Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokinio turto padalijimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1213) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės;

2. Nustatyti, kad ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tada, kai ieškovė su atsakovu nustojo faktiškai gyventi;

3. Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą;

4. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

5. Priteisti ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 031,20 Eur sumą, kaip atsakovo be teisinio pagrindo įgytas lėšas; 6. Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – Ž.;

7. Priteisti ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešojo paskelbimo būdu, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įrašo Nr.1213 (t. 1, b. l. 59). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. Ž. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Ž., kurios šiuo metu yra pilnametės (1 t., b. l. 17, 51).

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas gyvenant santuokoje nepalaikė artimų santykių su dukromis, niekada neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, savo turimas lėšas skirdavo savo reikmėms. Taip pat ieškovės teigimu atsakovas (duomenys neskelbtini) išvyko uždarbiauti į užsienį laikinai 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau iki šiol yra negrįžęs ir su šeima nepalaiko jokių santykių. Kaip teigia ieškovė, 2017 metais jai tapo žinoma, kad atsakovas su L. L. turi nesantuokinį sūnų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės žiniomis atsakovas su L. L. artimus santykius palaikė ilgą laiką. Tai sužinojusi ieškovė galutinai apsisprendė nutraukti santuoką su atsakovu, kuri iš esmės yra tik oficiali.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių nenuginčijo. Tuo tarpu ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas santuokos metu ieškovei buvo neištikimas. Tai patvirtina byloje ieškovės pateiktas 2017-11-28 Gyventojų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog atsakovas turi nepilnametį sūnų R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58). Jog atsakovas paliko šeimą ir daug metų ja nesirūpina patvirtina ieškovės paaiškinimai, taip pat iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad teismui nepavyko atsakovui įteikti procesinių dokumentų, kadangi nepavyko nustatyti tikslios jo gyvenamosios vietos. Procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo broliui G. Ž. (1 t., b. l. 104), tačiau ir po to atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, nors iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog apie bylos nagrinėjimą jam yra žinoma (2 t., b. l. 83-87, 107-112).

Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 str., 3.5 str., 3.27 str., 3.30 str., 3.60 str., 3.62 str., CPK 176 str., 177 str., 178 str., 185 str., 186 str., 197 str.).

Santuoką nutraukus ieškovės prašymu ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – Ž., atsakovui - Žiemys (CK 3.69 str.).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) išvyko uždarbiauti į JAV. Šis išvykimas turėjo būti laikinas, šalys buvo susitarusios, kad atsakovas išvyks 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau iki pat šios dienos atsakovas nesugrįžo ir su šeima nepalaiko jokių santykių. Atsižvelgiant į nurodytas ieškovės aplinkybes, ieškovė prašo nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje duotus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) išvyko į JAV uždarbiauti, 15 metų gyvena atskirai nuo šeimos, su šeima jokių santykių nepalaiko, ja nesirūpina, teismas daro išvadą, jog faktiškai santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko atsakovui išvykus į užsienį, kadangi šalys kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė, todėl tenkintinas prašymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-06-29 (CK 3.67 str.).

Šalys nereikalauja priteisti išlaikymą viena iš kitos, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašo CK 3.70 str. 2 d. pagrindu priteisti jai iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos, kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo neištikimybės, dėl ko ji patyrė ypatingai didelius emocinius bei dvasinius sukrėtimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Spręsdamas dėl kurio kaltės iširo ginčo šalių santuoka, teismas konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas, nes iš esmės pažeidė sutuoktinio įstatymines pareigas – buvo neištikimas, turi nesantuokinį sūnų, palikęs šeimą ilgą laiko tarpą ja nesirūpina, nepalaiko ryšių ir su savo dukromis. Nereikia įrodinėti, kad stresas, neigiami išgyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų, jų pagrindu nustatytų aplinkybių, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, pripažintina, kad dėl atsakovo elgesio, kuris nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų. Taigi nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus bei nesant abejonių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, kuri buvo sąlygota atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas vertina, kad yra faktinis bei teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, į tai, jog ieškovė apie atsakovo neištikimybę sužinojo 2017 metais, kai santuoka faktiškai jau buvo iširusi ir ieškovė ruošėsi ją nutraukti, yra pagrįsta ir protinga (CK 1.5 str. 4 d.) ieškovės neturtinę žalą vertinti 1 500 Eur suma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur neturtinę žalą (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. (duomenys neskelbtini) tarp AB „Vilniaus bankas“ ir atsakovo buvo sudaryta Būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartis, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 32 000 Lt (9 267,84 Eur) kreditas buto, (duomenys neskelbtini), įgijimui. Ieškovė nurodo, kad kreditą grąžino ji, mokesčius už suteiktas paslaugas visada mokėjo taip pat ji, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes butą natūra priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant kompensacijos.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 str. taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Ieškovė nurodo, kad kreditą buto įsigijimui iš savo asmeninių pajamų yra išmokėjusi ji, kad visada ji viena mokėjo mokesčius už butą, todėl prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise neišmokant atsakovui kompensacijos.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp atsakovo ir AB „Vilniaus bankas“ buvo sudaryta būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suteikto kredito suma 32 000 Lt (9 267,84 Eur). AB SEB bankas teismui pateikė duomenis, kad sutartis yra visiškai įvykdyta ir grąžinant kreditą iš L. Ž. sąskaitos nuskaityta 13 885,71 Lt (4 021,58 Eur) (1 t., b. l. 52, 2 t., b. l. 161). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iki atsakovui išvykstant gyventi į užsienį kredito įmokas mokėjo ir atsakovas. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas nenustatė CK 3.123 str. 1 d. nurodytų aplinkybių bei kitų svarbių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl šalių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas dalintinas lygiomis dalimis.

Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).

Ieškovės vertinimu buto vertė santuokos nutraukimo metu yra 17 800 Eur.

CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau, kaip 15 metų yra išvykęs gyventi į užsienį, su šeima jokių santykių nepalaiko, ja nesirūpina, nekilnojamuoju turtu rūpinasi ieškovė, teismas šias aplinkybes laiko svarbiomis ir turtą natūra priteisia ieškovei, įpareigojant atsakovui kompensuoti jam priklausančio turto dalį.

Nustatant kompensacijos dydį teismas įvertina tai, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), taip pat tai, jog 4 021,58 Eur kreditą ieškovė bankui grąžino iš savo asmeninių lėšų. Konstatuojant, jog santuokos nutraukimo metu buto vertė yra 17 800 Eur, ½ buto vertės sudaro 8 900 Eur. Įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų bankui grąžino 4 021,58 Eur paskolos dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 4 878,42 Eur kompensacija (17 800 Eur / 2 = 8 900 Eur; 8 900 Eur – 4 021,58 Eur = 4 878,42 Eur).

Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Ieškovė nurodo, kad iki išvykimo į užsienį atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Omnitel", išvykdamas nesumokėjo už paslaugas, dėl ko skolos išieškojimas buvo perduotas UAB „Gelvora". 394,44 Lt (114,24 Eur) skolą ieškovė pavedimu sumokėjo 2008-04-15. Taip pat atsakovas (duomenys neskelbtini) iš A. D. pasiskolino 7 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti per tris metus, taip pat 18 000 Lt. Apie tai, kad atsakovas pasiskolino dar ir 18 000 Lt, ieškovė sužinojo iš J. D. tik kai 2004-06-04 ji nuvežė grąžinti dalį skolos. Ieškovei iki šiol nėra žinoma, kokiu tikslu atsakovas skolinosi tokias sumas ir kur tie pinigai buvo panaudoti, šeimos reikmėms pinigai naudoti nebuvo. Ieškovė, mokėdama dalimis, A. D. grąžino 15 500 Lt (4 489,11 Eur). Taip pat atsakovo vardu buvo sudaryta kredito sutartis su Vilniaus banku dėl būsto paskolos, todėl ši paskola buvo nuskaitoma nuo jo sąskaitos, o ieškovė periodiškai įnešdavo paskolos grąžinimui būtiną sumą, tačiau lėšų paskolos grąžinimui vis trūkdavo. Atsakovui būnant užsienyje, ieškovė kreipėsi į banką, sužinoti, kur nurašomos lėšos ir tada sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) Atsakovas su Vilniaus banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9 000 Lt paskolos suteikimo 36 mėn. laikotarpiui neva tai baldų pirkimui. Ieškovės teigimu atsakovas jokių baldų nepirko, šie pinigai nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti, apie šią paskolą ieškovė sužinojo atsitiktinai atsakovui jau gyvenant užsienyje. Kaip matyti iš šios vartojimo kredito sutarties specialios dalies 3 p., įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį dengimui buvo numatyta pirmumo teisė prieš būsto kredito dengimą, dėl ko ieškovės įneštos lėšos būsto paskolos dengimui, buvo pirmiausia nuskaitomos šios prievolės įmokų dengimui. Iš viso šios paskolos dengimui su palūkanomis ieškovė sumokėjo 10 454,55 Lt (3 027,85 Eur). Sudarius (duomenys neskelbtini) Būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Atsakovas, kaip kreditorius, privalėjo sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas, kurios sudarė 200 Lt (57,92 Eur)/mėn. Šiai dienai ieškovė yra sumokėjusi 50 000 Lt (14 400 Eur). Iš viso ieškovė iš savo asmeninių lėšų už atsakovą yra sumokėjusi/grąžinusi 22 031,20 Eur.

