Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 477 873,03 Eur (1 650 000 Lt) žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 nutartimi UAB „DaRoma“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė G. M.. Bankroto administratoriui patikrinus įmonės dokumentus paaiškėjo, kad 2009-12-01 tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Extra servisas“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieškovas pardavė, o UAB „Extra servisas“ įsigijo negyvenamąją patalpą – gamybines patalpas su kavinės – baro ir sandėlio patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 p. šalys numatė, jog parduodamo turto kaina yra 1 650 000 Lt ir ją pirkėjas privalėjo sumokėti dalimis, o galutinis terminas 2012-12-31 d., tačiau iki šios dienos skola nėra padengta. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl skolos iš trečiojo asmens priteisimo ir jo ieškinys buvo tenkintas pilnai, tačiau paaiškėjo, jog skolos atgavimas iš šios įmonės yra praktiškai neįmanomas: įmonė veiklos nevykdo, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, įmonė neturi nekilnojamojo turto, taip pat jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, paskutinis balansas teiktas VĮ „Registrų centras“ yra už 2009 m. Nurodo, jog tuo metu ieškovo direktorius buvo atsakovas R. B., o UAB „Extra servisas“ vadovo pareigas ėjo atsakovas R. J., kurie ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Šie asmenys yra susiję giminystės ryšiais. Dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų, kuriais iš esmės neatlygintinai ir neteisėtai buvo perduotas vienintelis ieškovo nuosavybės teise valdytas nekilnojamasis turtas ir nebuvo sumokėta sutartyje numatyta turto kaina, ieškovas ir jo kreditoriai patyrė 1 650 000 Lt žalą, kurią solidariai turi atlyginti atsakovai.

Nurodo, jog CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Ieškovas nurodo, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos dėl atsakovų civilinės atsakomybės kilimo. UAB „Daroma“ direktorius turėjo juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, tačiau atsakovo R. B. priimti sprendimai, atlikti veiksmai yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Atsakovas, pažeisdamas pareigą elgtis sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų galimų veiksmų dėl sutarties šalies (pirkėjo) privertimo įvykdyti prievolę – sumokėti kainą, nors sutarties įvykdymo terminas buvo jau seniai suėjęs. Trečiasis asmuo UAB „Extra servisas“ buvo įsteigta ir įregistruota 2009-07-13, o 2009-12-01 jau buvo pasirašyta nekilnojamojo turto sutartis. Per 2009 m. UAB „Extra servisas“ pajamos (net ne pelnas) siekė tik 72 003 Lt. Akivaizdu, jog nei vienas iš atsakovų negalėjo pagrįstai tikėtis, jog UAB „Extra servisas“ bus pajėgi sumokėti visą turto kainą. Be to, UAB „Extra servisas“ iš ieškovo įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims, tačiau nepaisant to, gautas lėšas panaudojo kitais tikslais, o ne atsiskaitymui su ieškovu. Taigi sudarydami sutartį jie žinojo/turėjo žinoti, jog ji nebus pilnai įvykdyta, žinojo, jog ieškovas iš esmės neatlygintinai perleidžia savo nekilnojamąjį turtą ir kad tokiais neteisėtais veiksmais daro žalą tiek ieškovui, tiek jo kreditoriams. Ieškinyje nurodoma, jog tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys - atsakovai kaip verslininkai ir vienas jų kaip įmonės vadovas, turėjo teisinę pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai kito asmens atžvilgiu (CK 1. 5 str., 1. 137 str. 2 d., 2. 87 str. 1 d., ABĮ 19 str. 8 d.), vykdyti savo prisiimtas prievoles; šias pareigas atsakovai pažeidė be jokio teisinio pagrindo ir neteisėtai pasisavindami įmonės turtą; jei ne atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovas nebūtų patyręs 1 650 000 Lt (477 873,03 Eur) dydžio žalą.