Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-268-826/2017 pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AK Group“ administratorės L. B. prašymą, dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės „AK Group“ bankroto pripažinto tyčiniu, atsakovai A. K. (A. K.) (vadovas), K. K. (buvusi vadovė ir akcininkė), uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų logistikos sprendimai“ ir R. K. (uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų logistikos sprendimai“ akcininkė),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi UAB „AK Group“ iškėlė bankroto byla, jos administratore paskyrė L. B.. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 19 d. 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. spalio 13 d. ir 2016 m. gegužės 18 d. nutartimis patvirtintas BUAB „AK Group“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo nutarta taikyti BUAB „AK Group“ supaprastintą bankroto procesą, 2015 m. spalio 13 d. nutartimi BUAB „AK Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatytas 12 mėnesių terminas likvidavimo procedūroms atlikti. 2016 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi netenkintas bankroto administratorės L. B. prašymas priimti sprendimą dėl BUAB „AK Group“ pabaigos, nutrauktas supaprastinto bankroto proceso vykdymas ir nutarta vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 20 nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. 2016 m. spalio 31 d. buvo gautas bankroto administratorės prašymas atsakovams A. K. (A. K.), K. K., R. K. ir UAB „Vakarų logistikos sprendimai“ pripažinti BUAB „AK Group“ bankrotą tyčiniu ir pranešti prokuratūrai dėl tyrimo pradėjimo. 2016 m. spalio 31 d. nutartimi buvo nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti. 2016 m. lapkričio 7 d. buvo gautas bankroto administratorės prašymas dėl trūkumų pašalinimo. Prašyme nurodė, kad A. K. galbūt nesąžiningais veiksmais privedė įmonę UAB „AK Group“ prie nemokumo (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akte užfiksuoti nuostolingi UAB „AK Group“ laikotarpio nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. pinigų srautai) ir pats su pareiškimu kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. A. K. veiksmai – paskolos iš UAB „AK Group“ paėmimas, darbas kitoje įmonėje, kurios vienintelė akcininkė yra jo sesuo, kaip nurodo bankroto administratorė, vertintini kaip sąmoningas įmonės turto pasisavinimas ir iššvaistymas, skolininko nesąžiningumas ar kitokie veiksmai, lėmę UAB „AK Group“ bankrotą. Nurodė, kad K. K. (A. K. žmona), galbūt turėjo įtakos BUAB „AK Group“ tyčiniam bankrotui, nes nuo BUAB „AK Group“ įsteigimo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d. buvo jos akcininke ir direktore. 2013 m. lapkričio 5 d. akcijos buvo perleistos ar parduotos S. K., o direktoriumi paskirtas A. K.. Ar UAB „AK Group“ akcijos perleistos neatlygintinai, ar atsiskaitymas už akcijas atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, nėra žinoma. Laikotarpio (2009 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.), kuomet veiklai vadovavo K. K. (B.), dokumentai neperduoti. UAB „AK Group“ įmonės akcininkei ir direktorei galbūt sąmoningai blogai valdant įmonę ir sudarant sandorius, turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus (akivaizdu pagal 2013 m. balanso duomenis). Dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. lapkričio 5 d.Prašyme nurodė, kad atsakovė R. K. galbūt taip pat turėjo įtakos UAB „AK Group“ tyčiniam bankrotui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.135 straipsnio S. K. ir R. K. – tėvas ir dukra, o A. K. ir R. K. – brolis ir sesuo. Pagal Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro surašytus pareiškimus paveldėtojai A. K. ir R. K. nesikreipė į teismą dėl terminų palikimui priimti atnaujinimo, jokių pretenzijų į paveldimą turtą, atsiradusį 2014 m. balandžio 20 d. mirus jų tėvui ir vieninteliam UAB „AK Group“ akcininkui S. K., neturi ir neturės. R. K. atsisakydama paveldėti jai priklausančią UAB „AK Group“ akcijų dalį, netiesiogiai prisidėjo prie nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų UAB „AK Group“ sprendimų. 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo įregistruota UAB „Vakarų logistikos sprendimai“, kurios akcininkė nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. yra R. K.. Direktoriumi nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. buvo paskirtas A. K.. A. K. direktoriumi buvo iki 2015 m. vasario 17 d., nuo 2015 m. kovo 5 d. direktore paskirta R. K., A. K. UAB „Vakarų logistikos sprendimai“ direktorius yra nuo 2016 m. kovo 4 d. Tokie veiksmai nepateisinami verslo logikos prasme ir rodo, kad UAB „AK Group“ bankrotas – ne verslo nesėkmė, o galbūt sąmoningas giminaičių tikslas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė pripažinti BUAB „Ak Group“, bankrotą tyčiniu.Teismas nurodė, kad UAB „AK Group“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.), dėl šios priežasties negalima patikrinti bendrovės 2013 m. balanso duomenų dėl 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės turėtos 107 384 Lt sumos panaudojimo pagrįstumo.A. K. nesiėmė priemonių buhalterinės apskaitos dokumentams nuo bendrovės įkūrimo iki 2014 m. išsaugoti, dėl subjektyvių priežasčių jų neperdavė bankroto administratorei. Nagrinėjamu atveju įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo fakto pakanka konstatuoti esant tyčinio bankroto požymių.A. K. 2014 m. lapkričio 15 d. sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį, kuris turėjo įtakos įmonės nemokumui atsirasti (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.). Nors teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad 20 000,00 Eur iš bendrovės pasiskolino tam, kad įvykdytų buvusio bendrovės akcininko prisiimtus piniginius įsipareigojimus kreditoriams, kurie nėra įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė, nors tokią procesinę pareigą turėjo.R. K. įregistravo UAB „Vakarų logistikos sprendimai“, kurios vadovas nuo bendrovės įkūrimo (su pertrauka nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 4 d.) iki šiol yra A. K.. A. K. pripažino, kad R. K. gyvena ne Lietuvoje jau aštuoneri metai, bendrovei vadovauja jis. Teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog R. K. Lietuvoje, kurioje negyvena jau aštuoneri metai, būtų pradėjusi verslą, kuriame visiškai nedalyvauja. UAB „Vakarų logistikos sprendimai“ tikslių duomenų apie bendrovės veiklą ir klientus nepateikė. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „AK Group“ veikla buvo perkelta į UAB „Vakarų logistikos sprendimai“ (CPK 185 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutiktina su pozicija, kad BUAB „Ak Group“ perkėlė verslą į UAB „Vakarų logistikos sprendimai“. Teismas nenurodė kokia veikla buvo perkelta ir ar ta veikla tapati ar susijus, nenustatė kokie ištekliai buvo perduoti taip pat neįrodė darbuotojų perėjimo, t.y. nepagrindė fakto, kad įmonė iš tikrųjų tęsia ar atnaujina veiklą, vykdydama tokią pačia ar analogišką ekonominę veiklą.Aplinkybės, kad įmonės R. K. negyvendama Lietuvoje pradėjo verslą, nors jame negali dalyvauti yra atmestina, nes steigėjai ar akcininkei nėra būtina gyventi Lietuvoje ar dalyvauti versle, kad gautų pelno dalį. A. K. šiuo metu dirba UAB „Vakarų logistikos sprendimai“ nes neišvengiamai turi dirbti, kad išlaikytų šeimą.Teismas, nustatydamas tyčinio bankroto požymius, įvertino tik vieną tariamai nuostolingą bendrovės sandorį, t.y. 2014 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį tarp UAB „AK Group“ ir A. K.. Šis sandoris nebuvo nuostolingas įmonei ir buvo sudarytas įmonės labui, nes mirus S. K., kuris buvo įmonės akcininkas, paaiškėjo, kad jis buvo prisiėmęs skolinių įsipareigojimų UAB „AK Group“ vardu. A. K. paėmė iš įmonės paskolą tikėdamasis padengti šiuos įsiskonimus ir palaikyti stabilią įmonės finansinę padėtį.Nors A. K. buvo UAB „AK Group“ direktorius nuo 2011 metų, tačiau jis negali atsiminti, o ir neturi žinoti apie piniginių lėšų panaudojimo 2013 metais faktus. Bendrovės dokumentai iki 2014 m. sausio 1 d. nėra išlikę ir bankroto administratorei neperduoti, vien šio fakto nepakanka teigti, kad UAB „AK Group“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai nepakanka.Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, būtina nustatyti faktą kad dėl neišsaugotų įmonės dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos. Šiuo atveju bankroto administratorė disponuoja tam tikrais įmonės dokumentais ir turi galimybę vykdyti bankroto procedūrą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria BUAB „AK Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra pagrįsta ir teisėta.ĮBĮ tyčinį bankrotą apibrėžia kaip įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (2 str. 12 d.).