Ieškovė byloje reiškia reikalavimą dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo.

CK 6.242 str. 1 d. nurodyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šios teisinės normos paskirtis - įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Konkrečiu atveju ieškovės pareiga įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo gavo 22 031,20 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išsamiai pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 2) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015 ir kt.) Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos sąlygos.

Teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

Kaip minėta šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė aukščiau nurodytas sumas yra sumokėjusi. Kad ieškovė sumokėjo atsakovo skolą UAB „Gelvora“ patvirtina byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovė iš savo sąskaitos į UAB „Gelvora“ sąskaitą sumokėjo 394,44 Lt skolą (1 t., b. l. 36). Ieškovės sumokėtos 15 500 Lt atsakovo imtos paskolos iš A. D. gražinimo faktą patvirtina byloje esanti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis, bei kitoje jos pusėje atlikta žyma, jog dalį skolos 15 500 Lt J. D. gavo iš L. Ž. (1 t., b. l. 53-54). Jog ieškovė grąžino Vilniaus bankui atsakovo imtą paskolą pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį 10 454,55 Lt (3 027,85 Eur) sumoje bei sumokėjo pagal atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį 50 000 Lt (14 400 Eur) patvirtina byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, gyvybės draudimo sutartis (1 t., b. l. 18-41, 61-75), grynųjų pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 4-8) iš kurių matyti, jog ieškovė į atsakovo banko sąskaitą yra pervedusi 18 600 Lt (5 386,93 Eur).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo imtos paskolos buvo sudaryta šeimos interesais, posėdžiuose nedalyvavo. Iš teismo byloje nustatytų aplinkybių, vertinant ieškovės parodymus (civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija - kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip), darytina išvada, jog atsakovo paimta paskola buvo asmeninė (CPK 178 str., 185 str., CK 3.109 str. 3 d., 3.112 str. 1 d.). Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtinos aplinkybės, kurias byloje nurodo ieškovė.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovės parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini) ir aukščiau nurodyti mokėjimai atlikti iš asmeninių ieškovės lėšų nesant tarp šalių sudarytam jokiam sandoriui, neegzistuojant jokiam kitam teisiniam pagrindui, kuris pateisintų nurodytų sumų perdavimą, sprendžia, kad visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog ieškovė nurodytas sumas perdavė be teisinio pagrindo ir tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų – pinigų perdavimo, dėl ko ieškovė prarado 22 031,20 Eur. Taip pat konstatuotinas priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo, atsakovo praturtėjimui teisinio pagrindo nėra, t. y. pinigų gavimas nepateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir galiausiai ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nustatytos visos įstatymo reikalaujamos ir kasacinio teismo praktikos išplėtotos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ieškovės ieškinys dėl reikalavimo priteisti 22 031,20 Eur tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina nurodyta suma (CK 6.237 – 6.242 straipsniai, CPK 176-178 straipsniai, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė teisme pareiškė 4 savarankiškus reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą; asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei butą neišmokant kompensacijos; priteisti ieškovei 22 031,20 Eur sumą, kaip atsakovo be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

Teismas 2 ieškinio reikalavimus patenkino pilnai (dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo), 2 reikalavimus – dalinai (dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas 50 proc., dėl asmeninės nuosavybės teise ieškovei buto priteisimo neišmokant atsakovui kompensacijos – 30 proc.). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 70 proc. (200+50+30=280:400=0,7x100 proc.=70 proc.), o atmestų – 30 proc..

Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovo priteistina ieškovei 677,60 Eur turėtų atstovavimo išlaidų (968 Eur x 70 proc.).

Mokėtina žyminio mokesčio suma byloje sudarė 919 Eur. Ieškovė teikdama ieškinį byloje sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, kita žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta. Ieškovės reikalavimus patenkinus 70 procentų iš atsakovo valstybei priteistina 643,30 Eur žyminio mokesčio (919 Eur x 70 proc. = 643,30 Eur), iš ieškovės – 75,70 Eur žyminio mokesčio (919 Eur x 30 proc. = 275,70 Eur – 200 Eur = 75,70 Eur) (CPK 96 str. 3 d.).

Valstybė patyrė 10,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės reikalavimus patenkinus 70 procentų iš atsakovo valstybei priteistina 7,22 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nežymiai viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1213) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Nustatyti, kad ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio neturtinę žalą.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išmokant 4 878,42 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 72 ct) kompensaciją.

Priteisti ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 22 031,20 Eur (dvidešimt du tūkstančius trisdešimt vieną eurą 20 ct) sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – Ž..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,70 (septyniasdešimt penkis eurus 70 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 643,30 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 30 ct) žyminio mokesčio, 7,22 Eur (septynis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.