- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- e2-1398-1019/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11751-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Dovydas Raišutis, Natalija Bosakienė
- Kategorijos
- 2.6.29Paskola
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko iš E. V. 4054,68 Eur skolos, 1013,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. liepos 17 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 289 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui R. B.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai (duomenys neskelbtini) nutartimi priėmė ieškovo R. B. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo; panaikino Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą; civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas R. B. pateiktu ieškiniu atsakovui E. V. prašo teismo ieškovo naudai priteisti 4054,68 Eur skolos, 1013,65 Eur įstatyminių 5 proc. metinių palūkanų nuo skolos sumos už penkerius metus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas suteikė 14 000 Lt (4054,68 Eur) paskolą grynais pinigais atsakovui. Gavęs pinigus, atsakovas užpildė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti ieškovui 14 000 Lt skolą iki (duomenys neskelbtini). Paskola iki šiol nėra grąžinta. Iš vekselio turinio yra aišku, kad ieškovas paskolino atsakovui 14 000 Lt, kuriuos atsakovas be sąlygų įsipareigojo sumokėti nustatytu terminu. Ieškovas patvirtina, kad jam nebuvo išduotas notaro vykdomasis įrašas ir skolos išieškojimas nėra vykdomas. Ieškovas geranoriškai bandė susitarti su atsakovu, tačiau skolininkas vengia atsakomybės grąžinti skolą. Kadangi paprastojo vekselio pateikimo notarui terminas yra praėjęs, bet nėra praėjęs bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), kreditorius teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, siekdamas prisiteisti skolą. Praleidus vekselio pateikimo vykdymui terminą, vekselis laikomas paskolos sutartį patvirtinančiu dokumentu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pasiskolino 4054,68 Eur sumą pagal nurodytą (duomenys neskelbtini) skolos vekselį. Atsakovas įsiskolinimą pilnai ieškovui sugrąžino, tačiau ieškovas neatidavė atsakovui vekselio originalo, o atsakovas jo nereikalavo, nes nežinojo, kad šis dokumentas (jau sugrąžinus skolą) gali būti vėliau panaudotas. Ieškovas į bylą nepateikė mokėjimo grafiko, pagal kurį ieškovas ir atsakovas po dalinių mokėjimų ieškovui pasirašydavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalimi, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Vekselis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų. Paskolos sutartis dėl 4054,68 Eur sumos, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, yra niekinė ir negaliojanti, kaip pažeidžianti CK 6.871 straipsnio 4 dalies imperatyvias normas. Vekselis pasirašytas (duomenys neskelbtini), todėl praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas. Ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovui pinigus, nepateikė skolos išdėstymo grafiko.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodo, kad atsakovas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo dėstomą aplinkybę dėl skolos grąžinimo. Jokių atsakovo minimų skolos mokėjimo grafikų ieškovas pateikti negali, kadangi jie neegzistuoja. Ieškovui nėra grąžinta visa vekselyje nurodyta suma. Skola turėjo būti grąžinta (duomenys neskelbtini), taigi terminas skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini). Net ir skaičiuojant ieškinio senatį nuo (duomenys neskelbtini) vekselio išrašymo dienos, 10 m. senaties terminas nebūtų praleistas. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo teiktas tris kartus, pirmą kartą jis buvo teiktas (duomenys neskelbtini), tačiau du kartus iš eilės nebuvo priimtas. Tik pateikus trečią kartą (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas buvo priimtas. CK 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo 2014-09-18 Nr. XII-1091 3 straipsnyje nustatyta: 6.871 straipsnio pakeitimas – papildyti 6.871 straipsnį 4 dalimi: „4. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.“ Šis įstatymas įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo pakeitimu įtvirtinta notarinė paskolos sutarties forma, kaip naujovė, iki to paskolos sutarties forma buvo rašytinė, jei viršija 2000 Lt. Pasirašytas vekselis, kaip rašytinė paskolos sutartis, atitinka tuo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio įstatymo normos (CK 6.871 str.) nustatytos rašytinės formos reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas triplike nurodo, kad atsakovas pasiskolino 4054,68 Eur sumą pagal nurodytą (duomenys neskelbtini) skolos vekselį, įsiskolinimą ieškovui sugrąžino. Atsakovas nurodo, kad su ieškovu pasirašinėdavo papildomus dokumentus dėl skolos dalimis grąžinimo, tačiau šie dokumentai liko pas ieškovą, o atsakovas šio dokumento nesaugojo ir/ arba jo neturėjo, nes negalvojo, kad jam gali šio dokumento prireikti, kadangi tinkamai ir laiku grąžindavo skolą dalimis. Ieškinys yra pateiktas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsakovas pažymi, kad, nebūdamas teisininku ir nežinodamas įstatymų, nežinojo, jog sugrąžinus skolą turėjo atsiimti vekselio originalą, kadangi pasitikėdamas ieškovu pasirašinėjo jo papildomuose skolos dokumentuose ir nereikalavo iš ieškovo vekselio/skolos raštelio, nes grąžinus skolą iki ieškinio pateikimo dienos jokių reikalavimų iš ieškovo negavo. Ieškovo pažeista teisė turi būti skaičiuojama nuo vekselio pasirašymo dienos. Atsakovas ieškovo veiksmus vertina kaip nesąžiningus, kadangi ieškovas, gavęs iš atsakovo pilną apmokėjimą pagal vekselį, nori nepagrįstai praturtėti. Pareikštas pareiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad perdavė atsakovui pinigus ir tyčia į bylą nepateikė skolos išdėstymo grafiko pagal vekselio terminą.
