Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-8327-362/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-05
Bylos Nr.: I-8327-362/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01857-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas: A. M.
Atsakovas: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
Advokatai: Egidijus Vilkys

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-8327-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01857-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Egidijui Vilkiui,atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michail Norbutui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. P1-453P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis drausmine nuobauda – pastaba – buvo nubaustas už tai, kad nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., būdamas valstybės tarnautoju, atsakingu už savivaldybei valstybės perduotas civilinės saugos ir priešgaisrinės saugos funkcijas Mažeikių rajone, pažeidė pareigybės aprašymo 5.1.19, 5.1.25, 5.3 punktus, nevykdė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 9 d. tarnybinio nurodymo iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų, pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai, sąrašą, neįvykdė pavedimo iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti ir pateikti vedėjui Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremalią situaciją tvarkos aprašo projektą ir direktoriaus įsakymą.

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybine nuobauda jis buvo nubaustas ne todėl, kad blogai atlieka tarnybines pareigas, bet dėl netinkamai susiklosčiusių tarpusavio santykių su Viešosios tvarkos skyriaus vedėju. Nuo 2017 m. sausio mėnesio pareiškėjas atsakingas už priešgaisrinę saugą. Teigia, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas N. R. reiškia jam nepagarbą, žemina jį, vykdo psichologinį spaudimą. Į kaltinimą dėl keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo rengimą skyriaus vedėjui ir komisijai paaiškino, kad susidarius ekstremaliai situacijai ar įvykus ekstremaliam įvykiui spec. tarnybų (priešgaisrinė tarnyba, policija, greitoji medicinos pagalba) iškvietimą koordinuoja Bendrasis pagalbos centras 112, ūkio subjektai, įstaigos ir įmonės vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1V-517. Kad tvarkos aprašas funkcionalus, kaip pavyzdį pateikė 2011 m. gegužės 18 d. AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Mažeikių pieninė“ parengtą formą ES-1 bei Pirminį pranešimą. Komisiją informavo, kad Vidaus reikalų ministro įsakyme nėra nurodyta, kad savivaldybės rengtų dar vieną tvarkos aprašą. Kad jo nereikia rengti, gegužės 13 d. žodžiu patvirtino ir skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Š.. Komisijai pateikė Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijų pasirengimo ekstremaliųjų situacijų atvejams tvarkos aprašą, kuriame aprašyta kaip seniūnijų seniūnai turi elgtis ekstremalios situacijos atveju. Nurodo, kad nuo 2019 m. vasario mėn. renkamo Kolektyvinės apsaugos statinių duomenys, kad būtų galima Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti Kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą. Kadangi Mažeikių rajone nėra slėptuvių, tai laikinomis priedangomis numatytos rajone esančios mokyklos. Siųsti elektroniniai laiškai Tirklių darželiui, Gabijos gimnazijai parodo, kad nuo šių metų pradžios pareiškėjas rinko ir sistemino duomenis, kad parengti Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinių apsaugos statinių sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra nurodytas terminas, per kiek laiko reikia parengti kolektyvinės apsaugos statinių poreikio sąrašą. Nesutinka su kaltinimu, kad kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas nebuvo įkeltas į civilinės saugos puslapį, nurodo, kad visa informacija, reikalinga rajono gyventojams, yra civilinės saugos puslapyje. Mano, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjo atstovas advokatas Egidijus Vilkys teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į komisijos (toliau – Komisija), sudarytos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-1157 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“ 2019 m. birželio 14 d. motyvuotą išvadą Nr. P13-9. Komisija, vadovaudamasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punktu, 2019 m. gegužės 31 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir jį pasirašytinai įteikė pareiškėjui, kartu pateikdama visą informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Pranešime buvo aiškiai nurodyta, kad galimas tarnybinis nusižengimas nustatytas todėl, kad pareiškėjas neįvykdė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo tarnybinio nurodymo ir laiku (iki 2019 m. gegužės 27 d.) neparengė Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projekto bei nepateikė pakoreguoto Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ir patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašo. Komisija tyrė galimą tarnybinį nusižengimą būtent šių pažeidimų apimtyje. Skunde išdėstytos pareiškėjo pretenzijos dėl bendravimo su Viešosios tvarkos N. R. nėra šios bylos dalykas, todėl atsakovas dėl jų atskirai nepasisakys.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad susidarius ekstremaliai situacijai ar įvykus ekstremaliam įvykiui įstaigos ir įmonės vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1V-517 „Dėl keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pastebėtina, kad Aprašas reglamentuoja informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją teikimo ir perdavimo apraše nurodytiems subjektams tvarką. Kaip buvo nurodyta Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo N. R. tarnybiniame pranešime, klausimas dėl informacijos keitimosi tarp institucijų kilus ekstremaliam įvykiui iškilo po 2019 m. balandžio 24 d. įvykusio gaisro Jonaičių miške vykusio tarpinstitucinio pasitarimo metu. Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašas turėjo reglamentuoti informacijos apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją teikimą Mažeikių rajono savivaldybės administracijai ir jos perdavimą Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai, atsakingoms institucijoms, atsakingiems ūkio subjektams ir informacijos teikėjams. Tai būtų specialus teisės aktas, reglamentuojantis santykius kilus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai būtent Mažeikių rajone.

