Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-964-910/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: e2A-964-910/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23723-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“
Atsakovas: R. M., V. M., V. G., B. S., J. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,Bartoseka“

Civilinė byla Nr. e2A-964-910/2021Teisminio proceso Nr.2-68-3-23723-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 2.4.2.4.3; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kornėja“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kornėja“ ieškinį atsakovams R. M. (R. M.), V. M. (V. M.), V. G., B. S., J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Bartoseka“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Sostinė“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Conlex“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, antstolis M. D., antstolis G. B., antstolis A. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, valdančiais tam tikras žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), dalis, ieškovei priteisiant 9/2594 atsakovui R. M. (R. M.) priklausančias sklypo dalis, o atsakovui – 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 9/2594 atsakovui V. M. (V. M.) priklausančias sklypo dalis, o atsakovui – 500 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 7/1297 atsakovei V. G. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 700 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 5/2594 atsakovei B. S. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 300 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 3/2594 atsakovei J. K. priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 150 Eur piniginę kompensaciją; ieškovei priteisiant 8/3891 atsakovei UAB „Bartoseka“ priklausančias sklypo dalis, o atsakovei – 300 Eur piniginę kompensaciją.

2. Nurodė, kad 0,1297 ha ploto Žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklauso 7631/7782 dalys arba 0,1271 ha (12,71 aro) šio sklypo. Kitos Žemės sklypo dalys nuosavybės teise priklauso atsakovams: R. M. – 9/2594 dalys (5 kv. m), V. M. – 9/2594 dalys (5 kv. m), V. G. – 7/1297 dalys (7 kv. m), B. S. – 5/2594 dalys (3 kv. m), UAB „Bartoseka“ – 8/3891 dalys (3 kv. m), J. K. – 3/2594 dalys (1,5 kv. m). Dėl atsakovams priklausančio pernelyg mažo turimo Žemės sklypo dalies ploto neįmanoma suformuoti atidalijimo būdu kiekvienam iš bendraturčių atskirų žemės sklypų, tinkamų naudoti pagal paskirtį. Siekdama racionaliai naudoti turimą Žemės sklypą, ieškovė siūlė atsakovams parduoti jai žemės sklypo dalis. Ieškovė siūlė sumokėti atsakovams po 10 000 Eur už 1 arą. Bendraturčiams nesutikus, reiškiamas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių. Šiuo atveju atsakovai dėl mažos jų nuosavybės dalies apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi pagal paskirtį, o sklypo dalių negalima atidalyti natūra be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Dėl to atidalijimas, ieškovei priteisiant atsakovų turimas žemės sklypo dalis, o atsakovams – pinigines kompensacijas, yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, geriausiai atitinkantis šalių interesus. Šis būdas užtikrins bendraturčio teises valdyti priklausantį turtą bei eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus. Atsakovų ketinimas dalyvauti bendrame versle yra deklaratyvus ir tik patvirtina, kad naudojimasis bendrąja daline nuosavybe būtų apsunkintas.

Šalies argumentai

4. Atsakovai R. M. (R. M.), V. M. (V. M.) ir V. G. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovų teigimu, Žemės sklypas skirtas verslui, o verslo santykiams neturi būti taikomi bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo principai, kurie taikomi atidalijant turtą, naudojamą bendraturčių asmeniniais tikslais. Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas yra naudingas tik ieškovei. Toks atidalijimo būdas reikštų nuosavybės paėmimą prievartiniu būdu. Atsakovai yra pasirengę, vadovaudamiesi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, nevaržyti ieškovės teisės vystyti verslo projektą, taip pat jie pasirengę įnešti savo turto dalį už dalį iš verslo gaunamo pelno. Toks bendrosios nuosavybės valdymas labiausiai atitiks ieškovės ir atsakovų interesus. Atsakovai savo teisę į nuosavybę gina pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatas, draudžiančias paimti nuosavybę be savininko valios. Žemės sklypas jiems yra svarbus ne tik kaip turtinis vienetas, tačiau ir kaip jų tėvams bei seneliams priklausęs turtas, kuris vieną kartą jau buvo neteisėtai nacionalizuotas.

5. Atsakovė J. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei atsakovei priklausančias 3/2594 Žemės sklypo dalis, o jai priteisiant 150 Eur kompensaciją .

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo UAB ,,Intrum Lietuva“ prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovės siūlomas kompensacijos dydis turi būti nustatytas, remiantis laisvoje rinkoje esančiomis turto rinkos kainomis.

7. Trečiasis asmuo UAB ,,Ignitis“ nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų atidalintas bendraturčiams priklausantis turtas, sumokant jiems kompensacijas pinigais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklypą ir priteisė ieškovei UAB „Kornėja“ nuosavybės teise atsakovei J. K. priklausančias 3/2594 dalis Žemės sklypo, o atsakovei J. K. iš ieškovės UAB „Kornėja“ priteisė 150 Eur piniginę kompensaciją; priteisė ieškovei UAB „Kornėja“ nuosavybės teise atsakovei B. S. priklausančias 5/2594 dalis Žemės sklypo, o atsakovei B. S. iš ieškovės UAB „Kornėja“ priteisė 300 Eur piniginę kompensaciją; priteisė ieškovei UAB „Kornėja“ nuosavybės teise atsakovei UAB ,,Bartoseka“ priklausančias 8/3891 dalis Žemės sklypo, o atsakovei UAB ,,Bartoseka“ iš ieškovės UAB „Kornėja“ priteisė 300 Eur piniginę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „Kornėja“: iš atsakovės J. K. – 335,17 Eur, iš atsakovės B. S. – 335,17 Eur, iš atsakovės UAB ,,Bartoseka“ – 335,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Kornėja“ atsakovui V. M. (V. M.) 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui R. M. (R. M.) – 125 Eur bylinėjimosi išlaidų; A. D., veikiančiai pagal įgaliojimą atsakovės V. G. vardu, – 125 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Kornėja“ valstybei 142,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9. Teismas nustatė, kad nėra šalių ginčo dėl to, jog Žemės sklypo atidalinti ieškovei natūra nėra įmanoma, nes dėl mažų atsakovams priklausančių Žemės sklypo dalių nėra galimybės suformuoti atskiro žemėtvarkos taisykles atitinkančio sklypo. Dėl to spręstina dėl Žemės sklypo dalių atidalijimo, bendraturčiams išmokant kompensaciją pinigais, nustatant bendraturčių valią dėl tokio atidalijimo, tokiam atidalijimui būtinų sąlygų (ne)buvimą bei kompensacijos dydį.

