Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. atstovės advokatės I. B. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarimu V. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, skyrė 1158 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. V. J. buvo nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 2 d., 5 val. 9 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas vidutinis 1,64 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą ir jį sudaužė; eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir nulaužtas šviesoforas.

2017 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas pažeidėjo prašymas, kuriuo V. J. prašė sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi V. J. prašymo netenkino.

Skunde nurodoma, kad nepaneigiant skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumento, kad pagal teismų praktiką konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas aukščiau nurodyto ATPK 329 straipsnio nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo jurisprudencijoje ATPK 329 straipsnio taikymo klausimu pabrėžiama pareiga teismui kiekvienu konkrečiu atveju aiškintis, ar ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas realiai įrodo, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Teigiama, kad anot Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimu realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje; teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda - specialiosios teisės terminuotas atėmimas - jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006).

Pažymima, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo atsisakymas sutrumpinti V. J. paskirtą teisės vairuoti atėmimo terminą motyvuotas, iš esmės, vien tuo, kad padarytas labai šiurkštus pažeidimas, tuo tarpu V. J. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiam teismui. Teigiama, kad teismas nesprendė pagrindinio klausimo, kaip kad to reikalaujama pagal aukščiau cituotą teismų praktiką - ar administracinė nuobauda - teisės vairuoti atėmimas – V. J. atžvilgiu, jo prašymo padavimo metu, jau pasiekė ATPK 20 straipsnyje aprašytus tikslus, ar ne.

Nurodoma, kad šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ypatingomis aplinkybėmis, patvirtinančioms, kad nuobaudos tikslai V. J. atžvilgiu jau yra pasiekti, buvo tai, kad V. J. teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta jau ilgą laiką (praėjo daugiau kaip 1 metai ir aštuoni mėnesiai). Teigiama, kad jog šis terminas buvo daugiau nei pakankamas V. J. suvokti jo padaryto pažeidimo esmę, pasimokyti ir galutinai pasiryžti daugiau nebenusižengti, jis nuolankiai, prisiimdamas atsakomybę už savo poelgį ir demonstruodamas pagarbą įstatymams bei nuobaudą paskyrusiam teismo nutarimui, vykdo jam paskirtą nuobaudą, nepadarė per visą nuobaudos paskyrimo laikotarpį jokių naujų pažeidimų, tai neabejotinai teigiamai jį charakterizuoja. Nurodoma, kad termino, per kurį jo teisės jau buvo atimtos, ilgumas šiuo atveju yra labai reikšmingas, į kurį buvo būtina atsižvelgti. Lyginant su kitais atvejais, kai teismai atsisako sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminus, pavyzdžiui, kai prašymas dėl termino sutrumpinimo teikiamas, praėjus vos 6 mėnesiams (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. ATP-113-651/2017) ar 9 mėnesiams (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 1 d. nutartis byloje Nr. A2.13.-285-718/2017) po nuobaudos paskyrimo, daugiau kaip 1 metų ir 8 mėnesių terminas, per kurį V. J. teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta, yra akivaizdžiai ilgesnis. Pažymima, jog akivaizdu, kad per tokį ilgą terminą asmuo gali kur kas geriau įsisąmoninti savo padarytą pažeidimą ir pasimokyti.

Teigiama, jog kita ypatinga aplinkybė, tai V. J. charakteristika, jo asmenybės bruožai. Nurodoma, kad teismas nevertino jo asmenybės savybių tuo aspektu, kaip paskirta nuobauda paveikė jį, ar jo asmeninės savybės ir elgesio istorija sudaro prielaidas išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti net ir sutrumpinus jos terminą. Minėta, kad pagal teismų praktiką, toks vertinimas yra būtinas. Nurodoma, kad šiuo atveju reikšminga buvo tai, kad V. J. padarė tokį administracinį teisės pažeidimą pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, jis yra profesinį išsilavinimą turintis jaunas darbingas asmuo - daugiavaikis tėvas, auginantis net 3 mažamečius vaikus (jauniausias V. J. vaikas gimė 2017 m. vasario 26 d., nuobaudos taikymo laikotarpiu). Pažymima, jog suprantama, kad tai neeliminuoja jo padaryto pažeidimo šiurkštumo, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad visa tai sudarė pagrindą nuobaudą paskyrusiam teismui spręsti skirti V. J. minimalų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, tos pačios jį charakterizuojančios aplinkybės galėjo būti ir pakankamu pagrindu spręsti dėl jam paskirto termino sutrumpinimo.