Nėra ginčo dėl to, kad Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 9 d. pateikė pareiškėjui tarnybinį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti ir pateikti Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projektą ir direktoriaus įsakymą. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą dėl pasiaiškinimo, kuriame iš pareiškėjo reikalaujama pasiaiškinti kodėl pareiškėjas neatliko nurodyto pavedimo. Atsakydamas į šį prašymą pareiškėjas nepateikė konkretaus atsakymo, kodėl pavedimas nebuvo įvykdytas, tačiau parašė, kad reikalaujamas paruošti Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1V-517 „Dėl keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“ kas aiškiai prieštarauja tiesai.

Atsižvelgiant į išvardytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjas, neįvykdęs laiku Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 9 d. tarnybinio nurodymo, kuriuo buvo reikalaujama iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti ir pateikti Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projektą ir direktoriaus įsakymą, padarė tarnybinį nusižengimą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad 2019 m. gegužės 31 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. P13-8 pareiškėjui aiškiai buvo pranešta apie tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. vedėjo prašyme buvo prašoma nedelsiant pateikti Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą. Pareiškėjas šio sąrašo nepateikė. Kaip pripažino pats pareiškėjas, Mažeikių rajono savivaldybės tinklapyje buvo patalpintas dar 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 581 patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo 1 punkte yra nurodyta, kad Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašas reglamentuoja konkrečiu esamų statinių ar patalpų, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima pritaikyti gyventojų kolektyvinei apsaugai nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, poreikio nustatymo procedūrą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, galima konstatuoti, kad rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas turėjo būti peržiūrimas atsižvelgiant į konkrečius esamus statinius.

Sulyginus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 581 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašą ir 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1194 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašą, galima pastebėti, kad yra labai daug skirtumų. Skirtumai atsirado dėl to, kad dalis įstaigų, kuriuose buvo įrengtos patalpos pritaikytos gyventojų kolektyvinei apsaugai buvo likviduotos, dalis įstaigų pakeitė savo pavadinimą, taip pat pasikeitė techniniai duomenys.

Atsižvelgiant į išvardytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjas, nepateikęs laiku Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašo, padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas nurodo, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. M. skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos, paskirtos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. P1-453P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (be kita ko) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal teisės aktuose numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-108-552/2019 ).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius procedūriniu aspektu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos toliau – ir Taisyklės). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

Taisyklėse nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Siekiant ištirti galimą tarnybinį nusižengimą, valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priimantis asmuo paveda įstaigos, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, valstybės tarnautojui, atliekančiam įstaigos personalo administravimo funkcijas, arba administracijos padalinio, atliekančio įstaigos personalo administravimo funkcijas, vadovui (toliau – už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo) arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (priedas) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 8 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas)), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos biuletenis Nr. 25).

Pastebėtina, jog tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-231/2009, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-497-492/2015).

