- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2-4985-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00838-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui S. P., jo atstovei advokatei I. B., atsakovei R. P., jos atstovui advokatui V. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. P., prašydamas jo naudai iš atsakovės priteisti 2 500 Eur skolos, 17,81 Eur dydžio palūkanų, 2 857 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. sausio mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovą su prašymu paskolinti jai pinigų kelionei, nes jos banko kortelė užblokuota ir nauja banko kortelė bus gauta tik po savaitės. Ji prašė 2 500 Eur sumos. 2023 m. sausio 28 d. ieškovas atsakovei paskolino minėtą sumą, pervesdamas į atsakovės sąskaitą 1 950 Eur sumą bankiniais pavedimais ir perduodamas atsakovei grynais 550 Eur sumą. Atsakovė pažadėjo neužilgo grąžinti pinigus, tačiau jų negrąžino. Ieškovas 2023 m. balandžio 24 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsakovei pretenzijas, reikalaudamas grąžinti paskolą per 7 dienas nuo pretenzijos išsiuntimo dienos, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Dėl šios priežasties atsakovė yra skolinga jam 2 500 Eur sumą. Be to, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK Veiklos skyriuje pagal 2023 m. sausio 30 d. atsakovės pateiktą pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03846-23, kuriame ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-jo skyriaus prokurorė R. P. 2023 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03846-23 nutraukti, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-jo skyriaus prokurorės R. P. 2023 m. liepos 18 d. nutarime konstatuota, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas neteisėtai pasisavino atsakovės banko kortelę, ją panaudojo ir išgrynino pinigus, byloje negauta. Dėl šios priežasties ieškovo veiksmai neatitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas, gindamasis nuo nepagrįstai jam pareikštų kaltinimų, pasinaudojo procesine teise turėti gynėją ir ikiteisminio tyrimo metu jam buvo teikiama teisinė pagalba, už kurią sumokėjo 2 857 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų teikiant nepagrįstą pareiškimą ieškovas patyrė nuostolius, kurie pasireiškė patirtomis atstovavimo išlaidomis. Šiuos nuostolius, anot ieškovo, turi jam atlyginti atsakovė.
3. Atsakovė byloje atsiliepimo į ieškinį neteikė.
4. Byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka 2024-08-19 teismo posėdyje. Žodinius paaiškinimus teismui teikė ieškovas S. P., atsakovė R. P., papildomus paaiškinimus byloje sprendžiamais klausimais teikė proceso šalių atstovai advokatai.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė paskambino jam, papasakojo, kad užblokuota jos kortelė, prašė paskolinti pinigų, nes buvo užsakiusi kelionę. Ji minėjo, kad išeina iš darbo, kad nori pailsėti, tačiau reikia sumokėti avansą už kelionę iki sausio pabaigos. Ji prašė grynais pinigais, tačiau jis tuo metu turėjo tik 600 Eur. Susitiko 2023 m. sausio 29 d. Dar atsakovė paprašė nuvežti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) dėl laikrodžio, ten jis atliko pavedimą ir davė atsakovei pinigus. Iš pradžių pervedė mažesnę pinigų sumą. Pamatė, kad sumos pervedimas įvyko, atliko dar vieną pavedimą. Bankas atsakovei žadėjo pagaminti kortelę per savaitę, atblokuoti sąskaitą. Atsakovė per dvi savaitės žadėjo grąžinti paskolintas sumas. Atsakydamas į užduodamus klausimus, paaiškino, kad pirmu pavedimu pervedė atsakovei 50 Eur sumą, kitą sumą pervedė iš karto. Teisėjai paklausius, kodėl bylos duomenys patvirtina kitokio dydžio sumų pervedimą, ieškovas paaiškino, kad suklydo. Į klausimą, kodėl nusprendė atlikti pavedimus, jei atsakovės kortelė buvo užblokuota, ieškovas paaiškino, kad elektroniniu būdu atsakovė pavedimą galėjo atlikti. Į klausimą, kodėl pirminėje pretenzijoje suma buvo nurodyta mažesnė, nei ieškinyje, ieškovas paaiškino, kad abejojo, ar galės įrodyti grynų pinigų paskolinimo faktą. Papildomai paaiškino, kad pinigus atsakovei paskolino 2023 m. sausio 28 d. Pavedimą atliko ryte prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten pat davė ir grynuosius pinigus. Į klausimą, kodėl mokėjimo paskirtis buvo nurodyta papildymas, ieškovas atsakė, kad atsakovė nenorėjo, jog būtų nurodyta paskola. Ieškovas dėl ikiteisminio tyrimo paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėnesį gavo šaukimą į policiją. Jam policijoje paaiškino, kad atsakovė pranešė apie tai, jog jis pavogė kortelę ir kad paėmė pinigus. Buvo pirminė apklausa, išaiškino kuo yra įtariamas. Jis pasisamdė advokatą (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, jis buvo apkaltintas neteisingai. Atsakydamas į užduodamus klausimus, papildomai paaiškino, kad jis neteikė skundo dėl atsakovės melagingo pranešimo pateikimo. Papildomai paaiškino, kad atsakovė kreipdavosi į jį dėl elektroninio apmokėjimo, kad sąskaitas pažiūrėtų, paaiškindavo atsakovei žodžiu ką daryti, atsakovė pati pasijungdavo prie elektroninės bankininkystės, jis tik paaiškindavo kaip tai daryti. Atsakovė pati naudojosi generatoriumi. Atsakovė pati mokėjo naudotis elektronine bankininkyste, jis tik padėjo įvesti „Ignitis“ duomenis, o mokėjimą atsakovė pati atlikdavo, arba atspausdindavo atsakovei sąskaitą faktūrą. Ikiteisminio tyrimo metu pasamdytas advokatas dalyvavo akistatoje, teikė konsultacijas, rengė procesinius dokumentus, bet negali konkretizuoti kokius.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji negalėjo skolintis tokių pinigų, neįforminus raštu. Ji niekur neplanavo keliauti, nes neturi paso. Gavusi iš darbovietės avansą ar atlyginimą, 2023 m. sausio 28 d. (vėliau patikslino, kad 27 d.) nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, tačiau joje negalėjo atsiskaityti. Nuėjo išsigryninti pinigus į bankomatą, tačiau ten rodė raudonai. Grįžusi namo, paskambino bankui, banko darbuotoja jai paaiškino, kad buvo užblokuota kortelė. Jai paklausius kodėl tai buvo padaryta, paaiškinta, kad jai buvo išduota nauja kortelė, tačiau keturis kartus buvo išgryninta didelė pinigų suma, dėl to kortelė buvo užblokuota. Banko darbuotoja taip pat pasakė, kodėl ji duoda kitiems asmenims naudotis kortele. Ji (atsakovė) paprašė, kad bankas išduotų jai laikiną kortelę, susitarė, kad pirmadienį ateis į banką. 2023 m. sausio 28 d. paskambino ieškovui, klausė ką jai daryti, nes pinigų nėra. Jis pasakė, kad šiandien nieko nedarom, o ryte pavedimus padarė, ji apie tai nežinojo. Pervestos sumos sutapo su tomis sumomis, kurios buvo išimtos (duomenys neskelbtini) gatvėje, o šioje gatvėje ji jokių reikalų neturėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena S. sūnus, ten statosi namą. S. jai sakė, kad neitų į policiją, bet ji jam pasakė, kad vis tiek eis. Ji nuėjo į banką pirmadienį ir su laikina kortele nuėjo į policiją. Šeštadienį ir sekmadienį į policiją nėjo. Pareiškime parašė, ką įtaria, galėjusį padaryti nusikaltimą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas vienintelis žinojo kaip prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Sūnus nežinojo. Į užduodamus klausimus, paaiškino, kad su ieškovu susisiekė šeštadienį, t. y. 28 d., ir pasakė, kad ji kreipsis į policiją, nes buvo paimti (duomenys neskelbtini)gatvėje pinigai. Tada ieškovas telefonu atliko du pavedimus, tačiau jis nepaaiškino, kodėl tai padarė. Ji neprašė jokių sumų iš ieškovo. Kai susitiko su ieškovu, ji pasakė jam, kad įtaria jog jis išgrynino pinigus, jis atsakė, kad nesąmonė. Ji mano, kad ieškovas pervedė sumas dėl to, kad nesikreiptų į policiją, tačiau ji kreipėsi į policiją, nes norėjo sužinoti tiesą. Atsakydama į klausimus, papildomai paaiškino, kad laikiną kortelę gavo pirmadienį – 30 d. Sąskaitoje buvo 12 000 Eur. Sausio 28 d. buvo daugiau – apie 14 000 Eur. Po dviejų pavedimų jau buvo apie 14 000 Eur. Ji nesakė, kad jai reikia pinigų. Ji negalėjo tik išsigryninti pinigus, pavedimus galėjo atlikti. Po šių įvykių su ieškovu nebendravo, ieškovas neskambino. Ji tik gavo pretenziją. Pats S. niekada nesikreipė dėl paskolos grąžinimo. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad bankomate tik suvesdavo keturis skaičius. Nereikėdavo generatoriaus. Reikia žinoti Pin kodą. Kortelė visada buvo pas ją. Kortelę laiko namuose, bet ieškovas žino kur jos pašto dėžutė ir žinojo Pin kodą. Gyvena su sūnumi, jam 26 metai. Vaistus (duomenys neskelbtini) gatvėje pirko iki tų įvykių, atrodo sausio mėnesį. Iš pašto dėžutės nepasiėmė kortelės, nes jos nematė, ji apie ją nežinojo. Gavo laikiną. Dabar naują gavo kortelę. Ji prašė, kad nebesiųstų į pašto dėžutę. Jos pašto dėžutė nerakinama. Ji mano, kad ieškovas paėmė. Policijoje rodė vaizdo medžiagą, matėsi, kad užsidėjęs kapišoną asmuo nuėminėjo pinigus. Niekas tokių sumų nepervedinėja, o ieškovas pervedė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Dėl reikalavimo priteisti skolą ir palūkanas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnyje pateikta paskolos sutarties samprata. Nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
8. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022). Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis).
9. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
10. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
11. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020). Paskolos sutarties įrodinėjimo metu teismui vertinant, ar iš tikrųjų sudaryta paskolos sutartis, svarbūs yra rašytinių įrodymų turinys ir kitų įrodymų duomenys, patvirtinantys paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 2 500 Eur sumą. Ieškovas laiko, kad minėta suma atsakovei buvo paskolinta.
14. Ieškovas nurodo, kad 1 950 Eur sumą, kaip paskolą, dviem bankiniais pavedimais pervedė į atsakovės banko sąskaitą. 550 Eur sumą atsakovei davė grynais pinigais. Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas, 2023-01-28 pervesdamas 1 800 Eur sumą ir 150 Eur sumą, mokėjimų paskirtį nurodė „papildymas“. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtas sumas 2023-01-28 atsakovei paskolino (pervedant ir grynais), nes buvo užblokuota atsakovės banko kortelė, o jai reikėjo pinigų sumokėti avansą kelionių agentūrai už suplanuotą kelionę. Atsakovė teismo posėdžio metu neigė, kad prašė ieškovo paskolinti pinigų, kad ji buvo suplanavusi kelionę. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas minėtus pavedimus atliko be jos prašymo, ji apie tai iš pradžių nežinojo. Ji kreipėsi į policiją su pareiškimu ištirti padarytą nusikalstamą veiką – t. y. nustatyti, kas (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, iš bankomato su jai išduota nauja banko kortele išgrynino iš viso 2 500 Eur sumą. Kadangi ji pasakė ieškovui, jog dėl išgrynintų pinigų (duomenys neskelbtini) gatvėje kreipsis į policiją, ieškovas atliko minėtus pavedimus. Ji įtarė, kad ieškovas su jai atsiųsta nauja banko kortele neteisėtai išgrynino pinigus 2 500 Eur sumai. Atsakovės nuomone, pinigus ieškovas sumokėjo dėl to, kad nesikreiptų į policiją, nes pinigų suma atitiko iš jos kortelės išgrynintą pinigų sumą.
15. Kaip matyti, ieškovo ir atsakovės paaiškinimai dėl ieškovo 2023-01-28 pervestų sumų paskirties nesutampa. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esmines paskolos sutarties sąlygas (paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, šiuo atveju atsakovei, nuosavybėn, ir paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos gavėjui tokią pat pinigų sumą) turi įrodyti ieškovas, kuris remiasi paskolos sutarties sudarymo faktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007).
16. Nagrinėjamu atveju rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Kaip minėta, 1 800 Eur ir 150 Eur sumų mokėjimo paskirtyje nurodyta „papildymas“, taigi, pridėti mokėjimo nurodymai negali patvirtinti, kad buvo pervedama paskola. Bylos duomenų pagrindu negalima nustatyti, kokiais tikslais buvo pervestos minėtos sumos. Tuo tarpu ieškovo argumentai, kad atsakovei reikėjo pinigų kelionei, yra deklaratyvūs. Deklaratyviais laikytini ir jo argumentai, kad 550 Eur suma atsakovei buvo perduota grynais pinigais. Šių aplinkybių ieškovas neįrodinėjo jokiais įrodymais, apsiribojo tik savo paaiškinimais. CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo įrodinėjimo. Pažymėtina, kad atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, šis proceso teisės institutas yra bendrosios įrodinėjimo taisyklės išimtis, todėl nėra galimas per platus šių pagrindų aiškinimas ir taikymas. Faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į pirmiau įvardytų pagrindų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-531-248/2018). Taigi, ieškovas paskolos sutarties sudarymą negali įrodinėti ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis.
17. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovas iš atsakovės reikalauja priteisti 2 500 Eur, kaip paskolą, tačiau paskolos sutarties dalyko (paskolos) perdavimas paskolos gavėjui (atsakovei) faktas (taip pat 550 Eur sumos perdavimo faktas), taip pat atsakovės įsipareigojimas paskolą grąžinti, t. y. suderinta ieškovo ir atsakovės valia dėl paskolos sutarties sudarymo, byloje nebuvo įrodyta. Ieškovui neįrodžius, kad 1 950 Eur sumą pervedė atsakovei kaip paskolą, kad 550 Eur suma apskritai buvo atsakovei duota, jis neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovei būtų taikoma paskolinių teisinių santykių sutartinė atsakomybė. Būtent dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti 2 500 Eur skolą atmetamas, kaip neįrodytas. Atmetus ieškovo reikalavimą priteisti 2 500 Eur skolą, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti kompensacinių palūkanų, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmetamas.
Dėl reikalavimo priteisti nuostolius
18. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Viena iš privalomų deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Ieškovas pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. liepos 18 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03846-23 (toliau – ir Nutarimas), iš kurio matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį dėl to, kad: 1. S. P. neteisėtai disponavo mokėjimo priemone, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namo laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, R. P. išduotą (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)ir, žinodamas PIN kodą, taip įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. S. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje; 2. Be to, S. P. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2023-01-26, 17:06 val. iki 2023-01-26, 17:08 val., panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą, R. P. išduotą (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone – PIN kodu, 17.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau, 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau, 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 Eur. S. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje; 3. Be to, S. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2023-01-26, panaudodamas neteisėtai įgytą, svetimą, R. P. išduotą (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), su jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemone - PIN kodu, 17.07 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei AB ,,SEB“ sistemai taip identifikuodamas save kaip R. P. ir ją suklaidindamas bei iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau, 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei (duomenys neskelbtini) sistemai taip identifikuodamas save kaip R. P. ir ją suklaidindamas iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei (duomenys neskelbtini) sistemai taip identifikuodamas save kaip R. P. ir ją suklaidindamas iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 Eur, vėliau, 17.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu pateikė šiuos duomenis elektroninei (duomenys neskelbtini) sistemai taip identifikuodamas save kaip R. P. ir ją suklaidindamas iš (duomenys neskelbtini) esančios R. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 200 Eur, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajai R. P. priklausantį turtą – 2 000 Eur. S. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
20. Iš Nutarimo turinio taipogi matyti, kad tyrimas pradėtas atsakovės R. P. 2023-01-30 pareiškimo pagrindu. Pareiškime atsakovė nurodė, kad 2023-01-26, 17:00 val., pasinaudojus jos vardu registruota (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninti 2 000 Eur, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio jai padaryta 2 000 Eur turtinė žala. Atsakovė prašė dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį. Nutarime užfiksuota, kad atsakovė apie ieškovą, kaip galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsakovė paminėjo vėliau – t. y. 2023-02-09. Taigi, atsakovė pradiniame pareiškime nebuvo nurodžiusi ieškovą, kaip galimai padariusį asmenį. Nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03846-23 buvo nutrauktas, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Šis nutarimas nebuvo apskųstas.
21. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepagrįstai pateikė pareiškimą (melagingą pareiškimą) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jam ir tai patvirtina Nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo gynėją, kuris jam atstovavo ginantis nuo jam pareikštų įtarimų. Gynėjui iš viso sumokėjo 2 857 Eur sumą, kuri šiuo atveju laikoma nuostoliais, patirtais dėl atsakovės kaltės.
22. Teismas pažymi, kad kiekvienas nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, tokios teisės atsisakymas negalioja. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023-01-27 atsakovei buvo užblokuota banko kortelė, kad prieš užblokuojant banko kortelę ja buvo pasinaudota (duomenys neskelbtini), iš bankomato išgryninant iš atsakovei priklausančios sąskaitos iš viso 2 000 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad šias aplinkybes atsakovė išsigalvojo.
23. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalis). BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atvejai, kada baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, numatyti BPK 3 straipsnio 1 dalyje. Iš Nutarimo turinio matyti, kad ieškovas 2023-04-12 buvo apklaustas kaip įtariamasis. Taigi, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinis pranešimo apie įtarimą surašymo pagrindas yra duomenų apie tai, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Duomenys, pagrindžiantys įtarimą, viso ikiteisminio tyrimo metu yra renkami, jų apimtis kinta, dėl ikiteisminio tyrimo strategijos ir taktikos nei pirminiame, nei vėlesniuose pranešimuose apie įtarimą jie nėra nurodomi, to nereikalauja ir baudžiamojo proceso įstatymas. Galutinio pranešimo apie įtarimą formuluotės dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamą veiką padariusio asmens, baudžiamojo įstatymo, numatančio nusikalstamas veikas, perkeliami į kaltinamąjį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-165-648/2015).
24. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnyje (kad melagingai įskundė įstaigai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą). Priešingai, atsakovės pareikštas pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo priimtas ir pagal jį buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, iki Nutarimo priėmimo prokuroras nenustatė pagrindų nutraukti ikiteisminį tyrimą, priešingai, nusprendė ieškovui įteikti pranešimą apie įtarimą. Pažymėtina, kad aptarimu atveju ikiteisminio tyrimo eiga, taigi, ir pabaiga priklausė nuo ikiteisminį tyrimą atliekančio prokuroro priimamų procesinių sprendimų, bet ne nuo atsakovės valios.
25. Lietuvos Respublikos Generalinio Prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (redakcija, galiojusi atsakovės pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą metu padavimo metu) 50 punkte buvo numatyta, kad prokurorui išnagrinėjus prokuratūroje gautą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir padarius išvadą, kad nurodytus faktus net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų nuo pareiškimo apie nusikalstamą veiką gavimo priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenys apie nusikalstamą veiką vertinami kaip akivaizdžiai neteisingi, jei pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai netikri ir jų patikimumui nustatyti nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo. Tokiu atveju sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka. 51 punkte numatyta, kad jei pareiškime apie nusikalstamą veiką nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikalstamą, arba nurodyta veika neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimamas BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka ir vienu ar keliais BPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
26. Nagrinėjamu atveju prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teisėsaugos instituciją ištirti galimai padarytą nusikalstamą veiką arba kad nerūpestingai ja pasinaudojo. Tai, kad atsakovė nurodė pareigūnams ieškovą, galimai galėjusį padaryti, anot jos, nusikalstamą veiką, negali būti laikomu neteisėtu veiksmu, nes nukentėjęs asmuo turi ne tik teisę, bet ir pareigą informuoti pareigūnus apie asmenis, kurie, jos vertinimu, galbūt galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau bet kuriuo atveju prokuroras nusprendžia, kurio asmens atžvilgiu priimti pranešimą apie įtarimą, kaltinamąjį aktą.
27. Teismas, įvertinęs proceso šalių paaiškinimus bei pateiktus duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas dėl veikos, kuri yra galimai nusikalstama, ištyrimo, ir nurodydama ieškovą, kaip galimai padariusį nusikalstamą veiką asmenį, taip elgėsi siekdama pakenkti ieškovui (ieškovas ir jo atstovė nepaaiškino kokių tikslų vedama atsakovė būtų galėjusi tai daryti) tyčia, ar kad elgėsi neatidžiai, nerūpestingai. Kaip minėta, kreiptis su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovė turėjo pakankamą pagrindą, todėl šiuo atveju neįrodytas atsakovės neteisėtas veikimas. Neįrodžius vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėtų veiksmų), civilinės atsakomybės taikymas atsakovės atžvilgiu negalimas. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys toje dalyje, kurioje prašoma priteisti iš atsakovės nuostolius, atmetamas kaip nepagrįstas.
28. Atmetus pagrindinius reikalavimus, netenkinami ir išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Atmetus ieškovo ieškinį visoje apimtyje, yra pagrindas iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos valstybės garantuojamam advokatui atstovaujant atsakovės interesus byloje.
31. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyrius 2024-05-22 priėmė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuria nutarta atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatu paskirtas V. I.. Nuspręsta, kad pareiškėja 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), taip pat nuo proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.
32. Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo laikotarpiu buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-09-05 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (toliau – ir Pažyma). Apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 112,50 Eur. Šios išlaidos buvo apskaičiuotos už 1 val. atsakovei teiktą advokato konsultaciją ir atstovavimą teismo posėdyje.
33. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo objektyvios galimybės pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančius duomenis teismas priima, atnaujindamas praleistą terminą šiems duomenims pateikti (CPK 78 straipsnis).
34. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Šiuo atveju Pažymoje nurodytos išlaidos, patirtos teikiant atsakovei atstovavimo paslaugas byloje, yra protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovo valstybei priteistinas 112,50 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovei (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje patirta 12,25 Eur pašto siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas visoje apimtyje, minėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
atnaujinti praleistą terminą duomenims, kuriais yra grindžiamas suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, pateikti.
Priimti duomenis, kuriais yra grindžiamas suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis.
Netenkinti ieškovo S. P. ieškinio.
Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų ir 50 ct), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,25 Eur (dvylika eurų ir 25 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.