Nesutinkama su teismu toje nutarties dalyje, kurioje teismas nurodo, kad neva visos V. J. prašyme nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos, skiriant jam nuobaudą, o dabar neva reikėjo nurodyti kokias nors naujas aplinkybes, kad būtų galima spręsti apie V. J. atvejo išskirtinumą. Tokia teismo išvada negali būti laikoma teisinga. Šiuo atveju, kaip minėta, pagal teismų suformuotą praktiką būtina aiškintis, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Nurodoma, jog tam, kad atsakyti į šį klausimą, kaip tik ir būtina analizuoti asmens savybes ir nuobaudos poveikį konkrečiai jam; atsakymas į šį klausimą neturi būti siejamas su pasikeitusiomis ar nepasikeitusiomis tokio asmens darbo ar šeimos aplinkybėmis, nes jos neįrodo asmens ir jam paskirtos nuobaudos santykio, t. y. kaip nuobauda paveikė asmens vidinį padaryto pažeidimo suvokimą. Nurodoma, kad tai, kaip nuobauda atliepia jo šeimai ar darbui, yra šalutiniai nuobaudos sukeliami nepatogumai, kurie patys savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti, ar nuobaudos tikslai pasiekti, dėl šios priežasties nėra teisinga teismui motyvuoti atsisakymą sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą tuo, kad neva asmuo nenurodė naujų aplinkybių apie save, kurios nebūtų buvusios žinomos nagrinėjant jo padaryto administracinio teisės pažeidimo bylą. Naujų aplinkybių nurodymas galėtų būti vada administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimui, tačiau tai nėra nagrinėjamas atvejis.

Pažymima, kad būtina paminėti, kad galiojant nuobaudai V. J. gimė trečias vaikas - dukrytė (2017 m. vasario 26 d.). Akivaizdu, kad su tuo susiję padidėję jo šeimos poreikiai, tame tarpe ir poreikis vykti su šeima ar šeimos interesais. Primintina, kad V. J. sutuoktinė neturi teisių, todėl vienintelis asmuo šeimoje, kuris galėtų vairuoti ir transportuoti savo šeimą yra V. J.. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad neva V. J. nenurodė jokių naujų aplinkybių, šiuo konkrečiu aspektu padarė byloje esančiais įrodymais nepagrįstą išvadą.

Nurodoma, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, netinkamai taikė šį straipsnį, nepagrįstai sureikšmino naujų aplinkybių nenurodymą, o vietoje to ignoravo svarbiausią klausimą - ar nuobaudos tikslai per tokį ilgą laiką kaip 1 metai ir 8 mėnesiai V. J. atžvilgiu, įvertinus jo asmens charakteristiką, yra pasiekti. Teigiama, kad V. J. dar kartą patvirtina, kad pasimokė, suvokia savo padaryto pažeidimo esmę ir šiurkštumą, gailisi dėl to, kad nusižengė ir yra pasiryžęs niekada daugiau taip nebenusižengti. Jei teismas patenkintų jo prašymą, ATPK 20 straipsnyje nurodyti nuobaudos tikslai būtų pasiekti, o kartu tai labai palengvintų V. J. ir jo šeimos padėtį.

Pažymima, kad įvertinus tai, jog praėjo daugiau kaip pusę paskirto specialiosios teisės atėmimo termino (daugiau kaip 1 metai ir 8 mėnesiai), V. J. šiuo laikotarpiu daugiau administracine tvarka baustas nebuvo, paskirtą baudą sumokėjo, pateikė įrodymus, kad yra išpildyti visi ATPK 329 straipsnio taikymui reikšmingi reikalavimai, jis vykdo individualią veiklą, iš kurios išlaiko savo daugiavaikę šeimą, darbo reikalais jam būtina vykti nuo vieno objekto į kitą, todėl reikalingas vairuotojo pažymėjimas, įvertinus jo asmens bruožus ir ankstesnį nepriekaištingą elgesį, turi būti pripažinta, V. J. atžvilgiu jau dabar yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, ir yra visi pagrindai, numatyti ATPK 329 straipsnyje, kad jam galėtų būti sutrumpintas paskirtos administracinės nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, terminas ir jam grąžintina teisė vairuoti transporto priemones anksčiau termino.