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas (toliau – ir vedėjas) 2019 m. gegužės 29 d. tarnybiniu pranešimu (I tomas, b. l. 14) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorei pranešė, jog A. M. iki nustatyto termino neatliko jam pavestų darbų, nepateikė informacijos dėl užduoties vykdymo. Kadangi A. M. nevykdo vedėjo nurodymų, neatlieka savo pareigų, prašo taikyti A. M. drausminę nuobaudą. 2019 m. gegužės 30 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorė rezoliucija pavedė atsakingam asmeniui parengti įsakymą, sudaryti komisiją, atlikti tarnybinį patikrinimą iki 2019 m. birželio 17 d. 2019 m. gegužės 31 d. pranešimu Nr. P13-8 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (I tomas, b. l. 11-12) A. M. buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas atsakingu už civilinę ir priešgaisrinę saugą, nevykdydamas pareigybės aprašyme patvirtintų funkcijų, laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4, 5, 6, 7 punktus. 2019 m. birželio 7 d. pareiškėjas pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojai paaiškinimą „Dėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (I tomas, b. l. 20-21). Komisija, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudaryta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-1157, 2019 m. birželio 14 d. priėmė Išvadą Nr. P13-9 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. veiksmais galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) (I tomas, b. l. 15-19), kuria Mažeikių administracijos direktoriui siūlė skirti A. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. P1-453P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“ (I tomas, b. l. 115) pripažino, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas A. M. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1.19, 5.1.25, 5.3 punktus bei Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, už ką skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Iš byloje pateikto „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ Nr. P13-8 (toliau – Pranešimas) spręstina, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, jog: 1. neįvykdė 2019 m. gegužės 9 d. skyriaus vedėjo tarnybinio nurodymo iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti ir pateikti vedėjui Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projekto ir direktoriaus įsakymo; 2. Pagal vedėjo 2019 m. gegužės 10 d. prašymą nepateikė Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašo. Pranešime nurodyta, kad sąrašas turėjo būti naujai parengtas dėl pasikeitimų, šis pavedimas taip pat neįvykdytas. Pranešime taip pat išvardinti Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 5.1.1, 5.1.10, 5.2.8, 5.3 punktai, nurodyta, jog pareiškėjas, nevykdydamas pareigybės aprašymu patvirtintų funkcijų, laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis, galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktus.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (ginčui aktuali nuo 2019-01-01 iki 2019-07-02 galiojusi akto redakcija) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis. Minėtos teisės normos yra bendro pobūdžio, tam kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuri yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012).

Ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą.

Taisyklių 15-16 punktuose nurodyta, kad motyvuotoje išvadoje nurodomos Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui. Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015 ir kt.).

Teismas pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nagrinėjamu atveju Išvada (b. l. 15–19) susideda iš penkių puslapių: pirmajame puslapyje yra išdėstomi faktai, kad gautas Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo tarnybinis pranešimas, perrašytos Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytos aplinkybės, pateikta informacija, kad sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Antrajame puslapyje pateikta informacija, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tarnybinių nusižengimų bylas. Trečiame puslapyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kuriuos pareiškėjas įtariamas pažeidęs, Darbo tvarkos taisyklių, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nuostatų punktai, reglamentuojantys tarnautojams taikomus elgesio reikalavimus, nurodantys Viešosios tvarkos skyriaus uždavinius. Ketvirtame puslapyje aprašyti Pareigybės aprašymo 5.1.1; 5.1.19; 5.1.25; 5.2.8; 5.3 punktai, perrašyta dalis iš pareiškėjo 2019 m. birželio 7 d. paaiškinimo. Taip pat šiame puslapyje nurodoma, kad „Tarnybinio tyrimo metu išanalizavus Nuostatus, Pareigybės aprašymą, pranešimus, prašymus, paaiškinimą ir visą pateiktą dokumentaciją, nustatyta, kad A. M. neįvykdė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 9 d. tarnybinio nurodymo iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai sąrašą; neįvykdė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 9 d. tarnybinio nurodymo iki 2019 m. gegužės 13 d. parengti atnaujintą Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą ir jį patalpinti internetiniame tinklapyje www.mazeikiai.lt“ Komisija Išvadoje nurodo, kad atsižvelgdama į nurodytus argumentus Komisija daro išvadą, kad A. M. nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. pažeidė Pareigybės aprašymo 5.1.19, 5.1.25, 5.3 punktus, Nuostatų 14 punktą, Darbo tvarkos taisyklių 92 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Komisija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorei siūlo A. M. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Atsakovas nurodo, jog jis vadovavosi Viešosios skyriaus vedėjo tarnybiniu pranešimu kaip vada tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Teismas pažymi, jog atsakovas pagrįstai vedėjo pranešime pateiktą informaciją įvertino kaip vadą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, tačiau ištirti ir išsiaiškinti, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. atlikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą, atskleisti tarnybinio nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją puses, nurodyti nusižengimo padarymo dieną, jo įvykdymo aplinkybes, išsiaiškinti ir nustatyti kaltės formą – ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, kilo atsakovui. Pažymėtina, kad šiuo atveju nepakanka vien tik konstatuoti, kad pareiškėjas atliko ar neatliko kažkokius veiksmus, bet juos buvo būtina aiškiai ir konkrečiai įvardyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Įvertinus Išvadą konstatuotina, kad joje tik perkelti duomenys iš tam tikrų raštų (vedėjo tarnybinio pranešimo, pareiškėjo paaiškinimo), nurodyti teisės aktai, pareigybės aprašymo punktai, kuriuos anot Komisijos pažeidė pareiškėjas, tačiau vedėjo tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos tyrimas ar vertinimas ar tokios informacijos sulyginimas su pareiškėjo atliekamomis tarnybinėmis funkcijomis, pareiškėjo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, jo paaiškinimais nėra atliktas. Išvadoje visiškai nėra nagrinėta, kokie buvo vedėjo pavedimai pareiškėjui, kokių užduočių pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai.