Atsiliepimas

10. Atsakovė J. K. su ieškovės reikalavimu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovei kompensaciją pinigais, sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie procesą joms buvo pranešta tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Toks pasyvus elgesys laikytinas atsisakymu įrodinėti reikšmingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Ieškovė paaiškino ir argumentavo teiginius, kad nurodytų atsakovių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitiktų ieškovės ir atsakovių interesų pusiausvyrą, nes dėl turimų labai mažų Žemės sklypo dalių atsakovės negali efektyviai naudotis nuosavybe, o kartu sudaro kliūtis tą daryti ir ieškovei. Teismas, nenustatęs duomenų, kad atsakovės turėtų esminį poreikį naudotis šiomis sklypo dalimis ar atidalijimas reikštų esminį atsakovių teisių pažeidimą, pripažino, jog ieškovės reikalavimas atidalinti šias atsakoves iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo konstatavo, kad ieškovės prašomas nustatyti kompensacijų už nurodytoms atsakovėms tenkančias Žemės sklypo dalis dydis atitinka realią prašomo atidalinti turto kainą (CPK 185 straipsnis). Ieškovė prašomos nustatyti kompensacijos pinigais dydį apskaičiavo atskaitos verte imdama 10 000 Eur už 1 arą kainą. Atsakovių turimos Žemės sklypo dalys yra itin mažos, jų nėra įmanoma suformuoti į savarankiškus žemės sklypus, o tai daro įtaką ir mažesnei jų rinkos kainai. Ieškovės siūloma kaina kompensacijai apskaičiuoti laikytina artima Nekilnojamojo turto registre nurodomai masinio vertinimo būdu nustatytai sklypo rinkos kainai, taip pat jos pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Atsakovės B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ šios kompensacijos dydžio neginčijo. Atsakovė J. K. su nurodomu kompensacijos dydžiu sutiko. Teismas pripažino, kad ieškovės atsakovėms J. K., B. S. ir UAB ,,Bartoseka“ siūlomas kompensacijų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis proporcingumo bei sąžiningumo reikalavimus.

12. Teismas nenustatė, kad atsakovai R. M., V. M., V. G. ir ieškovė bendradarbiautų ar siektų bendraturčių tarpusavio ginčą išspręsti derindami interesus. Abi ginčo šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovai – maksimaliai siekia patenkinti tik savo interesus, ignoruodamos kitos ginčo šalies interesus. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atidalinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias sklypo dalis prieš pastarųjų kategorišką valią, nesiūlo derėtis dėl galimų abiem pusėms priimtinų sąlygų (galbūt, priimtino kompensacijos dydžio). Atsakovai, kategoriškai nesutikdami su tokiu atidalijimu ir reikalaudami prieš ieškovės valią priimti juos dalyvauti ieškovės vystomame verslo projekte, neįvertina, kad verslo organizavimo ir vykdymo veikla taip pat yra savo vertę turinti, investicijų reikalaujanti ir, galbūt, atlygintina veikla, taip pat nesiūlo jokių konkrečių galimų bendro verslo projektų. Abi šalys nėra linkusios bendradarbiauti ir, nesant suderintos valios dėl naudojimosi bendru turtu, siekia viena kitą priversti veikti joms palankiu būdu.

13. Ieškovė, reikalaudama atidalinti atsakovams priklausančias turto dalis, kompensuojant už jas pinigais, įgyvendina kiekvieno bendraturčio turimą įstatyme įtvirtintą teisę kelti tokį reikalavimą (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Tokia yra teisės aktų įtvirtinta turto savininko teisė, disponuojant jam priklausančiu turtu, todėl pats atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją už turėtą turto dalį pinigais, net ir prieš bendraturčio valią, savaime negali būti laikomas nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimu, kaip teigia atsakovai. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiama dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ar kt., bet sprendžiamas privatus bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal vieno iš bendraturčių reikalavimą pakeisti kitų bendraturčių nuosavybės objektą: vietoje Žemės sklypo dalies priteisti pinigus.

Šalies argumentai

14. Ieškovė pagrįstai teigia, kad, nesant galimybės turto atidalinti natūra, atsakovams realiai nesinaudojant turimomis Žemės sklypo dalimis natūra ir nesant galimybės to daryti dėl itin mažų atsakovams priklausančių turto dalių, taip pat esant situacijai, kai ieškovei nuosavybės teise priklauso apie 95 procentus viso Žemės sklypo, atsakovams priklausančių turto dalių atidalijimas, priteisiant jiems kompensacijas pinigais, ekonominiu požiūriu būtų racionalus, užtikrintų efektyvesnį nuosavybės panaudojimą. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad toks didelis bendrosios dalinės nuosavybės dalių dydžių disbalansas yra argumentas spręsti, jog galimai labiau šalių interesus atitiktų mažosios bendraturčių turto dalies atidalijimas, priteisiant pastariesiems kompensaciją pinigais.

15. Kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti itin reikšmingas kitas aplinkybes, susijusias su ginčo objekto pobūdžiu. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Žemės sklypą ketinama naudoti verslui vystyti, t. y. šis turtas nėra susijęs su esminių kurios nors iš šalių asmeninių ar jos šeimos interesų tenkinimu – tai nėra būstas, tai nėra gyvenamajam būstui aptarnauti skirtas žemės sklypas ir pan. Ši aplinkybė svarbi, nes leidžia konstatuoti, kad nė viena iš šalių neturi esminio intereso naudotis turtu natūra. Bylos šalims tai yra verslo (ar galimo verslo, pajamų) šaltinis, todėl tiek ieškovės, tiek atsakovų interesas naudoti turtą jų pasirinktu būdu yra vienodas – ekonominis argumentas. Dėl to svarbią reikšmę įgyja sutarčių laisvės principas ir asmens laisvė turtu naudotis taip, kaip jis mano geriausia jo interesams. Dėl to ieškovės argumentas, kad jai priklauso didesnioji Žemės sklypo dalis, verslo santykių kontekste negali būti lemiantis ir vienintelis. Ieškovės nurodomas racionalaus ir efektyvaus turto naudojimo argumentas, galimų bendraturčių ginčų prevencijos tikslas iš esmės yra jos verslo interesų tenkinimas. Dėl to negalima aklai remtis praktika, formuojama atvejais, kai spręstas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimas, susijęs su gyvenamojo būsto, jo kiemo padalijimu, kaimynų santykiais ar pan.

Žemesnės instancijos teismas

16. Kita svarbi aplinkybė yra susijusi su šalių valia, atsiduriant nagrinėjamoje situacijoje. Žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimais buvo perduotas dideliam skaičiui bendraturčių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. nuosavybės teises į dalis Žemės sklypo įgijo NŽT sprendimų ir paveldėjimo teisių liudijimų pagrindu. Žemės sklypo dalys buvo perduotos atsakovams, atkuriant nuosavybės teisę į jų tėvų ar senelių turėtą žemę. Taigi atsakovai į nagrinėjamą situaciją pateko ne vien dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių. Dėl to argumentai, kad šis turtas turi ir emocinę reikšmę atsakovams, yra galimi bei turi būti vertinami, o atsakovų siekis išlaikyti nuosavybės teisę į konkretų turtą – ginamas. Tuo tarpu ieškovė Žemės sklypo dalies savininke tapo sistemingai ir kryptingai nuo 2018 m. sudarydama sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis. Būtent ieškovė – juridinis asmuo, verslo subjektas – laisva valia apsisprendė imtis supirkti iš bendraturčių šiems suteiktas Žemės sklypo dalis. Vykdydamas tokią veiklą, profesionalus juridinis asmuo suprato (ar turėjo suprasti) ir su tuo susijusią verslo riziką, t. y. kad gali iškilti sunkumų tiek įsigyjant tam tikras sklypo dalis iš bendraturčių, tiek valdant daiktą, priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė laisva valia šią riziką prisiėmė.

17. Atsižvelgdamas į nagrinėjamos situacijos ypatumus ir į ginčo objekto specifiką, taip pat į tai, kad nė vienai iš šalių naudojimasis ginčo turtu nėra esminis teismų praktikoje formuojamų kriterijų prasme, o sietinas su ekonominiu ir verslo interesu, teismas pripažino, jog vien ieškovės argumentas, susijęs su jos nuosavybės teise turimos Žemės sklypo dalies dydžiu, nėra pakankamas spręsti prieš mažąją turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje turinčių asmenų valią, negali paneigti atsakovų teisės išlaikyti nuosavybės teisę į tam tikrą turto objektą ir panaudoti jį maksimaliai jiems naudingu būdu, negali pažeisti sutarčių laisvės principo ir būtinybės verslo klausimus spręsti abipusėmis derybomis. Nuosavybės teisės į objektą praradimas laikytinas kraštutine priemone sprendžiant bendraturčių tarpusavio klausimus, todėl privataus verslo subjekto interesas savo nuosavybės teisę naudoti efektyviai negali paneigti kito tokio paties subjekto – bendraturčio – siekio turimą nuosavybę panaudoti pasirinktu būdu, siekiant pelno.

18. Ieškovės, kryptingai veikiančios ir dedančios daug pastangų tam, kad įgytų visišką nuosavybės teisę į Žemės sklypą ir galėtų vystyti verslo projektą, interesas valdyti savo nuosavybę efektyviai ir be apsunkinimų ar apribojimų yra suprantamas. Tačiau ieškovė neįrodė, kad tokiam interesui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitų bendraturčių interesus naudotis jiems priklausančiu turtu pagal savo pasirinkimą. Nėra pagrindo pripažinti, kad Žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimas ieškovei įgytų viešojo, visuomeninio intereso svarbą, ar būtų kitų esminių priežasčių, dėl kurių būtų galima paneigti bendraturčių valią išlaikyti nuosavybę į tam tikrą objektą ir pelningai ją panaudoti.

19. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje būtina atsižvelgti į tai, kad būtent ieškovė yra verslo subjektas, kuris Žemės sklypo dalis įsigijo laisva valia, matydamas esančius bendraturčius ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Santykiai susiklostė dėl ekonominių interesų, verslo srityje. Dėl to, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, negali būti vienam iš bendraturčių, į situaciją patekusiam laisva valia ir prisiėmusiam riziką, suteikiamas prioritetas vien dėl to, jog, laikui bėgant, jam pavyko susitarti su kitais bendraturčiais ir išpirkti jiems priklausančias sklypo dalis, taip įgyjant didžiąją sklypo dalį. Atsakovams kategoriškai prieštaraujant dėl jų nuosavybės objekto pakeitimo ir siekiant išlaikyti nuosavybės teisę būtent į Žemės sklypo dalis, ieškinys šių atsakovų atžvilgiu atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20. Ieškovė UAB „Kornėja“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams R. M., V. M. ir V. G. priklausančių Žemės sklypo dalių, ir šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas pažeidė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Ieškovė teismo prašė priteisti jai atsakovų dalis Žemės sklype, o atsakovams iš ieškovės priteisti kompensaciją pinigais. Pagal teismų praktiką atidalijimas, priteisiant piniginę kompensaciją, galimas tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

20.2. CK 4.80 straipsnyje nustatyta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai. CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluotė „be neproporcingos žalos jo paskirčiai“ reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala. Dėl to pagrindinis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas spręsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natūra, – tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės.

20.3. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 32 punktą žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Nagrinėjamoje byloje atidalinimas natūra nebuvo įmanomas be neproporcingos žalos Žemės sklypui padarymo. Pats teismas pripažino, kad beveik visas Žemės sklypas (12,71 arų) priklausė ieškovei, o atsakovams – vos po kelis kvadratinius metrus. Žemės sklypą atidalijus natūra, neliktų tokio mažo dydžio (vos 5 kv. m.) žemės sklypo panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Tokio mažo dydžio žemės sklypo formavimas pažeistų Taisyklių 32 punktą. Dėl to atidalijimas natūra reikštų ir imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimą. Taigi nagrinėjamoje byloje Žemės sklypo atidalijimas natūra negalimas.

Atsiliepimas

20.4. Atsakovai realiai Žemės sklypo nevaldo ir nesinaudoja juo. Atsakovai turėjo įrodyti savo teiginį, kad jie panaudos Žemės sklypo dalis verslo projektui vystyti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jų ketinimai Žemės sklypo dalių panaudojimas verslo projektui vystyti yra realiai įgyvendinami. Jokie teisės aktai negarantuoja atsakovų teisės prisidėti savo dalimis Žemės sklype prie verslo. Jau ne vienerius metus atsakovai yra Žemės sklypo dalių savininkai, tačiau jų iki šiol taip ir nepanaudojo jokiam verslo projektui vystyti. Atsakovų hipotetiniai pamąstymai apie kažkokius verslo projektus niekaip neįrodo konkretaus, realaus jų teisių pažeidimo. Atidalinus sklypus, atsakovams už jų dalis būtų sumokėta teisinga kompensacija pinigais, kuriuos jie galės investuoti. Ginčo turtas nėra atsakovų vienintelė gyvenamoji vieta. Atsakovai neįrodė, kad kompensacija pinigais už jų dalis Žemės sklype būtų esminis jų, kaip savininkų, teisių pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

20.5. Teismas nustatė itin svarbią aplinkybę, kad Žemės sklypas nėra susijęs su esminių atsakovų asmeninių ar jų šeimos interesų tenkinimu. Taigi pats teismas pripažino, kad atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nėra labai svarbus. Dėl to buvo pagrindas priteisti atsakovams už jų dalis kompensaciją pinigais. Teismo išvada, kad Žemės sklypas nesusijęs su esminių ieškovės asmeninių ar jos šeimos interesų tenkinimu, yra ydinga. Tokius kriterijus, kaip šeimos interesai ar pan., gali atitikti fizinis asmuo. Ieškovė yra juridinis asmuo. Atidalijimo motyvai iš viso nėra reikšmingi. Teismas akcentavo sutarčių laisvės principą, tačiau nagrinėjamas ginčas yra ne dėl sutarties sudarymo, o dėl savarankiškos, CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos, teisės atsidalinti. Teismas nepagrindė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovų ir ieškovės yra verslo santykiai. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su atidalijimu, nėra kliūtis atidalinti teismo tvarka.

20.6. CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja iš civilinių teisinių santykių subjektų veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. CK 1.137 straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti teise. Nors atsakovai prieštaravo atidalijimui piniginiu ekvivalentu, tačiau ir neteikė jokių įrodymų, kad atidalinimas natūra yra įmanomas be neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo. Vos kelis kvadratinius metrus turintys atsakovai tyčia trukdo ieškovei įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisę atsidalinti. Atsakovų įsivaizduojamas Žemės sklypo dalių panaudojimas kažkokiame versle patvirtina atsakovų norą sukurti dar sudėtingesnius, nei yra šiuo metu, asmenų santykius, kurie tik teiktų prielaidas konfliktinėms situacijoms ateityje kilti.

20.7. Teismas nepagrįstai analizavo aplinkybes, kaip šalys įsigijo Žemės sklypo dalis. Šios aplinkybės nėra teisiškai nereikšmingos, sprendžiant atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimą. Teismo išvados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai į nagrinėjamą situaciją pateko ne vien dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių. Atsakovai Žemės sklypo bendraturčiais tapo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu, kuris nebuvo vykdomas prievartiniu būdu. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų tapimas Žemės sklypo bendraturčiais neatitiko jų valios. Priešingai, atsakovai žinojo, kad jų dalys Žemės sklype bus vos keli kvadratiniai metrai, o Žemės sklypas turės daug bendraturčių. Taigi atsakovai į nagrinėjamą situaciją pateko visiškai dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, todėl turi prisiimti visas jų pasirinkto elgesio varianto lemtas pasekmes.

20.8. Teismo argumentas, kad ieškovė turėjo suprasti, jog gali iškilti sunkumų, sprendžiant klausimus dėl sklypo dalių įsigijimo ir dėl daikto valdymo, grindžiamas neleistinomis prielaidomis ir yra šiai bylai teisiškai nereikšmingas. Sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas yra teisėti sandoriai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti. Dėl šių sandorių sumažėjo Žemės sklypo bendraturčių skaičius, o tai teismų praktikoje kaip tik skatinama. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis pasitarnauja konfliktų prevencijai, taip pat leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Aplinkybė, kad kiti Žemės sklypo dalių savininkai norėjo parduoti ieškovei savo dalis, o ieškovė sutiko jas nupirkti, negali būti priežastis atmesti ieškinį.