2025-02-11 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė nurodė, kad buvo pasirašytas vekselis, suteikta paskola grynaisiais. Rašytinė sutarties forma atitinka teisės aktus. Paskola negrąžinta, originalas liko pas ieškovą. Ginčo dėl paskolos fakto nėra. Senaties terminas skaičiuojamas nuo grąžinimo termino.
2025-02-11 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas prašė paskolinti pinigų, paskolino, žadėjo grąžinti. Atsakovas buvo jo įmonės darbuotojas, sąžiningas. Tai nebuvo pirma paskola. Nesikreipė dėl vykdomojo įrašo, nes atsakovas žadėdavo grąžinti, ieškovas turi ne vieną skolininką. Paprastai, kai skola grąžinama dalimis, ieškovas užrašo kitoje vekselio pusėje. Išmokėjus visą skolą, grąžina vekselį. Nebuvo grąžinta jokia dalis, nes būtų kitoje pusėje parašyta. Pirmą kartą išgirdo apie grąžinimo grafiką. Atsakovas dirbo įmonėje maždaug (duomenys neskelbtini) m., iki (duomenys neskelbtini) m., kai uždaryta įmonė. Neatsimena, kokia forma skolindavo anksčiau (vekseliai, paskolos sutartis). Visa kita skola buvo grąžinta. Anksčiau grąžindavo kas mėnesį, ne visada laiku. Nesikreipė į notarą, nes vis žadėdavo grąžinti (nurodė vis skirtingas priežastis). Kai kreipėsi dėl skolos grąžinimo ((duomenys neskelbtini)), atsakovas sakė, kad bendraus tik per advokatą (važiavo pas atsakovą į namus). Niekada nėra atsakovui skolinęs be sutarties. Jei asmuo skolinasi, jo interesas atiduoti, o ne ieškovui pareiga reikalauti grąžinti. Ne kartą važiavo prašyti grąžinti skolą.
2025-02-11 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad palaiko poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Praleistas ieškinio senaties terminas nuo (duomenys neskelbtini), nes ieškinys pateiktas (duomenys neskelbtini). Sutartis negalioja pagal CK 1.93 straipsnį. Atsakovas grąžino skolą pilna apimtimi, skolinosi ne pirmą kartą, dirbo ieškovo įmonėje. Atsakovas dėl neatidumo vekselio neatsiėmė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl skolos grąžinimo. Dar metus dirbo, būdamas neva skolingas. Neneigia, kad nurodytą sumą gavo ir pasirašė vekselį. Atsakovas teigia, kad stengėsi lygiomis dalimis grąžinti, pasirašydavo dokumentuose, jų neturi.