Teismui pateiktas Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 9 d. elektroninis laiškas, adresuotas pareiškėjui, kuriame nurodyta: „Kadangi savo pasiaiškinime nurodėte, kad tikrinote kolektyvinės apsaugos statinius, prašau man nedelsiant pateikti Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą. Tai aktualu, nes toks sąrašas <...> turėtų būti administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir įkeltas viešai į Mažeikių rajono savivaldybės tinklapį, o to padaryta nėra šiai dienai. Todėl taip pat nurodau nedelsiant įkelti Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą į Mažeikių rajono savivaldybės tinklapį“. 2019 m. gegužės 10 d. prašyme dėl pasiaiškinimo skyriaus vedėjas nurodė pareiškėjui dėl nepateikto sąrašo skyriaus vedėjo pavaduotojui 2019 m. gegužės 13 d. pateikti pasiaiškinimą. Teismo vertinimu, Išvadoje visiškai nebuvo atsižvelgta į šiuos pareiškėjui vedėjo duotus nurodymus, į Išvadą buvo tik perkelti vedėjo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys ir jų pagrindu padaryta išvada. Nebuvo vertinamas nei duotų užduočių turinys, nei nurodyti terminai. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytuose vedėjo pavedimuose pareiškėjui nebuvo nurodyta pateikti atnaujintą Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą nei iki 2019 m. gegužės 27 d., nei iki 2019 m. gegužės 13 d. Kaip matyti iš 2019 m. gegužės 10 d. prašymo dėl pasiaiškinimo, skyriaus vedėjas nurodė pareiškėjui dėl nepateikto sąrašo skyriaus vedėjo pavaduotojui 2019 m. gegužės 13 d. pateikti pasiaiškinimą.

Pažymėtina, kad pranešime pareiškėjui buvo nurodyta, jog pareiškėjas kaltinamas tuo, jog neįvykdė 2019 m. gegužės 9 d. skyriaus vedėjo tarnybinio nurodymo iki 2019 m. gegužės 27 d. parengti ir pateikti vedėjui Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projekto ir direktoriaus įsakymo, tačiau Išvadoje šis tarnybinis pažeidimas nėra konstatuotas. Yra tik nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu parengė ir Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui pateikė derinti Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją Mažeikių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo projektą. Nors pareiškėjui Pranešime buvo nurodyta, jog jis neatliko dviejų vedėjo nurodytų užduočių (parengti vedėjui Mažeikių rajono savivaldybės keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo projektą ir direktoriaus įsakymą bei pateikti Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą), tačiau Išvadoje yra konstatuota, jog pareiškėjas neįvykdė tarnybinio nurodymo parengti Mažeikių rajono savivaldybėje esančių statinių ar patalpų, pritaikytų gyventojų kolektyvinei apsaugai, sąrašą bei iki 2019 m. gegužės 13 d. parengti atnaujintą Mažeikių rajono savivaldybės kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą ir jį patalpinti internetiniame tinklapyje. Kuo remiantis Komisija konstatavo, kad pareiškėjui buvo duotas būtent toks tarnybinis nurodymas, Komisija nesiaiškino ir netyrė. O kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, 2019 m. gegužės 10 d. prašyme dėl pasiaiškinimo skyriaus vedėjas nurodė pareiškėjui dėl nepateikto sąrašo skyriaus vedėjo pavaduotojui 2019 m. gegužės 13 d. pateikti pasiaiškinimą, o ne atnaujintą statinių sąrašą.