20.9. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo dalys buvo perduotos atsakovams, atkuriant jų tėvų ar senelių turėtas nuosavybės teises. Taigi buvo nacionalizuotas ne pačių atsakovų turtas. Dėl to aplinkybė, kad būtų ribojamos atsakovų teisės į nuosavybės teisių atkūrimo procese gautą turtą, negali būti sureikšminama. Be to, atsakovams priklauso tik 5-7 kv. m. Toks itin nedidelis turtas objektyviai negali turėti kokios nors esminės emocinės reikšmės. Atsakovai Žemės sklype jiems priklausančių dalių realiai nenaudojo, Žemės sklypo nedirbo. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovai būtų užmezgę su žeme itin glaudų ryšį, galintį lemti kokios nors esminės emocinės reikšmės atsiradimą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog dalys Žemės sklype jiems turi emocinę reikšmę, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Dėl to ši aplinkybė byloje neįrodyta.

20.10. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad Žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimas ieškovei turėtų viešojo, visuomeninio intereso svarbą. Nuosavybės teisių kontekste sąvoka „viešasis (visuomenės) interesas“ turi būti suvokiama, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnio aiškinimą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Visuomenės intereso klausimu EŽTT pripažįsta atitinkamą nacionalinių institucijų diskreciją. EŽTT paprastai gerbia įstatymų leidėjo poziciją ir nuosavybės teisės ribojimą įstatymu laiko atitinkančiu visuomenės interesą, o EŽTT praktikoje dėmesys visuomenės intereso buvimo tyrimui yra menkas. Ieškovės siekiamas atidalijimo būdas įstatymų leidėjo nustatytas įstatyme. Tai, kad įstatymų leidėjas nustatė tokį atidalijimo būdą įstatymu, per se byloja apie tai, jog nuosavybės ribojimui yra visuomenės interesas.

20.11. Atsakovai su ieškove visiškai nebendradarbiavo, patys nesiūlė kitokių atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantų, o tiesiog užėmė kategorišką poziciją trukdyti ieškovei įgyvendinti CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą teisę atsidalinti. Ieškovė nereikalavo, kad atsakovų dalys Žemės sklype būtų atiduotos neatlygintinai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė siekė maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruodama atsakovų interesus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamas kitoks, nei ieškovės pasiūlytas, piniginės kompensacijos dydis. Dėl to teismo teiginys, kad ieškovė nesiūlė atsakovams priimtino kompensacijos dydžio, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pats teismas galėjo ir turėjo teisę nustatyti teisingo dydžio piniginę kompensaciją.

20.12. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, turi būti atidalijama taip, kad nuosavybės objektą būtų galima racionaliai naudoti pagal paskirtį ir gauti iš jo ekonominės naudos. Taikydamas interesų pusiausvyros principą, bylą nagrinėjantis teismas ginčą išsprendžia taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje. Atsakovai ir ieškovė nesutaria, o teismo sprendimas sudaro prielaidas ateityje kilti naujiems konfliktams. Atsakovų nuosavybės teisės į vos kelis kvadratinius metrus ribojimas neabejotinai yra proporcinga priemonė. Priteisiant ieškovei atsakovų dalis Žemės sklype, o atsakovams priteisiant kompensaciją pinigais, būtų pasiekta interesų pusiausvyra, o taikoma priemonė būtų proporcinga. Pagal Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas, atsisakydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, apribojo ieškovės teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu riboja CK 4.80 straipsnyje įtvirtintą ieškovės teisę.

20.13. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai buvo pateikę mokėjimo pavedimus, tačiau jie patys nurodė, kad jais yra sumokėta už teisines paslaugas keturiose bylose. Dėl to nagrinėjamoje turėjo būti priteista tik ketvirtadalis mokėjimo pavedimuose nurodytos sumos. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo už advokato paslaugas būtent nagrinėjamoje byloje. Visiems trims atsakovams atstovavo tas pats advokatas. Teismas taip pat nepagrįstai iš ieškovės priteisė valstybei visas 12,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai R. M. (R. M.), V. M. (V. M.) ir V. G. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Apeliacinio skundo esmė – įvairiais aspektais pateikta CK 4.80 straipsnio analizė, suabsoliutinanti ieškovės teisę reikalauti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad vienam iš bendraturčių siekiant atsidalinti, teismas neturi kito pasirinkimo – tik atidalinti. Teisė reikalauti atsidalinti, neeliminuoja bendrosios dalinės nuosavybės egzistavimo. Ieškovės požiūris prieštarauja sisteminiam teisės normų taikymo principui ir teismų praktikai. Nuosavybės teisės atkūrimo teisiniai santykiai nėra įprasti paveldėjimo teisiniai santykiai, todėl pagal specialųjį įstatymą atkurtas nuosavybės teises reikia laikyti pirminiu nuosavybės įgijimo būdu. Ieškovės nuosavybės teisė atsirado išvestiniu nuosavybės įgijimo būdu. Būtent ieškovė, įgydama nuosavybę, žinojo, kad tampa bendraturte. Dėl to ji prisiėmė riziką, kad ne visi bendraturčiai sutiks jai perleisti savo sklypo dalis, ir jai gali tekti verslo projektą įgyvendinti su bendraturčiais.

21.2. Pirminis nuosavybės įgijimo būdas specifinis tuo, kad atsakovus su Žemės sklypo dalimis, į kurias yra atkurta nuosavybės teisė, sieja dar ir emocinis ryšys, nes tai – jų protėvių nuosavybės teise valdyta žemė, kuri buvo nacionalizuota okupavusios valstybės valia. Ieškovė su Žemės sklypu susieta tik verslo santykiais. Žemės įgijimu turimas tikslas gauti maksimalų pelną. Šis pelnas nebūtinai lygus apskaičiuotai žemės rinkos vertei. Priklausomai nuo žemės sklypo vietos, sklypo kaina arba verslo projekto duodamas pelnas gali gerokai viršyti teoriškai apskaičiuotą Žemės sklypo vertę. Atsakovai nori dalyvauti ieškovės verslo projekte ir taip pat gauti pelną.

21.3. Atsakovai ne kartą patvirtino, kad nekliudys ieškovės vykdomam verslo projektui, duos visus reikiamus sutikimus, proporcingai savo nuosavybės daliai dengs atsirandančias išlaidas. Pagal CK 4.76 straipsnį atsakovai turi teisę į pajamas. Atsakovai viso proceso metu laikėsi nuostatos, kad Žemės sklypo padalinimas į atskirus sklypelius negalimas, nes maksimalios naudos gavimui sklypas turi būti vientisas. Ieškovė turi privatų interesą nuosavybės teise valdyti visą Žemės sklypą ir gauti visas šio sklypo duodamas pajamas. Šis interesas negali būti laikomas viešuoju interesu. Ieškovės nurodyta teismų praktika yra susijusi su fizinių asmenų teisiniais santykiais. Teismai nurodytose bylose nėra nagrinėję verslo santykių. Versle yra ir bus dalinė nuosavybė.

21.4. Dalinės nuosavybės panaikinimui versle taikomi griežtesni ribojimai. Žemės sklypas neskirtas nei ieškovės, nei atsakovų asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė tokių poreikių negali tenkinti dėl to, kad yra juridinis asmuo, o atsakovai – dėl per mažų sklypo dalių. Tačiau atsakovai turi emocinį ryšį su sklypo dalimis ir siekia dalyvauti verslo santykiuose. Atsakovai teisme aiškiai pažymėjo, kad Žemės sklypo dalys jiems svarbios ne tik kaip turtas, bet ir kaip tėvų bei senelių toje vietoje turėtos nuosavybės atminimas. Ieškovės siūlomu būdu atlikus atidalinimą iš bendrosios nuosavybės, tai būtų pakartotinė nacionalizacija. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai būtų kliudoma įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Priešingai, atsakovai visą laiką teigė ir teigia, kad kliūčių nedarys.

22. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ignitis“ sutinka su skundu, prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio reikalavimų dalis, ir ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvus, bendraturčių ginčą ar kitas priežastis. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Ieškovė teisėtai kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašydama priteisti ieškovei atsakovų dalis Žemės sklype, o atsakovams iš ieškovės priteisti kompensaciją pinigais. Pagal teismų praktiką atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją galimas tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.

Žemesnės instancijos teismas

22.2. Teismas nustatė itin svarbią aplinkybę, kad Žemės sklypas nėra susijęs su esminių atsakovų asmeninių ar jų šeimos interesų tenkinimu. Taigi teismas pripažino, kad atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nėra labai svarbus, o tai tik patvirtina, kad buvo pagrindas pagal ieškovės ieškinį priteisti atsakovams už jų dalis kompensaciją pinigais. Ieškovė teisingai nurodo, kad, teismui manant, jog jos siūlyto dydžio piniginė kompensacija yra neteisinga, pats teismas turėjo priteisti atsakovams teisingo dydžio piniginę kompensaciją, o ne atmesti šią ieškinio dalį. Esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – ji turi būti teisinga. Šios kompensacijos dydis gali skirtis nuo ieškovės nurodyto siūlomos priteisti kompensacijos dydžio.

22.3. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, žemės sklypai atidalijami taip, kad nuosavybės objektą būtų galima naudoti pagal paskirtį ir gauti iš jo ekonominės naudos. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti remiamasi interesų pusiausvyros principu ir ginčas turėtų būti išsprendžiamas taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atidalinti jai ir atsakovams trims atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis, ieškovei priteisiant atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės – kompensaciją pinigais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Šalių ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 0,1297 ha ploto Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 2015 m. gruodžio 22 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu. NŽT 2018 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49VĮ-289-(14.19.2) buvo patvirtintas pretendentų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini), sąrašas, jiems likusios grąžinti žemės plotai ir proporcingai tenkančios žemės sklypų dalys. Šiame įsakyme nurodytas 173 pretendentams grąžintinas žemės kiekis buvo paskirstytas proporcingais plotais šešiuose žemės sklypuose, tarp jų – ir ginčo Žemės sklype. Atsakovai R. M. (R. M.), V. M. (V. M.) ir V. G. Žemės sklypo dalis įgijo 2018 m. birželio 11 d. pagal NŽT sprendimus Nr. 49S-318-(14.49.3), 49S-319-(14.49.3), 49S-323-(14.49.3) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (t. 1, b. l. 10-12).

25. Ieškovė Žemės sklypo dalis įgijo pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. liepos 15 d. Kitiems bendraturčiams, kurie nesutiko parduoti turimų Žemės sklypo dalių, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį, ieškovei priteisiant atsakovams tenkančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės priteisiant kompensaciją pinigais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su penkiolika iš atsakovų sudarė teismo nutartimis patvirtintas taikos sutartis dėl Žemės sklypo atsidalijimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovams J. K., B. S. ir UAB „Bartoseka“. Tačiau teismas atmetė tapatų ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovams R. M. (R. M.), V. M. (V. M.) ir V. G.. Ieškovė nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi.

