Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui,

2019 m. lapkričio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl neteisėtų veiksmų

Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1177-556/2015, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio nusižengimo byla nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms. Be to, LVAT šio pobūdžio bylose ne kartą akcentavo ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose, kur yra priimamas procesinis sprendimas dėl tokių bylų nutraukimo neįrodžius konkretaus asmens kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas ar ne pripažinti konkretų asmenį padarius administracinį nusižengimą, bet nėra sprendžiama bei nusprendžiama dėl civilinės atsakomybės sudėties elementų buvimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. A556-1093/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019). Kita vertus, procesinis sprendimas, kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio nusižengimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Iš esmės tokio administracinio nusižengimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016).

Tokios kategorijos bylose LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, jog valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-416/2014, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1242-438/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1049-1062/2019 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Vadovaujantis ANK 614 straipsnio 2 dalimi, 615 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka priskirta nagrinėti institucijai, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą t. y. policijai. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais; elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma; elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog tiek administracinio nusižengimo protokolą surašantys pareigūnai, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantys pareigūnai privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įskaitant administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybę, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. ANK 595 straipsnio 1, 3 punktuose nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, šiame skyriuje nustatyta tvarka, be kita ko, gali taikyti šias prievartos priemones: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymą ir paiešką; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinį sulaikymą. ANK 596 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti nusižengimo padarymo vietoje, administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį šio sutikimu gali pristatyti į atitinkamos institucijos patalpas. ANK 597 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog administracinis sulaikymas taikomas tik tais atvejais, kai sulaikymas yra būtinas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Taigi, nesant galimybių nustatyti administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybę, taikytinas administracinis sulaikymas.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 (2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 5-V-290 redakcija), 28.3 punkte nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į policijos įstaigą asmeniu, privalo imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę (jei asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kyla abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ar siekiant sutikrinti asmens duomenis pagal turimus asmens dokumentus, turimi asmens tapatybės duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais gali būti tikrinami PRĮR, Lietuvos Respublikos gyventojų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų, Administracinių teisės pažeidimų registruose, taip pat ir kituose registruose) ir fizinę būklę (girtumą ar apsvaigimą, traumas ir t. t.). Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 48 punktas nustato, kad policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas.

Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog patruliui, dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, pažeidėjas į policijos įstaigą nepristatomas tik tais atvejais, kai nėra tokios būtinybės ir jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad 2019 m. vasario 8 d. sustabdytas vairuotojas su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismo nutarime konstatuota, jog pareigūnai negalėjo pasakyti pagal ką nustatė asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę nusižengimų padarymo metu, tapatybę. Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad turimais duomenimis POLIS sistemoje esama pareiškėjo fotonuotrauka yra iš pareiškėjui 2010 m. balandžio 28 d., t. y. prieš devynis su puse metų, kai pareiškėjas buvo 16 metų amžiaus, išduoto asmens dokumento. Taip pat paaiškino, kad pažeidimus padaręs A. L. yra to paties amžiaus kaip ir pareiškėjas, yra artimas giminaitis (pusbrolis), yra panašios išvaizdos, todėl prieš 9,5 metų daryta pareiškėjo fotonuotrauka nėra informatyvi, o pažeidimą padariusio asmens tapatybė buvo nustatoma atsižvelgiant į jo turimas žinias apie asmens duomenis, jo artimuosius, turimas ANK nustatyta tvarka gautas nuobaudas ir pan. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės dėl prieš 9,5 metų darytos neinformatyvios pareiškėjo fotonuotraukos pareigūnams kaip tik turėjo sukelti pagrįstų abejonių, ar tai jis yra tas pats asmuo, kuriuo prisistato. Pareigūnai nagrinėjamu atveju nepasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas administracinius teisės pažeidimus padariusį asmenį asmens tapatybei nustatyti, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai 2019 m. vasario 8 d., nustatydami neblaivaus vairuotojo tapatybę, elgėsi aplaidžiai, netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus.

Klaipėdos AVPK nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad apie Nutarimą sužinojo tik 2019 m. gegužės 10 d. gavęs pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie išieškomą baudą bei nuvykus į Klaipėdos AVPK išsiaiškinti situacijos, kur paaiškino, kad vėl galimai jo pusbrolis prisistatė jo vardu, kadangi praeityje jau ne kartą yra patekęs į panašią situaciją. Klaipėdos AVPK atsiliepime pripažįsta, kad pareiškėjui du kartus analogiškose situacijose jau buvo panaikintos administracinės nuobaudos dėl pradėtos administracinės teisenos. ANK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva. Taigi Klaipėdos AVPK pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir į tai, kad analogiška situacija su tais pačiais asmenimis kartojasi jau ne pirmą kartą, turėjo visas galimybes savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių net nelaukiant kol bus pateiktas pareiškėjo skundas apylinkės teismui. Tokiu būdu būtų buvusi eliminuota būtinybė pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos ir savo teises ginti teisme ir dėl to patirti papildomas turtinę ir neturtinę žalas, susijusias su bylinėjimuisi teisme.

Vadovaujantis anksčiau nurodytų aplinkybių visuma, konstatuotina, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos pareigūnai, todėl konstatuojama, jog Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 1 000 € neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad nuo sužinojimo apie Nutarimą iki jo panaikinimo negalėjo vairuoti transporto priemonių, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jautėsi pažemintas, bejėgiškas, jautė baimę dėl ateities, pablogėjo jo reputacija, be to, atsirado nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei baimė būti vėl nepagrįstai patrauktam atsakomybėn.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda ir yra atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013 ir kt.).