Teismas konstatuoja, kad Išvadoje nėra aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokia veika (veiksmais ar neveikimu) pareiškėjas pažeidė Išvadoje konstatuotą Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pareigą, t. y. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nenustatytos aplinkybės (sąlygos), kurių buvimas (atsiradimas) galėtų būti pagrindu taikyti tarnybinę atsakomybę.

Atsakovas nagrinėjamu atveju atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu nevykdė jam nustatytų pareigų pateikti tarnybinio nusižengimo kvalifikavimą ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių tiriamo pareiškėjo nusižengimo faktą, jo kaltę, nepatikrino surinktų dokumentų, pareiškėjo paaiškinime pateiktų su tiriamu nusižengimu susijusių aplinkybių ir netinkamai įformino tyrimo rezultatus. Vertinant bylos aplinkybes įrodymų teorijos suformuluotų kriterijų (įrodymų šaltinio patikimumo, jų pakankamumo) kontekste akivaizdu, kad jų nepakanka priimti objektyvų, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas visą tarnybinio patikrinimo medžiagą, jos netyrė, neanalizavo, ko pasekoje Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas neatliko tam tikrų darbų, kurie, įvertinus surinktus dokumentus, pareiškėjui ir nebuvo nurodyti atlikti. Išvadoje yra nurodytos tik vedėjo pateiktos aplinkybės, įvardinti teisės aktai, tačiau jokios analizės, pareiškėjo veiksmų tyrimo nebuvo atlikta. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą Išvadą vertinti kaip nemotyvuotą. Be kita ko, pareiga aptarti anksčiau išdėstytus aspektus išplaukia ir iš Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-94/2011).

Papildomai pažymėtina, jog Išvadoje nurodoma, pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktus, tačiau kuo pasireiškia šių punktų pažeidimai nėra nurodoma bei nekonkretizuojama. Konstatuojant, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą nurodoma, kad jis pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kitų punktų pažeidimai nebeminimi ir neaptariami.

Be to, Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas pažeidęs Pareigybės aprašymo 5.1.1; 5.1.19; 5.1.25; 5.2.8 punktus, taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos buvo išplėstos, o pareiškėjas negalėjo pasiaiškinti dėl visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad jei tyrimo metu paaiškėja, jog tas asmuo padarė ir kitą veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo požymių, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojui turi būti įteikiamas ir naujas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012). Tuo pačiu pažymėtina, kad Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 5.3 punktą – vykdo kitus su pareigybės funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio skyriaus vedėjo pavedimus, kad būtų įgyvendinti skyriaus uždaviniai – tačiau nėra nurodyta, kokiais veiksmais ar neveikimu pareiškėjas šį punktą pažeidė.

Teismo vertinimu, aptartų procedūrinio pobūdžio Taisyklių pažeidimų visuma lėmė, jog atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų nusižengimo padarymo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Byloje konstatuoti pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimai suponuoja, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, dėl to yra pagrindas panaikinti 2019 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. P1-453P(ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje pateikta 2019 m. liepos 25 d. sutartis dėl teisinių paslaugų ir 2019 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 854513, kuris patvirtina, kad A. M. advokatui Egidijui Vilkiui už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur. Taip pat pateiktas 2019 m. lapkričio 11 d. prašymas, kuriame prašoma už atstovavimą priteisti 300 Eur bei nurodoma, kad buvo sugaišta 6 val. – po 50 Eur už valandą bei 2019 m. lapkričio 9 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad pareiškėjas advokatui Egidijui Vilkiui sumokėjo 300 Eur už atstovavimą.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu už skundo surašymą rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis yra 2,5. Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo įteiktas 2019 m. liepos 31 d. (spaudas ant voko), t. y. trečią 2019 metų ketvirtį. Užpraėjęs ketvirtis būtų pirmas 2019 metų ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2019 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1262,7 Eur. Pareiškėjo prašoma 200 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl už skundo parengimą priteistina 200 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdis vyko nuo 9.05 val. iki 10.54 val. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taip pat vertintina, kad pasirengimas posėdžiui galėjo trukti 1 val. Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą gali būti priteistina 0,1, užpradėjusio ketvirčio (2019 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1289,00 Eur, viena valanda – 128,90 Eur. Pareiškėjo nurodyta 300 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio už tris atstovavimo ir pasirengimo teismo posėdžiui valandas, todėl priteistina pareiškėjui. Iš viso pareiškėjui A. M. iš atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. P1-453P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M.“.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 500 Eur (penki šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius