Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, Departamentas) direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. LP1-41 (toliau – ir įsakymas, ginčijamas įsakymas) jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Mano, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nemotyvuotas ir nepagrįstas. Įsakymas grindžiamas 2014 m. kovo 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada Nr. (2)-LV9-21 (toliau – ir Išvada), kuri yra nemotyvuota ir prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoms Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai. Nurodė, kad Klaipėdos RAAD direktorius, manydamas, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, sudarė 3 asmenų komisiją, tačiau į ją neįtraukė pareiškėjo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens. Komisijos nare buvo paskirta R. G., dėl kurios 2012 m. spalio 23 d. nemotyvuotos išvados Nr. (2)-LV8 pareiškėjo pažeistos teisės jau kartą buvo apgintos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Mano, kad R. G. galėjo būti šališka ir subjektyvi, todėl jai norėjo pareikšti nušalinimą, tačiau to padaryti negalėjo, nes nebuvo supažindintas su Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-22 dėl komisijos sudarymo. Teigė, jog Išvadoje nebuvo nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamas straipsnis, jo dalis ir punktas, kadangi nei vienas iš jų nebuvo pažeistas, nebuvo įrodyta pareiškėjo kaltė ir nebuvo sukelta jokių padarinių, t. y. nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei teisės administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV ir V skyrių nuostatas, kurios reglamentuoja protokolų blankų pildymą, tvarkymą ir registravimą bei nutarimų skirti administracines nuobaudas pildymą ir jų vykdymą. Teigė minėtų nuostatų nepažeidęs, kadangi protokolų AM Nr. 089533, AM Nr. 089534, AM Nr. 089298 ir AM Nr. 089425 blankų nepildė ir jų netvarkė. Vadovaudamasis tų pačių taisyklių IV skyriaus 32 punktu, administracinio teisės pažeidimo medžiagas, gautas iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, užregistravo žurnale. Administracinių teisės pažeidimų bylų, gautų iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, nenagrinėjo, todėl nutarimų skirti administracines nuobaudas nepildė ir jų nevykdė. Jam adresuotų bylų neišnagrinėjo, kadangi jos nebuvo priskirtos nagrinėti pareiškėjo kompetencijai ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 280 straipsniu, 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 13 d. priėmė nutarimus administracinio teisės pažeidimo medžiagas grąžinti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams trūkumams pašalinti bei jų vėlesniam pateikimui nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą, tačiau vėliau bylos, pažeidžiant ATPK 281 straipsnio reikalavimus buvo išnagrinėtos Jūros apsaugos agentūroje, o ne pagal pažeidimų padarymo vietas. Nors Išvadoje nurodyta, kad buvo pažeista Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta nagrinėjimo tvarka, tačiau nenurodyta konkretaus punkto, kurį pareiškėjas galimai pažeidė. Pažymi, kad minėtas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas prieštarauja ATPK 242, 281 straipsniams, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 10 d. pavedimui Nr. (42-1)-D8-241. Pabrėžia, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros nuostatai nėra pasikeitę, taip pat papildomos užduotys pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, raštu suformuotos nebuvo. Teigė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. LV1-12 „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nes įsakymo preambulėje nėra nurodyta, kokio įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatomis remdamasis direktorius šį įsakymą išleido. Pareiškėjas teigė vykdęs vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo reikalavimus, darbo drausmės nepažeidė, tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdė pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto nepažeidė, kadangi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų taisyklių IV ir V skyrių, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintos nagrinėjimo tvarkos, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktų nuostatos nebuvo pažeistos, o komisija nenustatė, kad kitaip būtų buvę šiurkščiai nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.