Be to, būtina pabrėžti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo skundo turinį, darytina išvada, jog jame gana plačiai pasisakyta kaip neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jog Klaipėdos AVPK pareigūnams nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir aplaidžiai vykdant savo pareigas, pareiškėjas yra ne kartą nepagrįstai patraukiamas administracinėn atsakomybėn bei į tai, kad pareiškėjui dėl šių veiksmų kreipiantis į Klaipėdos AVPK nėra imamasi teisės aktuose numatytų veiksmų padarytoms klaidoms ištaisyti, taip pareiškėją priverčiant imtis teisminės gynybos, taip pat atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, jog pareiškėjas realiai galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jaustis pažemintu, bejėgišku, jausti baimę dėl ateities, pablogėti jo reputacija, be to, esant tokioms aplinkybėms visiškai realu, jog pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bijo būti vėl nepagrįstai patrauktas atsakomybėn. Taigi, dėl šių neteisėtų veiksmų, taip pat neveikimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustačius, kad Klaipėdos AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo teises, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 € ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK. Kitoje dalyje skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendrausią prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjas teismo prašo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisti 280 € turtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų turėjo savo nekaltumą įrodinėti apylinkės teisme, jam buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, byla buvo vedama per atstovą advokato padėjėją Liną Kontrimą. Dėl šių priežasčių patyrė 280 € dydžio bylinėjimosi išlaidas apylinkės teisme. Pareiškėjo kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokato padėjėjui Linui Kontrimui sumokėjo 280 €, t. y. 200 € už skundo Klaipėdos apylinkės teismui parengimą (trukmė 4 val.) ir 80 € už atstovavimą 2019 m. liepos 22 d. šio teismo posėdyje, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, trukusiame 15 minučių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio nusižengimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra nustatytas, nors ANK yra nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms asmens išlaidos, kurios patirtos dėl atstovavimo ginantis nuo kaltinimo administracinio nusižengimo byloje, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio nusižengimo bylos baigties, gali būti pripažintos žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį Nr. A-631-756/2016; 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017 ir kt.).

Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio nusižengimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, Klaipėdos AVPK savo iniciatyva būtų pradėjusi tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant bylą apylinkės teisme, todėl pareiškėjas turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (toliau – ir maksimalus užmokesčio dydis) nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti koeficientai, taikomi paskaičiuojant priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, t. y. koeficientai, pagal šiame punkte išvardintas advokatų teikiamas teisines paslaugas, kai kuriais atvejais pagal tų paslaugų teikimo vieną valandą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7-10 punktais, maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatomi sudauginus Rekomendacijų 8 punkte nustatytą koeficientą, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį ir jei pagal Rekomendacijų 8 punktą reikia – valandų skaičių, taikant Rekomendacijų 9-10 punktuose nustatytas laiko skaičiavimo taisykles. Be to, teisines paslaugas teikiant advokato padėjėjui taikytina Rekomendacijų 5 punkte nustatyta taisyklė.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo 2019 m. gegužės 15 d. parengtą skundą apylinkės teismui yra 2426,55 € (2,5 koef. x 970,30 € x 80 proc.). Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9-10 punktais, prašymas priteisti užmokestį už advokato padėjėjo atstovavimą 2019 m. liepos 22 d. apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos posėdyje, trukusiame 15 minučių, apkritai turėtų būti atmestinas, kadangi taikant Rekomendacijų 9 punkte nustatytas apvalinimo taisykles 15 minučių trukmė turėtų būti suapvalinama iki 0 valandų (0,1 koef. x 1 262,70 € x 80 proc. x 0 val.).

Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala – 200 € už advokato padėjėjo 2019 m. gegužės 15 d. parengtą skundą apylinkės teismui yra pagrįsta, tačiau 80 € už atstovavimą apylinkės teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9-10 punktais, taikant Rekomendacijų 9 punkte nustatytas apvalinimo taisykles už atstovavimą teismo posėdyje, trukusį iki 29 minučių, apskritai turėtų būti nepriteisiamas užmokestis, o už 30 minučių trukmės atstovavimą priteistina kaip už vieną valandą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje bei 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstu užmokesčio už advokato padėjėjo atstovavimą 2019 m. liepos 22 d. apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos posėdyje, trukusiame 15 minučių, laikytinas 25,25 € (0,1 koef. x 1 262,70 € x 80 proc. x 0,25 val.) dydis, t. y. užmokestis už ketvirtadalį valandos.

Skundas šioje apimtyje tenkinamas iš dalies – iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, pareiškėjo naudai priteistinas 225,25 € (200 € + 25,25 €) turtinės žalos atlyginimas. Kitoje dalyje skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti visiškai, tačiau dalis pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintina, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjas turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-117-602/2019).

Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiškėjo prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (475,25 €) pripažinta pagrįsta ir priteistina (250 € + 225,25 €).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias atstovaujant jį advokatui padėjėjui Linui Kontrimui šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo kartu su 2019 m. lapkričio 23 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokato padėjėjui Linui Kontrimui sumokėjo 330 €, t. y. 250 € už 2019 m. spalio 3 d. skundo šioje administracinėje byloje parengimą (trukmė 6 val.) ir 80 € už atstovavimą 2019 m. lapkričio 25 d. šio teismo posėdyje, trukusiame 53 minutes.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo 2019 m. spalio 3 d. parengtą skundą apylinkės teismui yra 2578 € (2,5 koef. x 1 289 € x 80 proc.). Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9-10 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo atstovavimą 2019 m. lapkričio 25 d. administracinio teismo administracinės bylos posėdyje, trukusiame 53 minutes, yra 103,12 € (0,1 koef. x 1 289 € x 80 proc. x 1 val.). Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta šiame teismo sprendime, pareiškėjo prašymas priteisti 330 € dydžio bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies – priteisiamas 200 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies pareiškėjo E. R. skundą.

Priteisti pareiškėjui E. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 € neturtinės žalos ir 225,25 € turtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo E. R. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo E. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 200 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.