Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, jog parengti priešprojektiniai pasiūlymai buvo derinami, pirmas parengtas pasiūlymas užsakovui buvo priimtinas, tačiau nepriimtinas kitoms įstaigos, patikslinti priešprojektiniai pasiūlymai kitoms derinančioms įstaigoms tiko, bet netiko (nepatiko) užsakovui. Mano, jog esant tokiai situacijai, kai objektyviai negali būti įgyvendami užsakovo planai ir tokiu atveju pasibaigus sutarčiai yra pagrindas apmokėti už atliktus darbus. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. birželio mėn. (sutartyje diena nėra nurodoma) tarp ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (Projektuotojas) ir atsakovės AB ,,Kruizinių laivų terminalas“ (ankstesnis pav. – AB ,,Klaipėdos laivų remontas“) (Užsakovas) sudaryta Projektavimo darbų rangos sutartis (toliau – Sutartis), kuria Projektuotojas įsipareigojo parengti pastato ,,Danės galerija“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda (Pastatas) projektą; gauti pagal parengtą projektą Pastato statybą leidžiančius dokumentus bei vykdyti Projekto vykdymo priežiūrą Pastato statybos metu; taip pat atlikti kitus darbus, numatytus Sutartyje ir jos prieduose (Sutarties 1.1 punktas) (el. b. l. 7-16; 17-24). 2017 m. rugpjūčio 17 d. tarp šalių sudarytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perdavė, o AB ,,K(duomenys neskelbtini)“ priėmė Pastatų ,, (duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priešprojektinius pasiūlymus ( 3 bylos) (el. b. l. 25). 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu ,,Dėl pritarimo projekto idėjai“ atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentui pateikė priešprojektinius pasiūlymus (1 bylą) tikslu gauti preliminarius pritarimus su pagrįstomis pastabomis projekto idėjai, kad būtų galima tinkamai parengti projektinius pasiūlymus pagal statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus (el. b. l. 26).

2018 m. balandžio 23 d. raštu atsakovė, nurodžiusi, jog buvo peržiūrėta šalių sudaryta Sutartis, pažymėjo, jog priešprojektiniai pasiūlymai nėra suderinti nei su Klaipėdos savivaldybe, nei su Kultūros paveldo departamentu iki rašto parengimo dienos; prašė pateikti priešprojektinius pasiūlymus suderintus su Klaipėdos savivaldybe, Kultūros paveldo departamentu ir projekto užsakovais per 30 dienų nuo rašto gavimo (el. b. l. 173). Ieškovės atstovas 2018 m. gegužės 17 d. el. laišku atsakovei pateikė informaciją apie atliktus darbus, nurodė atliktų darbų įkainius -projektinių pasiūlymų derinimas su Užsakovu 5000 Eur plius PVM, toponuotrauka 4000 Eur plius PVM, archeologija 3000 Eur plius PVM) (el. b. l. 29). 2018 m. gegužės 23 d. pranešime dėl Projektavimo darbų sutarties Nr. 7.5.1 GS-17/05 nutraukimo AB ,,Klaipėdos laivų remontas“ nurodė, jog vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2018 m. birželio 4 d.; išlaidų archeologiniams tyrinėjimams ir geodeziniams tyrinėjimams nepripažino, rėmėsi aplinkybe, jog pirmas darbų etapas (priešprojektinių pasiūlymų derinimas) nebuvo atliktas (el. b. l. 30-31).

2018 m. liepos 25 d. raštu dėl apmokėjimo už atliktus darbus ieškovė, neginčydama sutarties nutraukimo fakto, tačiau nesutikdama su Sutarties nutraukimo priežastimis (dėl Projektuotojo įsipareigojimų pažeidimų), pareikalavo sumokėti už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus, pateikė atliktų darbų aktą (el. b. l. 32-33). Iš 2018 m. liepos 25 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 0487 turinio matyti, jog ieškovės reikalavimą sumokėti už atliktus darbus sudaro 14520 Eur, iš kurių Pastato priešprojektiniai pasiūlymai – 5000 Eur be PVM, geodeziniai tyrinėjimai – 4000 Eur be PVM, ir archeologiniai tyrinėjimai – 3000 be PVM (el. b. l. 34).

Ieškovė byloje pateikė priešprojektinių pasiūlymų bylos kopiją su vaizdine medžiaga (nuotraukomis) (el. b. l. 80-161).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovės priteisti skolą už iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus. Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovė netinkamai vykdė Sutarties nuostatas.

Byloje kilo ginčas dėl projektuotojo teisės į atlygį už atliktus darbus iki sutarties nutraukimo bei sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumo kaip prielaidos tokiai teisei įgyti.

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje sutartis apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Įstatymas įtvirtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.644 straipsnis, 6.700 straipsnis). Ieškovė įsipareigojo parengti Pastato projektą; gauti pagal parengtą projektą Pastato statybą leidžiančius dokumentus bei vykdyti Projekto vykdymo priežiūrą Pastato statybos metu; taip pat atlikti kitus darbus, numatytus Sutartyje ir jos prieduose (Sutarties 1.1 punktas). Konkretūs darbai ir jų apimtis numatyti Sutarties priede Nr. 1 ,,Techninė užduotis projektuotojo parinkimui“ (Sutarties 1.2 punktas). Iš byloje pateikto Sutarties priedo Nr. 1 (,,Techninė užduotis projektuotojo parinkimui“; toliau – techninė užduotis) turinio matyti, jog buvo numatytos 4 statinio projekto rengimo stadijos: priešprojektiniai pasiūlymai (parengiant pastatų maketą 1:250 masteliu), techninis projektas, projekto vykdymo (autorinė) priežiūra, darbo projektas (techninės užduoties 9 punktas) (el. b. l. 14). Pagal Sutarties 1.7.1 punktą priešprojektiniai pasiūlymai Užsakovui pateikiami per 2 (du) mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, o suderinami su Užsakovu, Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo jų pateikimo dienos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog priešprojektiniai pasiūlymai (projektiniai pasiūlymai) atsakovei buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 17 d. (el. b. l. 25). Liudytoju byloje apklaustas V. M. (ieškovės pasitelktas subrangovas daliai darbų atlikti) teismo posėdyje paaiškino, jog pats pateikė priešprojektinius pasiūlymus Užsakovui, juos pristatė, paaiškino; šalys susitarė, pasižiūrėti, ar priešprojektiniai pasiūlymai tinka, sutarė, kad liudytojas šiuos pasiūlymus pateiks Kultūros paveldo departamentui, o Užsakovas, jei priešprojektiniai pasiūlymai jam tinka, pateiks derinti Klaipėdos miesto savivaldybei. Papildomai paaiškino, jog teisės aktai nenumato priešprojektinių pasiūlymų derinimo, tačiau siekiant apsidrausti, kad nekiltų nesklandumų rengiant techninį projektą, derinimas vyksta užklausimų, protokolų forma, prašoma pozicijos, ar pritartų. Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė (Užsakovas) 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydama preliminaraus pritarimo projekto idėjai (el. b. l. 26). Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl netinkamos perduoto darbų rezultato (priešprojektinių pasiūlymų) kokybės, nėra. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog priešprojektinių pasiūlymų derinimo su Užsakovu (atsakove) veiksmai buvo atlikti, priešprojektiniai pasiūlymai su ja suderinti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė ieškinio reikalavimų nepripažįsta remdamasi pažodiniu tarp šalių sudarytos Sutarties sąlygų aiškinimu. Nurodo, jog priešprojektiniai pasiūlymai su atsakove suderinti nebuvo, neįvykdžius pirmojo darbų etapo (priešprojektinių pasiūlymų suderinimo su Užsakovu, Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu), nėra jokių papildomų susitarimų dėl kitų darbų pradžios, todėl ieškovė neturėjo teisės atlikti geodezinių ir archeologinių tyrinėjimų.

Iš byloje pateiktos šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, jog Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad Sutarties darbų vykdymas ir jų perdavimas Užsakovui vykdomas etapais pagal Sutarties priede Nr. 2 numatytus darbų etapus (pažymėti stulpelyje ,,Paslaugos pavadinimas“), išskyrus Sutartyje numatytą išimtį (el. b. l. 8). Sutarties priedas Nr. 2 – 2017 m. gegužės 23 d. Komercinis pasiūlymas (Sutarties 2.1.2 punktas). Iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 23 d. Komercinio pasiūlymo turinio matyti, jog jame pateikiami ieškovės atliktinų darbų įkainiai (el. l. b. 19). Pažymėtina, jog šis priedas atitikta atsakovės pateiktos techninės užduoties (Sutarties priedas Nr. 1) 12.4 punkto, kuriuo prašoma detalizuoti projekto parengimo kainos pasiūlymą, atskirose eilutėse nurodant projekto dalių rengimo kainas ir tai pateikiant prie pasiūlymo atskira lentele, reikalavimus (el. b. l. 16). Minėta, jog statinio projekto rengimo stadijos nurodomos techninės užduoties 9 punkte, iš kurių pirmasis – priešprojektiniai pasiūlymai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog šalių sudarytos sutarties sąlygos privalo būti aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausia pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014; kt.).

Remiantis nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įvertinus Sutarties šalių elgesį po Sutarties pasirašymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymą, darytina išvada, jog atsakovės pozicija nepagrįsta. Pastebėtina, jog įvertinus šalių sudarytos Sutarties nuostatas matyti, jog Sutartyje nėra aptarta kaip ir kokia forma priešprojektiniai pasiūlymai turi būti suderinti su Užsakovu (atsakove), Sutartyje nėra nurodoma, jog derinant priešprojektinius pasiūlymus turi būti pasirašomas suderinimo aktas ar panašaus pobūdžio dokumentas (el. b. l. 7-13). Priešingai, byloje pateikti įrodymai (liudytojo paaiškinimai, atsakovės 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Klaipėdos miesto savivaldybei ir kt.) ir nustatytos aplinkybės (atsakovės elgesys gavus pirminį priešprojektinių pasiūlymų variantą) sudaro pagrindą išvadai, jog priešprojektiniai pasiūlymai su atsakove buvo suderinti. Priešingas šalių sudarytos Sutarties sąlygų dėl priešprojektinių pasiūlymų derinimo su Užsakovu aiškinimas prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sutarties šalių pareigai bendradarbiauti vykdant sutartį (CK 6.193 straipsnis, 6.200 straipsnis). Nepagrįstomis pripažintinos atsakovės išreikštos abejonės dėl priešprojektinių pasiūlymų pateikimo Užsakovui (atsakovei), kadangi, viena vertus, priešprojektinius pasiūlymus atsakovei perdavė Sutarties 7.1 punkte nurodytas Projektuotoją atstovaujantis asmuo, kita vertus, prieštarauja pačios atsakovės pozicijai, išreikštai susirašinėjimo su ieškove metu – 2018 m. balandžio 23 d. rašte (el. b. l. 173) atsakovė nurodo, jog priešprojektiniai pasiūlymai yra pateikti, tačiau nesuderinti su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog priešprojektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis).

Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimu grindžia argumentu, jog buvo pažeistas darbų vykdymo eiliškumas - etapai. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus matyti, jog techninėje užduotyje bei komerciniame pasiūlyme tokie darbų vykdymo etapai nebuvo numatyti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje pateiktos techninės užduoties matyti, jog pirmoji paties pastato projekto rengimo stadija yra priešprojektiniai pasiūlymai. Techninės užduoties 10 punkte nurodoma vykdytojo (Projektuotojo) atliekamų darbų apimtis, o 12.4 punkte keliamas reikalavimas detalizuoti projekto parengimo kainos pasiūlymą nurodant jų rengimo kainas pagal paslaugos pavadinimą. Techninės užduoties 11.1 įvardijama, jog darbo tikslas – suprojektuoti suderintus priešprojektinius pasiūlymus pagal detaliojo plano, patvirtinto 2013 m. rugsėjo 18 d. Nr. AD1-2278 sprendinius sklypuose Nr. 3 ir Nr. 8 – prekybos, paslaugų ir pramogų objektus, taip pat daugiabučių gyvenamųjų pastatų kompleksą (el. b. l. 15). Sutarties 4.4 punkte aptariant Sutarties darbų vykdymą etapais ir jų perdavimą Užsakovui daroma nuoroda į ieškovės komercinį pasiūlymą, parengtą pagal techninės užduoties 12.4 punkto reikalavimus, kuris savo esme ir turiniu yra darbų įkainojimas pagal paslaugos pavadinimą, o ne atliekamų darbų eiliškumas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė nesutikimą apmokėti už atliktus darbus grindžia aplinkybe dėl ieškovės netinkamo Sutarties sąlygų vykdymo, remiasi Sutarties 4.4 punktu, su kuriuo ieškovė nesutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis, jog Sutarties sąlygas rengė bei ieškovei pasirašyti pateikė atsakovė (el. b. l. 182-189), pripažintina, esant teisinį pagrindą taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisines pasekmes ir Sutarties nuostatą aiškinti ją pasiūliusios šalies, t. y. atsakovės, nenaudai. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės argumentai, jog ieškovė pažeidė Sutartį, darbus vykdė pažeisdama Sutartyje įtvirtintą eiliškumą (etapus), pripažintini nepagrįstais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog priešprojektiniai pasiūlymai atsakovei buvo pateikti. Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 45 dalis numato, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamos statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Nurodyto statybos techninio reglamento 13 priedas nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju (priedo 1 punktas). Šio statybos techninio reglamento 13 priedo 8.2.1 punkte įtvirtinta, jog sudėtinė projektinių pasiūlymų dalis - žemės sklypo su gretima urbanistine aplinka planas (ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano). Jame nurodomas statinių išdėstymas, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, automobilių parkavimo vietos (kai jos planuojamos įrengti žemės sklype) ir kita. Byloje pateikti priešprojektiniai pasiūlymai patvirtinta, jog jiems parengti buvo reikalinga atlikti geodezinius tyrinėjimus. Pažymėtina, jog sudėtinė šių tyrimų dalis yra esamos geodezinės- topografinės medžiagos surinkimas ir analizė, 1:5000–1:500 topografinės, aerofotografinės nuotraukos, įskaitant ir inžinerinių statinių nuotraukos, sudarymas ar atnaujinimas ir kt. (Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.08.01:2000 Statybiniai inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 33, 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas sumokėti už atliktus geodezinius tyrinėjimus yra pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje pateikti priešprojektiniai pasiūlymai patvirtina, jog jiems parengti buvo būtina gauti archeologinių tyrinėjimų duomenis (el. b. l. 132-161), šie duomenys įvertinti rengiant priešprojektinius pasiūlymus, aptarti priešprojektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte (el. b. l. 85-90). Iš techninės užduoties turinio matyti, jog atsakovė numatė tokius darbus, Sutartyje įsipareigojo sumokėti ieškovei už atliktus darbus (Sutarties 1.6 punktas), todėl atsakovės argumentai, jog šių atliktų darbų nepripažįsta atmestini kaip nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išaiškinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė parengė priešprojektinius pasiūlymus, kuriuos su atsakove suderino, sutartiniams įsipareigojimams vykdyti atliko geodezinius ir archeologinius tyrinėjimus (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš komercinio pasiūlymo matyti, jog priešprojektiniai pasiūlymai, suderinti su Užsakovu, Kultūros paveldo departamentu ir Klaipėdos miesto savivaldybe yra įkainoti 15000 Eur plius PVM suma, geodeziniai tyrinėjimai – 4000 Eur plius PVM, archeologiniai tyrinėjimai – 3000 Eur plius PVM (el. b. l. 19). Ieškovė atliktus priešprojektinius pasiūlymus įkainojo 5000 Eur plius PVM suma, kadangi projektiniai pasiūlymai nebuvo suderinti su visais Sutartyje numatytais subjektais. Byloje nėra duomenų, jog atlikti ir atsakovei perduoti darbai turi trūkumų, pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovė nereiškė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kadangi nenustatytos aplinkybės, jog ieškovė iki Sutarties nutraukimo netinkamai vykdė Sutartį, pripažintina, jog ieškovė įgijo teisę į atlygį už atliktus darbus iki Sutarties nutraukimo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.700 straipsnis, Sutarties 1.6 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus, už kurios prašo sumokėti, įvykdė – parengė ir atsakovei pateikė priešprojektinius pasiūlymus, juos suderino su Užsakovu, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 14520 Eur skola (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei prašant, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pareiškimą sumokėjo 327 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 45), nurodė, jog patyrė 2235,48 Eur išlaidas už teisines paslaugas, pateikė mokėjimo kvitus, pagrindžiančius, jog advokatų profesinei bendrijai sumokėjo už suteiktas teisines paslaugas (el. b. l. 191-195).

Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 2562,48 Eur (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu, 2 punktas, 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ 14520 Eur (keturiolikos tūkstančių penkių šimtų dvidešimt eurų) skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2562,48 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.