2025-02-11 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Skolą yra atidavęs, antrą kartą nenusiteikęs grąžinti, dėl to, atvykus ieškovui, sakė, kad bendraus per advokatą. Nebuvo pasirašoma ant vekselio, buvo ieškovo darbo knygoje grafikas, pasirašydavo abu. Dėl to, kol dirbo, jokių priekaištų nebuvo. Grąžino (duomenys neskelbtini) mėn., grąžino lygiomis dalimis visą sumą kas mėnesį. Toks buvo susitarimas. Nežinojo, kad reikia susigrąžinti vekselį, prašyti pakvitavimų. Dėl skolos grąžinimo ieškovas kreipėsi (duomenys neskelbtini). Tai buvo vienintelis kartas. Iki to vieną kartą skolinosi iš ieškovo, neženkli suma (apie 2000 Lt). Buvo žodinė sutartis. Grąžino per porą mėnesių. Dirbo (duomenys neskelbtini), neatsimena, kada įsidarbino, dirbo apie (duomenys neskelbtini) m. Po (duomenys neskelbtini) ieškovas dėl skolos nesikreipė. Darbo pajamos priklausė nuo sezono – (duomenys neskelbtini) Lt pajamų (iki mokesčių). Skolinosi automobiliui. Skolos suma buvo vidutinio dydžio. Pirko naują automobilį už apie (duomenys neskelbtini) Lt. Neatsimena, ar anksčiau skolinosi pagal žodinį susitarimą, ar su vekseliu. Nepaėmė jokio patvirtinimo, kad sumokėjo paskutinę įmoką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad atsakovas E. V. (duomenys neskelbtini) pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, jog E. V. pagal vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti R. B. 14 000 Lt už paskolą iki (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vekselis). Vekselis nėra patvirtintas notaro.
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 4054,68 Eur skolos priteisimo. Atsakovo teigimu, jis pasiskolino Vekselyje nurodytą sumą iš ieškovo, tačiau, pasak atsakovo, jis skolą grąžino. Atsakovas nurodo, kad yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas, be to, Vekselis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir yra negaliojantis.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Vekselis nebuvo realizuotas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka ir neturi vertybinio popieriaus teisinio statuso. Ieškovas Vekseliu remiasi kaip skolos rašteliu, įrodinėdamas paskolos santykių tarp šalių buvimą. Taigi byloje kilo ginčas dėl reikalavimo, grindžiamo ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu.
Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).
Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pasirašė Vekselį ir atsakovui buvo paskolinta 14 000 Lt suma (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovas.
Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CK 6.873 straipsnio 5 dalis).
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Paskolos gavėjui (atsakovui) remiantis aplinkybe, jog jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka būtent paskolos gavėjui (atsakovui).
Byloje kilusio ginčo esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar atsakovas grąžino paskolos sutarties dalyką (pinigus) ieškovui (paskolos davėjui). Taigi, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovui tenka pareiga pagrįsti (įrodyti) savo nurodomas aplinkybes, kad jis grąžino ieškovui Vekselyje nurodytą ir atsakovui paskolintą 4054,68 Eur (14 000 Lt) sumą.
Kadangi atsakovas, atsikirsdamas į pareikštus reikalavimus, be kita ko, remiasi aplinkybėmis, jog Vekselis yra negaliojantis, jog praleistas ieškinio senaties terminas, todėl teismas pirmiausia pasisakys dėl šių argumentų.
Dėl vekselio (ne)galiojimo.
Atsakovo teigimu, remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, Vekselis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų ir yra negaliojantis, nes nesilaikyta reikalaujamos notarinės formos.
Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Atsakovo teigimu, pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Privatinėje teisėje galioja principas, jog įstatymas neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit; lex prospicit, non respicit). Todėl civiliniams santykiams gali būti taikomi tik tie teisės aktai, kurie galiojo tų civilinių santykių atsiradimo momentu. Įstatymų galiojimo laike nuostatos įtvirtintos CK 1.7 straipsnyje – galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti teisės aktai ir jie negalioja atgaline tvarka (lex retro non agit). Teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, reiškia, kad jis galioja tik ateičiai, t. y. teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui. Šis principas reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas).
Nustatyta, kad Vekselio pasirašymo metu galiojusiame CK 6.871 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2001-07-01 iki 2015-01-01) numatyta, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymu 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1091 CK 6.871 straipsnis papildytas 4 dalimi, pagal kurią, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Šie pakeitimai galioja nuo 2015-01-01. Taigi, tik nuo 2015-01-01 įtvirtinta notarinė paskolos sutarties forma paskolos sutartims, viršijančioms tris tūkstančius eurų ir kai sandoris vykdomas grynaisiais pinigais.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Vekselis, kaip rašytinė paskolos sutartis, atitinka Vekselio pasirašymo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojusio CK 6.871 straipsnio nustatytos rašytinės formos reikalavimus.
Dėl ieškinio senaties termino.
Atsakovas nurodo, kad yra praleistas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo Vekselio pasirašymo dienos. Atsakovo teigimu, Vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti, taigi, ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl neteko ir teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, o tuo labiau teikti ieškinį teismui.
Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Tačiau iki teisės pažeidimo (objektyviojo momento) ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Tol, kol asmens teisės nėra pažeistos, teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimas neprasideda. Jeigu asmuo yra klaidingai įsitikinęs, jog jo teisė yra pažeista, tokia situacija laikytina fakto klaida dėl teisės pažeidimo, kuri neturi juridinės reikšmės ieškinio senaties termino eigos pradžiai. Iki teisės pažeidimo ieškinio senatis negali prasidėti ir pagal antrąjį subjektyvųjį kriterijų (asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą). Teiginys, kad asmuo turėjo sužinoti apie įvykusį teisės pažeidimą, jeigu jis dar nėra įvykęs, prieštarautų elementariai logikai. Todėl, siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus.
Nustatyta, kad atsakovas pagal Vekselį įsipareigojo grąžinti paskolą iki (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo to momento, kai atsakovas privalėjo grąžinti paskolą, tačiau jos negrąžino. Iki šio momento nėra pagrindo teigti, kad pažeistos ieškovo teisės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovo argumentus, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo Vekselio pasirašymo dienos, pripažįsta nepagrįstais. Kadangi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo (duomenys neskelbtini), termino pabaiga – (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Dėl skolos priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4054,68 Eur skolą pagal Vekselį. Atsakovo teigimu, jis yra grąžinęs visą paskolą.
CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertinant šalių paaiškinimus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie yra teikiami šalies – suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Tačiau šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Vertinant vienos iš šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Įrodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos šalių – paaiškinimuose, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu būdu tiesiogiai surenkant informaciją), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informaciją, sugebant būti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, t. y. atsakovas pasiskolino Vekselyje nurodytą sumą ir šie pinigai buvo jam perduoti. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tačiau byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas paskolą grąžino.
Aplinkybes, kad atsakovas paskolą grąžino, jis grindė savo paaiškinimais. Ieškovo teigimu, paskola nėra grąžinta. Vertinant ieškovo, taip pat ir atsakovo paaiškinimus, jų nuoseklumą, patikimumą, pažymėtina, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu teigė, kad paskola pagal Vekselį negrąžinta, Vekselio originalas yra pas ieškovą, pagal susiklosčiusią praktiką, kai paskola grąžinama dalimis, tai pažymima Vekselio kitoje lapo pusėje. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškovui išmokėjo visą Vekselyje nurodytą sumą iki nurodyto jame termino, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad paskolą sumokėjo po termino, (duomenys neskelbtini) mėnesį, visa suma buvo išdėliota per laikotarpį lygiomis dalimis. Atsakovo teigimu, grąžinant paskolą dalimis, ieškovo darbo knygutėje buvo grafikas, kuriame pasirašydavo abi šalys. Pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai, kad jis paskolą grąžino dalimis grynaisiais pinigus ieškovui ofise, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepatvirtina, kad Vekselyje nurodyta suma ieškovui buvo grąžinta. Nagrinėjamu atveju, šalių paaiškinimams dėl paskolos grąžinimo aplinkybių esant prieštaringiems, svarbūs yra byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tačiau, kaip minėta, nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, ar ieškovas reikalavo iki kreipimosi į teismą grąžinti skolą, neturi teisinės reikšmės, taip pat nėra svarbu, kad į teismą ieškovas kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nustatyta, kad Vekselio originalas liko pas ieškovą.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais apie pinigų grąžinimą ieškovui.
Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti prievolės grąžinti paskolą nustatytu terminu įvykdymą. Kadangi atsakovas neįgyvendino jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, kuriam tenka pareiga įrodyti prievolės grąžinti paskolą nustatytu terminu įvykdymą, neįrodė paskolos grąžinimo fakto. Atsižvelgiant į tai, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė savo prievoles, todėl, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistina 4054,68 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1013,65 Eur palūkanų (4054,68 x 0,05 x 5 = 1013,65 Eur), t. y. 5 procentų dydžio palūkanas už penkerius metus, taikant CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų senaties terminą palūkanų priteisimo reikalavimui pareikšti.
Pagal CK 6.261 straipsnį skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas.
Ieškovas 5% metines palūkanas skaičiuoja už penkerių metų laikotarpį. Minėtu laikotarpiu susidariusių palūkanų dydis yra 1013,65 Eur (t. y. 4054,68 x 5 % x 5).
Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 1013,65 Eur materialiosios palūkanos už penkerių metų laikotarpį.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5068,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 114 Eur žyminio mokesčio, 1460 Eur atstovavimo išlaidų (už pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio, dubliko parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje), iš viso – 1574 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
Atsižvelgiant į reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1574 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje patirta 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4054,68 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt keturis eurus 68 ct) skolos, 1013,65 Eur (vieną tūkstantį trylika eurų 65 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (5068,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1574 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.