Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-68-831/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo2006-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-631-91/2006 iš skolininko J. R. ieškovės UAB „Ltesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ naudai buvo priteista 678,56 Lt skola už buto, adresu (duomenys neskelbtini), šildymą, karštą vandenį ir eksploataciją, 17,18 Lt delspinigių bei 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2006-08-18 buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui A. M.. Skolininkas J. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Jo turtą (butą, adresu (duomenys neskelbtini)) pagal 2009-10-06 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3803 paveldėjo valstybė. Pareiškėja UAB „Litesko“ 2015-07-29 pateikė teismui prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriame prašė pakeisti mirusį skolininką J. R. civilinėje byloje Nr. 2-631-91/2006 į naują skolininkę mirusio J. R. teisių perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl skolininko pakeitimo, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, jog ji laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, t. y., kad palikėjo kreditorė UAB „Litesko“ arba išieškojimą vykdantis antstolis apie kreditorinį reikalavimą būtų pareiškę per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde nurodo, kad apie skolininko J. R. mirtį Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešė 2009-01-20 raštu Nr. 19, nurodydama, kad paveldėjusi skolininko butą valstybė kartu paveldėjo ir teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-631-91/2006 priteistą palikėjo J. R. skolą, susidariusią iki jo mirties. Taip pat pareiškėja informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie palikėjo J. R. teismų priteistas skolas 2014-12-29 raštu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CK 5.63 str. nustatytas 3 mėnesiu terminas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes palikėjo J. R. palikimą priėmė valstybė, laikytina, pareiškėja yra tinkamai įgyvendinusi CK 5.63 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas J. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turėjo teisę pareikšti reikalavimus, baigėsi (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad iki nurodyto termino pareiškėja arba išieškojimą vykdantis antstolis būtų pareiškęs apie UAB „Litesko“ reikalavimą palikimo vietos notarui, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs aplinkybės, kad kreditorei būtų pratęstas CK 5.63 straipsnyje nustatytas terminas reikalavimui pareikšti, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų pareiškimo terminų. Apeliantės 2009-01-20 ir 2014-12-29 raštai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pateikti jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl negali būti laikomi kreditorės pareiškimu apie reikalavimą, kuris pareikštas per įstatyme nustatytą terminą, o kartu ir tinkamu kreditorės CK 5.63 straipsnyje įtvirtintos procedūros įvykdymu.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad CK 5.63 str. nustatytas 3 mėnesių terminas šiuo atveju nėra reikšmingas, nes palikėjo J. R. palikimą priėmė valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, kuria skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškino, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantei UAB „Litesko“ nepateikus duomenų, kad ji ar skolos išieškojimą vykdantis antstolis pareiškė reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, taip pat nesant išviešintam turto arešto aktui, siekiant užtikrinti būtent išieškotojos UAB „Litesko“ reikalavimo patenkinimą, viešame registre, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese.

Apeliantė atskirajame skunde remiasi Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1288-221/2014, tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos už patiektą šilumos energiją, susidariusios laikotarpiu po butų palikėjų mirties, priteisimo iš valstybės, kaip paveldėto turto savininkės. Todėl minėtoje byloje nurodyta aplinkybė, kad UAB „Litesko“ neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie mirusius vartotojus, nuturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.