Dėl nuostolingų sandorių sudarymo

Pirmosios instancijos teismas BUAB „AK Group“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs, kad bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoninga valdymo organų veikla. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka.Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „AK Group“ ir tuometinio įmonės vadovo A. K. dėl 20 000 Eur sumos. Kredito sutartis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pripažinta negaliojančia nuo sudarymo. Šis sandoris bendrovei, kuri tapo nemokia, buvo ekonomiškai nenaudingas, nes 20 000 Eur A. K. buvo paskolinta tik už 0,5 proc. palūkanas. Iki šiol 20 000 Eur paskola nėra grąžinta, net nepripažinus šios sutarties negaliojančia. Šis sandoris lėmė UAB „AK Group nemokumą.Atskirajame skunde pateikiami argumentai, kad minėta paskola buvo paimti padengti skolas, kurias buvęs įmonės akcininkas S. K. prisiėmė įmonės vardu. Pažymėtina, kad duomenų apie šių įsipareigojimų atsiradimą, dydį ar apmokėjimą apeliantas nepateikia. Kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog minėta paskola paimta įmonės tariamų skolų dengimui atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės vadovas 2014 m. lapkričio 15 d. sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį, kuris turėjo esminės įtakos įmonės nemokumui atsirasti (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

Dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu nustatęs bent vieną iš požymių, nustatytų ĮBĮ 20 straipsnyje, dėl kurio kilo bankrotas. Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bankroto administratorei visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo neperduoti, nėra duomenų kur buvo panaudota bendrovės 2013 m. gruodžio 31 d. turėta 107 384 Lt suma taip pat kokias tariamas bendrovės skolas, neįtrauktas į buhalterinę apskaitą, A. K. dengė pasiskolinęs iš dėl 20 000 Eur iš UAB „AK Group“.Darytina išvada, kad UAB „AK Group“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros o įmonės valdymo organai, tame tarpe buvęs UAB „AK Group“ akcininkas ir vadovas A. K., netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su įmonės valdymu. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantas negali atsiminti ir neturi žinoti apie piniginių lėšų panaudojimo 2013 metais, o bendrovės dokumentai iki 2014 m. sausio 1 d. nėra išlikę ir bankroto administratorei nepateikti tik pagrindžia teismo poziciją, kad A. K. UAB „AK Group“ vadovas, netinkamai vykdė savo pareigas susijusias su įmonės valdymu.Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktais.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimų dėl bankroto pripažinimu tyčiniu nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.