Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis (duomenys neskelbtini), teistas 2022-10-25 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d., 28 MGL bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Teismo nustatytos aplinkybės

D. B. 2025-08-01 apie 23:13 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Volvo S80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, jog tąkart jis turėjo su mergina išskristi į (duomenys neskelbtini), prašė draugo nuvežti namo, bet tas buvo išgėręs, pats atsisėdo už vairo dvi minutes pavairavo ir sustabdė policija. Jie gėrė vyną, butelį. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), važiavo su draugu ir panele. Panelė sėdėjo mašinos gale, o draugas šalia. Neturėjo jis vairuotojo pažymėjimo. Automobilis Volvo priklausė A. R. Su automobilio kaina susipažinęs. Draugas buvo nelabai blaivus. Labai gailisi. Ieško jis darbo, (duomenys neskelbtini) skambino, bet nežino ar paims dirbti. Baudą, kurią anksčiau buvo paskyręs teismas, yra sumokėjęs. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo.

Pranešėjas: „Gerai“.Girdimas jungimo garsas: „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“.Operatorius: „Kalbėkite“.Pranešėjas: „Sveiki“.Operatorius: „Sveiki“.Pranešėjas: „Jo, tai va dabar sekam paskui mašiną iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė, suka dabar“.Operatorius: „A, supratau. Gerai, kažką ieškau“.Pranešėjas: „Jo, jis dabar sustojo šalikelėje. Automobilis užvažiavęs ant kalniuko - ten aikštelėje“.Operatorius: „Dabar kurioje vietoje sustojo sakėte?“Pranešėjas: „Jis aikštelėje sustojo, dešinėje pusėje, ten yra tokia, ant kalniuko užvažiavus (duomenys neskelbtini) gatvėje, neprivažiavus ten sankryžos, kur ant kalniuko yra, iš dešinės“.Operatorius: „Supratau, tai gerai, pareigūnai važiuoja. Tai jūs ten stebėsite jį?“Pranešėjas: „Jo, aš pabandysiu pastebėti, jo“.Operatorius: „Gerai, tuoj aš tada bandau sujungti su pareigūnais. Pas jus (duomenys neskelbtini) galas telefono?“.Pranešėjas: „Taip, taip, taip“.Operatorius: „Jūs nedėkite ragelio, aš sujungsiu su jais, jeigu nepavyks, jie tada perskambins“.Pranešėjas: „Gerai“.Operatorius: „Nedėkite“.Girdima jungimo melodija.Operatorius: „Sveiki“.Pranešėjas: „Sveiki“.Operatorius: „Kur dabar esat?“Pranešėjas: „Dabar esam jeigu nuo (duomenys neskelbtini) užkylant ant kalniuko (duomenys neskelbtini), ten iš dešinės pusės yra toks įvažiavimas parkingo, tai jie ten stovi prie kelkraščio dabar sustoję. Tai nedavažiavę, nedavažiavę, kokio čia, (nesigirdi) (duomenys neskelbtini) gatvė įvažiavimą“.Operatorius: „Palaukite minutėlę“.Pranešėjas: „Nežinau kokia čia ta gatvė yra. (duomenys neskelbtini) fakultetas, dar aukščiauten užvažiavus“.Operatorius: „Tai po dešine, ar po kaire jis ten sustojęs?“Pranešėjas: „Jeigu žiūrėti nuo (duomenys neskelbtini) pusės - tai po dešine“.Operatorius: „Po dešine ane?“Pranešėjas: „Taip“.Operatorius: „Tai jis sustojo ant kelkraščio?“Pranešėjas: „Jie stovi ten įvažiavę, yra tos parkavimosi vietos, ir ten stovi, ten ne maža tokia, turbūt studentams, ar kam ten, parkavimo vieta“.Operatorius: „Gal galite dar kartą pakartoti, (duomenys neskelbtini), ane?“Pranešėjas: „Jo, (duomenys neskelbtini). Tai jeigu važiuoti nuo (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini), tada (duomenys neskelbtini) ir juo užvažiavus ten, neįsukus ten į gatvę, kuri kertasi, yra iš dešinės toks, kaip (duomenys neskelbtini) primena“.Operatorius: „Ai, tai čia prieš (duomenys neskelbtini) reikia sukti, ane?“Pranešėjas: „Jo, jo, tai prieš (duomenys neskelbtini) reikia sukti į kalniuką, prie (duomenys neskelbtini)“.Operatorius: „Ai, jo, jo, jo, tai žinau, žinau. Prieš iki į dešinę ir ten“.Pranešėjas: „Jo, jo, ir ten ant kalniuko jie sustoję yra, jo“.Operatorius: „Ai jo, žinau maždaug tą kalniuką, prie namų ten nuosavų“.Pranešėjas: „Taip, dar iki namų, dar neprivažiavus namų“.Operatorius: „Neprivažiavus namų, supratau. Bet jie dabar nejuda, kaip supratau, ane, jie stovi?“.Pranešėjas: „Va dabar atsisėdo, įjungė šitas lempas ir nežinau, jeigu pradės judėti - tai pradėsiu sekti. Pajudėjo jie“.Operatorius: „Pajudėjo link kur?Pranešėjas: „Jie nuo (duomenys neskelbtini) pajudėjo link toliau, toliau“.Operatorius: „Ai, dabar pajudėjo, ar ne?“Pranešėjas: „Jo, dabar, dabar ką tik pajudėjo, aš va bandysiu juos ten sekti, tuoj pasakysiu“.Operatorius: „Tuoj, mes išjungiam majakus, kad, šituos žibintus, kad ne, ne. Nes jau čia šalia į kelią įvažiuojam. Jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) dabar?“.Pranešėjas: „Ne, ne, jis ne iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo dabar, jis nuvažiavo dabar ten ta gatve, tuoj pasakysiu“.Operatorius: „Ta gatve, (duomenys neskelbtini) gatve, ane, jis ten nuvažiavo tuo keliu?“Pranešėjas: „Jo (duomenys neskelbtini), dabar aš truputėlį palaukit, esu pametęs čia. Aš įvažiuoju link (duomenys neskelbtini), ar kokia ji ten. (Nesigirdi). Aš nematau jų, nes aš kadangi buvau sustojęs, bet pametęs esu juos. Ai, va, matau juos ir tuoj pasivysiu juos. Ne, aš jūsų nematau, tuoj pasakysiu kokia gatve važiuoju. Čia kažkokia (duomenys neskelbtini) gatve važiuoju, bet vat“.Operatorius: „Bandykit navigaciją žiūrėt“.Pranešėjas: „Aš bandau navigaciją, bet man net nerodo tos gatvelės. Tuoj pasakysiu. Esu (duomenys neskelbtini), jie įsukę yra. Dar užsirašykit ir antrą numerį dėl viso ko, nes man atrodo, ten dvi susijusios mašinos yra“.Operatorius: „Mhm, gerai, sakykite“.Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“.Operatorius: „Mhm“.Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini), čia mikroautobusas yra“.Operatorius: „Gerai“.Pranešėjas: „Bet aš nežinau, jie ten buvo sustoję prie tos mašinos ir dabar ją seka“.Operatorius: „O dabar kurioje gatvėje esat?“Pranešėjas: „Tai dabar (duomenys neskelbtini), ten kur sakiau, (duomenys neskelbtini) ten, ar kokia. Aš toje pačioje gatvėje, mes važiuojam, nes ten kita mašina priešais važiavo, buvo sulėtėjus. Jie pasuko dabar į (duomenys neskelbtini) gatvę. Mano vaikai čia dabar truputėlį tik tai pradėjo (nesigirdi)“. Operatorius: „Tai (duomenys neskelbtini), čia link (duomenys neskelbtini) važiuojant? Alio?“Pranešėjas: „Ne, ne, ne, ne (duomenys neskelbtini), aš juos esu truputėli pametęs, bet lyg tai matau. Tuoj pasakysiu kur mes esam. (duomenys neskelbtini) ir, o kokia čia gatvė, tuoj pasakysiu. Tuoj pasakysiu, palaukite. Ten netoli kur (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvės susitinka. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bet jie ten įsukę į gatvelę. Jie stovi sustoję, tai. Jie stovi dabar (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini) gatvė. Jo, dabar jie sustojo (duomenys neskelbtini) gatvė ir (duomenys neskelbtini) gatvė“.Operatorius: „Čia jūs su avariniu stovit?“Pranešėjas: „Ne, aš be avarinio. Aš su (duomenys neskelbtini) numeriais esu. Jie nedavažiavę yra (duomenys neskelbtini) gatvės.Operatorius: „Čia kelio darbai vyksta, ane?“Pranešėjas: „Jo, jo, kelio darbai ženklą aš matau. Ar dar vyksta, aš nežinau. Jie dabar nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę“. Operatorius: „Gerai, viso“.Pranešėjas: „Okei“. Garso įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 18-22).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią teisės normą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal BPK normų nustatytas ribas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, ištyręs šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. B. savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nuosekliai nurodė, kad prieš įvykį, vartojo alkoholinius gėrimus nusprendė automobilį vairuoti, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Įvykio vietoje jam buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 2,03 promilių neblaivumas.

Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamojo D. B. kaltę patvirtina liudytojų K. K., A. R. parodymai, skambučio bendrosios pagalbos telefonu duomenys, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas.

Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines kaltinamajam D. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad D. B. 2025-08-01 apie 23:13 val. (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Volvo S80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Bausmės skyrimo klausimai kaltinamajam D. B.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. B. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad pažeidžia KET numatytas taisykles ir sąmoningai veikė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. B. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, ieškosi darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, neįgalumo grupės neturi, teistas vieną kartą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir pateiktos pažymos informacija baustas administracine tvarka. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. B. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės pasiūlytą baudos bausmę.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą 2) konfiskuoti automobilio, kuriuo asmuo važiavo neblaivus, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą.

Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).

Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2.03 promilių neblaivumas. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ir jų turtui.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,03 promilių neblaivumą, todėl jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiama į neblaivumo laipsnį, į tai, jog praeityje asmuo teistas vieną kartą, nebaustas už grubius KET pažeidimus, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl nustatytinas 3 (trijų) metų šios priemonės taikymo terminas, t.y. šiek tiek mažesnis už prokurorės pasiūlytą, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ Regitra: automobilis 2005 m., automobilio savininkas - V. R., valdytojas - A. R. (t. 1, b. l. 55). 2025-08-06 EMPREKIS duomenys: automobilio VOLVO S80, 2005 m., vertė - 1730 Eur (t. 1, b. l. 56).

Nagrinėjamu atveju nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, tačiau kadangi minėtas automobilis priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t.y. 1730 Eur.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės dalies vertės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Todėl ši pinigų suma konfiskuotina.

BK 72⁵ straipsnyje nurodyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, kuri turi būti įvykdytas per 12 mėnesių (vienerius metus) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo sulaikytas nuo 2025-08-01 iki 2025-08-02 (b.l. 64-65; 83-85). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Civilinio ieškinio byloje taip pat nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-82), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. B. vardu išduotas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje), grąžintinas savininkui.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo ir garso įrašais, saugomas bylos tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai priteistina 37,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020 m. birželio 26 d. įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir asmuo turi ribotas galimybes savarankiškai realizuoti teisę į gynybą ar savarankiškai susirasti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 120 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti D. B. bausmę – 80 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025-08-01 iki 2025-08-02 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę- 78 MGL (3900 Eur) dydžio baudą.

Paskirti D. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš D. B. automobilio VOLVO S80, 2005 m., vertę atitinkančią pinigų sumą - 1730 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

D. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą bei dokumento paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. B. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl būtinojo gynėjo advokato išlaidų iš kaltinamojo priteisimo.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.