, nors sutarties įvykdymo terminas buvo jau seniai suėjęs. UAB „Extra servisas“ buvo įsteigta ir įregistruota 2009-07-13, o 2009-12-01 jau buvo pasirašyta nekilnojamojo turto sutartis. Per 2009 m. UAB „Extra servisas“ pajamos (net ne pelnas) siekė tik 72 003 Lt. Akivaizdu, jog nei vienas iš atsakovų negalėjo pagrįstai tikėtis, jog UAB „Extra servisas“ bus pajėgi sumokėti visą turto kainą. Be to, UAB „Extra servisas“ iš ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims, tačiau nepaisant to, gautas lėšas panaudojo kitais tikslais, o ne atsiskaitymui su ieškove. Taigi sudarydami Sutartį jie žinojo/turėjo žinoti, jog ji nebus pilnai įvykdyta, žinojo, jog ieškovė iš esmės neatlygintinai perleidžia savo nekilnojamąjį turtą ir kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą tiek ieškovei, tiek jos kreditoriams. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys - atsakovai kaip verslininkai ir vienas jų kaip įmonės vadovas, turėjo teisinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai kito asmens atžvilgiu (CK 1. 5 str., 1. 137 str. 2 d., 2. 87 str. 1 d., ABĮ 19 str. 8 d.), vykdyti savo prisiimtas prievoles; šias pareigas atsakovai pažeidė be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai pasisavindami įmonės turtą; jei ne atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovė nebūtų patyrusi 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) dydžio žalos.