V. J. atstovės advokatės I. B. skundas netenkinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, jog V. J. iš esmės suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numato ATPK 329 straipsnis, kur nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau pažymėtina, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tai reiškia, kad nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą savo nustatytam laikotarpiui arba išvis atsisakyti tenkinti asmens prašymą.

Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nuobaudos skyrimo, požiūrį į paskirtą nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, tuo pačiu vertinant, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014).

Nors bylos duomenys patvirtina, kad V. J. įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, po pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos naujų teisės pažeidimų nepadarė (b. l. 36), V. J. yra išklausęs privalomo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai kursą, baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 39, 39), paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 43-44), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kartu pažymėtina, kad teismo paskirtos nuobaudos įvykdymas yra pažeidėjo pareiga, o ne teisė, privalomasis mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai yra sąlyga, kurią kiekvienu atveju turi įvykdyti pažeidėjas, norintis susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta dėl pažeidimo padarymo esant neblaiviam.

Apygardos teismas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones V. J. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,64 prom.), be to, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šviesoforą ir jį sudaužė. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais V. J. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą V. J. buvo skirta 1158 eurų bauda, t. y. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, be to, teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris taip pat lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 3 metams. Apygardos teismas sprendžia, kad už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą V. J. buvo skirta pakankamai švelni administracinė nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Kartu pažymima, kad teismų praktikoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. J., po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų nutraukęs vykdyti savo veiklą arba, kad minėta veikla, neturint teisės vairuoti transporto priemones, taptų neįmanoma.

Teismui sprendžiant dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo būtina atsižvelgti ne tik į tai, kaip pažeidėjas elgiasi nuobaudos vykdymo laikotarpiu, bet ir į tai, kaip jis elgėsi praeityje. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. ir anksčiau yra ne kartą padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir už juos buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn (b. l. 15-20), todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad V. J. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinis ir kad jo ankstesnis elgesys buvo nepriekaištingas ir, kad šiuo metu yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Nors skunde nurodoma, kad nuo V. J. paskirtos nuobaudos yra praėję daug laiko, kad per tokį ilgą terminą asmuo gali kur kas geriau įsisąmoninti savo padarytą pažeidimą ir pasimokyti, tačiau apygardos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad minėtas terminas yra ilgesnis vien todėl, kad V. J. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir būtent dėl padaryto pažeidimo pavojingumu, vadovaujantis ATPK 329 straipsnių nuostatomis, pažeidėjas negalėjo anksčiau kreiptis dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo. Todėl vien tai kad jau yra praėję daugiau nei pusę paskirtos nuobaudos termino, neleidžia daryti išvados, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Atsakant į skundo argumentus, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo pasekmes jaučia ne tik pats, bet ir jo visa šeima, be to, teigiama, kad jo žmona teisės vairuoti neturi, todėl tik V. J. gali transportuoti savo šeimą, tačiau apygardos teismas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos V. J. buvo žinomos, tačiau nesutrukdė padaryti jam įstatymo uždraustą priešingą teisei veiką, ir patvirtina, jo paties neatsakingą požiūrį į savo ir artimųjų gyvenimo kokybę.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vien pažeidėjo pageidavimus tenkinančios atsakomybės taikymas jam, nagrinėjamu atveju, nebūtų teisingas kitų visuomenės narių interesų atžvilgiu. Taip pat atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad visi jo prašyme deklaruoti negatyvūs padariniai, kuriuos jis patyrė (patiria), yra ne kas kita, o jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Tai, kad V. J. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones kyla tam tikrų nepatogumų, yra kaltas tik jis pats.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti V. J. atstovės advokatės I. B. skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir V. J. atstovės advokatės I. B. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.