- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-395-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05406-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- V. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020 pagal ieškovo V. J. prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. (toliau – ir ieškovas) pateikė prašymą išduoti vykdomojo rašto atsakovo S. K. atžvilgiu dublikatą, kadangi vykdomasis raštas buvo prarastas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė, kad pateiktas ieškovo prašymas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl įpareigojo ieškovą iki 2024 m. birželio 7 d. įskaitytinai pašalinti prašymo trūkumą – pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad vykdomasis raštas atsakovo S. K. atžvilgiu nėra vykdomas nei vienoje antstolių kontoroje. Teismas išaiškino, kad nepašalinus nustatytu terminu prašymo trūkumo, prašymas bus laikytinas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumui pašalinti pabaigos bus grąžintas ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymą dėl vykdomojo rašto S. K. atžvilgiu dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020 laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
4. Teismas nurodė, kad teismo nutartis dėl trūkumo pašalinimo ieškovui buvo išsiųsta 2024 m. gegužės 22 d. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki nustatyto termino 2024 m. birželio 7 d. įskaitytinai prašymo trūkumo nepašalino, prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą trūkumui pašalinti nepateikė.
5. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymo pripažinimas nepaduotu nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu yra pašalintos ar išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti prašymą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad teismas konkrečiai nenurodė, kurių rašytinių įrodymų reikalauja, kurie asmenys tuos rašytinius įrodymus turi, kuriuo teisiniu pagrindu tie asmenys tuos rašytinius įrodymus turi pareigą ieškovui pateikti. Nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą.
9. Mano, kad pats ieškovo prašymas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog vykdomasis raštas atsakovo S. K. atžvilgiu nėra vykdomas nė vienoje antstolių kontoroje. Teismas nepagrįstai atsisakė CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu naudoti duomenis iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurios duomenų yra akivaizdu, jog vykdomasis raštas atsakovo S. K. atžvilgiu nėra vykdomas nė vienoje antstolių kontoroje. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui.
10. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai paneigė ieškovo sąžiningumo prezumpciją, CPK 7 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės ieškovo prašymą laikyti nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti ieškovo V. J. atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos dalyką pagal ieškovo atskirojo skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto atsakovo S. K. atžvilgiu dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020 laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kurių rašytinių įrodymų reikalauja, kokie asmenys tuos rašytinius įrodymus turi, kokiu teisiniu pagrindu tie asmenys tokius rašytinius įrodymus turi pareigą ieškovui pateikti, nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą. Ieškovo teigia, kad pats ieškovo prašymas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog vykdomasis raštas atsakovo S. K. atžvilgiu nėra vykdomas nė vienoje antstolių kontoroje, be to, teismas nepagrįstai atsisakė CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu naudoti duomenis iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurios duomenų yra akivaizdu, jog vykdomasis raštas atsakovo S. K. atžvilgiu nėra vykdomas nė vienoje antstolių kontoroje, ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Ieškovo įsitikinimu, teismas taip pat nepagrįstai paneigė ieškovo sąžiningumo prezumpciją, CPK 7 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės ieškovo prašymą laikyti nepaduotu.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės buvo pažeistos, užtikrinama teisė kreiptis teisminės gynybos. Kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama, tačiau bet kuris įstatyme nustatytas teisės kreiptis į teismą ribojimo atvejis yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.
15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (procesinių dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo (prašymo) iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys (pareiškimas, prašymas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, procesinio dokumento trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. teismas nustato terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina procesinio dokumento trūkumus, pareiškimas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo V. J. prašymo išduoti vykdomojo rašto atsakovo S. K. atžvilgiu dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020 priėmimo klausimą, 2024 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi nustatė prašymo trūkumus – ieškovas kartu su prašymu išduoti vykdomojo rašto dublikatą nepateikė duomenų apie tai, ar yra / nėra pradėta vykdomoji byla atsakovo S. K. atžvilgiu, todėl įpareigojo ieškovą iki 2024 m. birželio 7 d. įskaitytinai pašalinti šį prašymo trūkumą. 2024 m. gegužės 22 d. teismo nutartis dėl trūkumo pašalinimo ieškovui buvo išsiųsta 2024 m. gegužės 22 d. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas iki nustatyto termino 2024 m. birželio 7 d. įskaitytinai prašymo trūkumo nepašalino, prašymo pratęsti ar atnaujinti terminą trūkumui pašalinti taip pat nepateikė. Ieškovas atskirajame skunde nenurodo, kad 2024 m. gegužės 22 d. teismo nutarties negavo.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog prašymas, neištaisius jo trūkumų, laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovui. Tokios pasekmės buvo nurodytos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje, tai reglamentuoja ir įstatymo nuostatos (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
18. Nepateikdamas jokio procesinio dokumento, kuriame būtų išdėstyta ieškovo pozicija dėl teismo nustatytų įpareigojimų (ne)vykdymo, ieškovas elgėsi pasyviai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priminė ieškovui pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
19. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymo priėmimo klausimą, turėjo pareigą trūkstamus įrodymus susirinkti savo iniciatyva, CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu naudodamas duomenis iš Antstolių informacinės sistemos. Kaip minėta, teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto prašymo iš esmės, neatlieka įrodymų vertinimo, o tik patikrina, ar prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato būtent prašymą teikiančiam asmeniui pareigą prašyme nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir įrodymus, patvirtinantys šias aplinkybes.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašyme nurodė, kad išduotas vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-2975-956/2020 atsakovo S. K. atžvilgiu yra prarastas, tačiau prašyme nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, prie prašymo nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kuriuo ieškovas iš esmės tvirtina, kad teikiant tokio pobūdžio prašymą teismui nereikalinga pateikti jokių įrodymų, pakanka vien prašymo, kuriame būtų nurodyta, kad vykdomasis dokumentas yra prarastas.
21. Kadangi ieškovas buvo pasyvus (nesiėmė visiškai jokių veiksmų 2024 m. gegužės 22 d. teismo nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti), toks jo procesinis elgesys nerodo, kad ieškovas trūkumų nepašalino dėl to, kad jam buvo nesuprantamas teismo įpareigojimų turinys. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenurodė, kurių rašytinių įrodymų reikalauja, kokie asmenys tuos rašytinius įrodymus turi, kokiu teisiniu pagrindu tuos rašytinius įrodymus jie turi pareigą ieškovui pateikti, nenurodė, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą, neturi esminės reikšmės teisingam šio klausimo išnagrinėjimui.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo V. J. atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.