Dėl Žemės sklypo atidalinimo pagrindų

27. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 4.80 straipsnyje nustatytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentavimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai rėmėsi sutarčių laisvės principu, netinkamai vertino šalių interesus, nepagrįstai akcentavo šalių valią dėl Žemės sklypo dalių įsigijimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais ieškovės argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymima, kad, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).

30. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, kt.).

31. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad Žemės sklypo atidalinti natūra neįmanoma, nes dėl itin mažų atsakovams priklausančių žemės sklypo dalių nėra galimybės suformuoti atskirų žemėtvarkos taisykles atitinkančių sklypų. Šiuo metu iš 0,1297 ha Žemės sklypo ploto atsakovams priklauso tik 0,17 aro, t. y. 17 kv. m (R. M. (R. M.) ir V. M. (V. M.) – po 5 kv. m, V. G. – 7 kv. m). Likusi Žemės sklypo dalis priklauso ieškovei.

34. Esminiai argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė atidalinti ieškovei Žemės sklypą, yra tokie: ginčo šalys Žemės sklypą sieja su verslo ir ekonominių poreikių tenkinimu; ieškovė yra verslininkė, ji Žemės sklypo dalis įsigijo laisva valia, kartu prisiimdama riziką, kad bendraturčiai gali nesutikti parduoti jiems priklausančias Žemės sklypo dalis ar atsidalinti, tuo tarpu atsakovai Žemės sklypo bendraturčiais tapo ne vien dėl nuo jų valios priklausančių aplinkybių, todėl, vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, vienam iš bendraturčių, į situaciją patekusiam laisva valia ir prisiėmusiam riziką, negali būti suteikiamas prioritetas vien dėl to, kad jam pavyko susitarti su kitais bendraturčiais ir išpirkti jiems priklausančias sklypo dalis, taip įgyjant didžiąją Žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje ginčo situacijoje nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai.

35. Atsakovai Žemės sklypo dalis įgijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Taigi jie atkūrė jų tėvams ar seneliams priklausiusias nuosavybės teises į turėtą žemę. Sutiktina, kad ši aplinkybė atsakovams gali turėti emocinę reikšmę ir vertę, ji pripažintina svarbia. Kartu pažymėtina tai, kad atsakovai buvo supažindinti su NŽT 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 49VĮ-289-(14.19.2) turiniu. Pagal šiame įsakyme nurodytus duomenis R. M. (R. M.) likusios grąžinti žemės kiekis buvo 0,3441 ha, V. M. (V. M.) – 0,3441 ha, V. G. – 0,9378 ha. Šis grąžintinos žemės kiekis buvo paskirstytas į atskiras nedideles dalis skirtinguose šešiuose žemės sklypuose, tarp jų – ir 0,1297 ha Žemės sklype, kuriame nurodytiems trims atsakovams teko vos po kelis kvadratinius metrus, atitinkamai – 5 kv. m, 5 kv. m ir 7 kv. m (t. 2, b. l. 72-77).

36. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai turėjo žinoti, jog naudojimasis jiems grąžintos žemės dalimis visuose šešiuose žemės sklypuose bus apsunkintas dėl ypač mažo jiems tenkančio žemės ploto. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT 2018 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 49VĮ-289-(14.19.2) buvo išaiškinta, jog šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų šia teise pasinaudoję.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atvejui esminė aplinkybė yra ta, kad atsakovams buvo žinomas NŽT 2018 m. vasario 28 d. įsakymo turinys, jie žinojo ir kitus pretendentus, tapusius Žemės sklypo bendraturčiais, ir jiems tenkančių ginčo Žemės sklypo bei kitų žemės sklypų, į kuriuos atkurta nuosavybės teisė, dalių plotus. Taigi atsakovai turėjo tokias pačias galimybes kaip ir ieškovė tartis su kitais Žemės sklypo bendraturčiais dėl jiems tenkančių dalių įsigijimo, mainų ar apjungimo, kad būtų galima suformuoti tokio dydžio atskirus žemės sklypus, kuriais būtų įmanoma naudotis bei atsidalinti, suformuojant atskirus žemės sklypus. Atsakovai laikėsi pasyvios pozicijos. Dėl nagrinėjamo ginčo situacijoje aplinkybė, kad Žemės sklypo bendraturčiais atsakovai tapo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pagrindu, nevertintina kaip lemianti išskirtinę atsakovų padėtį, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą. Ši aplinkybė nepripažintina pakankamu pagrindu atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsidalinimo. Rizikos dėl galimų Žemės sklypo valdymo sunkumų prisiėmimo aspektu abi ginčo šalys šiuo atveju buvo lygiavertės.

38. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė Žemės sklypo dalis ėmė supirkinėti turėdama tikslą naudoti šį sklypą savo verslui. Atsakovai taip pat nurodė, kad ketina jiems tenkančias sklypo dalis naudoti versle, tačiau neįvardijo, kaip konkrečiai yra galimas komercinės veiklos vykdymas ne tik jiems atskirai tenkančiose 5-7 kv. m ploto žemės sklypo dalyse, bet ir jiems trims bendrai priklausančiame 17 kv. m žemės plote. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai nurodė, kad nori dalyvauti ieškovės verslo projekte ir taip pat gauti pelną. Taigi atsakovai siekia gauti dalį pelno iš būsimos ieškovės veiklos Žemės sklype. Tačiau pažymėtina tai, kad konkretaus verslo dalyviu negali būti tampama be verslą vykdančio asmens sutikimo.

39. Pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Taigi ir verslo partneriu negalima tapti per prievartą. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad atsakovai, kategoriškai nesutikdami su atidalijimu ir reikalaudami prieš ieškovės valią priimti juos dalyvauti ieškovės verslo projekte, neįvertina to, verslo organizavimo ir vykdymo veikla taip pat yra savo vertę turinti, investicijų reikalaujanti ir galbūt atlygintina veikla. Teismo proceso metu atsakovai nepateikia duomenų, kad yra pajėgūs dalyvauti versle ir gali prisiimti galimą nuostolių riziką.

40. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas šalių ginčą turi išspręsti taip, kad tarp jų ateityje kiltų kuo mažiau ginčų dėl to paties objekto. Nagrinėjamo ginčo atveju, atsisakant tenkinti ieškovės reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės su trimis atsakovais nuosavybės, šalys paliekamos tęstinio ginčo situacijoje.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 29-32 punktuose nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, į byloje konstatuotą aplinkybę, kad atsakovams priklausančios Žemės sklypo dalys yra akivaizdžiai per mažos, kad jose būtų galima vykdyti kokią nors veiklą, sprendžia, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, ieškovei priteisiant atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės – kompensaciją pinigais, yra pagrįstas, užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas.

Dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio

42. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).

43. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą kitų atsakovų atžvilgiu, sprendė, kad ieškovės siūloma 10 000 Eur už 1 arą kaina ir pagal ją apskaičiuotos kompensacijos sumos yra pagrįstos, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre nurodomą masinio vertinimo būdu nustatytą sklypo rinkos kainą ir į ieškovės pateiktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 19/275 NT (DOK-197907) nurodytą sklypo vertę. Pagal ieškovės pasiūlytą kainą atsakovui R. M. (R. M.) turėtų būti priteista 500 Eur, atsakovui V. M. (V. M.) – 500 Eur, atsakovei V. G. – 700 Eur kompensacija. Tačiau šie atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą su tokiomis sumomis akivaizdžiai nesutiko, nors ir nepateikė duomenų, kokį kompensacijos dydį jie šiuo atveju pripažintų esant teisingą.

44. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

45. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 2 d. vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė buvo 176 000 Eur (t. 1, b. l. 10-12). Ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje 2019 m. balandžio 16 d., nustatyta, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 174 000 Eur. Nekilnojamojo turto registre 2020 m. sausio 7 d. nustatyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 186 000 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 200 000 Eur.

46. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus atidalijamo turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovams priteistina kompensacija būtų teisinga, skaičiuojant ją pagal Nekilnojamojo turto registre nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytą Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 200 000 Eur, t. y. 15 420,20 Eur už vieną arą. Taigi atsakovui R. M. (R. M.) už 5 kv. m priteistina 771,01 Eur, atsakovui V. M. (V. M.) – 771,01 Eur, o atsakovei V. G. – 1 079,41 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinant visiškai ir priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės kompensaciją pinigais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 2 011 Eur bylinėjimosi išlaidų: 196 Eur žyminio mokesčio, 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

51. Prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus.

52. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinti visi ieškovės reikalavimai jai iš atsakovų J. K., B. S., UAB ,,Bartoseka“, V. M., R. M. ir V. G. lygiomis dalimis priteisiama po 335,17 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).

53. Teismo proceso metu valstybė patyrė 142,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

54. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92, 96 straipsniai). Tačiau teismas, įvertinęs konkrečias priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šių bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

55. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visą 142,33 Eur sumą priteisė iš ieškovės, kuri apeliaciniame skunde nurodė nesutinkanti su tokiu išlaidų paskirstymu ir prašė šią sumą paskirstyti pagal bendrąsias CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

56. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje didžioji dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, susidarė dėl to, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį dvidešimt trims atsakovams, tikslino atsakovų sąrašą, vėliau į bylą pateikė su didžiąja dalimi atsakovų sudarytas taikos sutartis. Šios taikos sutartys teismo buvo patvirtintos. Tiek pirminius dokumentus, tiek nutartis dėl taikos sutarčių patvirtinimo, teismas siuntė atsakovams, ne visada dokumentai buvo įteikiami iš pirmo karto.

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių procesinių dokumentų siuntimo išlaidos buvo priteistos iš ieškovės. Ieškinys pareikštas išimtinai ieškovės interesais, ieškovė, neišnaudojusi galimybių su didžiąja dalimi atsakovų susitarti taikiai iki teismo, pareiškė ieškinį ir būtent tai lėmė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydį. Dėl to nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo didesnė dalis pagrįstai turėtų tekti ieškovei.

58. Dėl nurodytų motyvų iš atsakovų R. M. (R. M.), V. M. (V. M.) ir V. G. valstybei priteistina po 6,47 Eur (142,33 Eur/22 bylos šalys (21 atsakovas ir ieškovė), o iš ieškovės valstybei priteistina 122,92 Eur (142,33 Eur - 19,41 Eur) procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti.

59. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant apeliacinį skundą. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, duomenų apie bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nepateikė. Dėl to ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 38 Eur žyminio mokesčio, po 12,67 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patikslintą ieškinį tenkinti.

Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 5/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 300 Eur (trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei UAB ,,Bartoseka“ (j. a. k. 304852306) priklausančias 8/3891 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB ,,Bartoseka (j. a. k. 304852306) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 300 Eur (trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 9/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 771,01 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 1 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 9/2594 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 771,01 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt vieno euro 1 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.

– priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) nuosavybės teise atsakovei V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 7/1297 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 1 079,41 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt devynis eurus 41 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės UAB ,,Bartoseka“ (j. a. k. 304852306) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335,17 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) 122,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 92 ct), iš atsakovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,47 Eur (po šešis eurus 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma už procesinių dokumentų siuntimą mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti ieškovei UAB „Kornėja“ (j. a. k. 302835685) iš atsakovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 12,67 Eur (po dvylika eurų 67 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjos Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė