Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas skundą grindė iš esmės tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas netinkamai, nėra aišku, kuo remiantis ir kada, nes buvo sudarytos dvi komisijos: Agentūros direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AV-226 sudaryta komisija (toliau – ir Rugpjūčio komisija) ir Agentūros direktoriaus 2016 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. AV-239 ,,Dėl komisijos tarnybiniams nusižengimams tirti sudarymo“ sudaryta komisija (toliau – ir Rugsėjo komisija, Komisija). 2016 m. spalio 11 d. motyvuotą išvadą Nr. 12P-13 (toliau – ir Išvada) surašiusi Rugsėjo komisija buvo sudaryta ir tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro pavedimą, kuriame iš esmės nurodoma nubausti Agentūros darbuotojus, o ne pateikiama informacija apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Sudarant Rugsėjo komisiją, nebuvo garantuotas nepriklausomumas, nes abiejų komisijų pirmininku buvo paskirtas Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K., kuris turėjo išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu ir galėjo daryti įtaką kitiems Rugsėjo komisijos nariams.

3. Nurodė, kad iš pareiškėjui įteikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą nėra aišku, kokiu pagrindu jame nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip netinkamas pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimas. Išvadoje pateiktos teisės aktų nuostatos, nedetalizavus ir tinkamai neatskleidus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo elementų, apsiribota tik atskirų Agentūros priimtų pažymų teiginių citavimu, teisės aktų bei pareiškėjo paaiškinimo turinio perrašymu, nenurodyta, kokius konkrečius teisės aktus, susijusius su taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 išdavimu, pažeidė pareiškėjas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas dėl neatsargumo aplaidžiai ir nerūpestingai atliko jam teisės aktuose nustatytas funkcijas, kai 2016 m. liepos 25 d. derino (vizavo) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą, kuriuo priimta veiklos vykdytojo 2016 m. liepos 18 d. paraiška, ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimą išduoti taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016, tačiau Išvadoje nėra konkrečiai nurodytos pažeistos teisės normos, reglamentuojančios taršos leidimų išdavimą.

4. Pareiškėjui nebuvo pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, Agentūros 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d. sprendimai bei taršos leidimas Nr. TL-U.5-14/2016 yra galiojantys ir privalomi. Pareiškėjui vizuojant sprendimus, nebuvo teikiami dokumentai, kuriais remiantis jis galėtų nustatyti ar įvertinti galimus pažeidimus. Su atitinkamais dokumentais ir informacija dirba už dokumentų parengimą atsakingi Agentūros darbuotojai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) (nuo 2018 m. liepos 1 d. Utenos RAAD reorganizuotas ir prijungtas prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) darbuotojai, todėl tik jie gali įvertinti, ar pateikti dokumentai atitinka teisės aktų turinį. Nustačius, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pastebėti Išvadoje nurodytų pažeidimų, negali būti daroma išvada, kad yra įrodyta jo kaltė dėl padaryto tarnybinio nusižengimo. Pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir TL taisyklės), institucija, teikianti pastabas dėl veiklos vykdytojų teikiamų paraiškų, yra teritorinis regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl ne pareiškėjas, o Utenos RAAD turėjo pareigą teikti pastabas dėl veiklos vykdytojo teikiamų paraiškų. Agentūros sprendimus, pateiktus pareiškėjui vizuoti, pagal kompetenciją parengė ir išdavė Agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento specialistai, kurie yra atsakingi, kad teikiami pasirašyti (vizuoti) dokumentai būtų parengti tinkamai ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas negali būti kaltinamas padaręs pažeidimą derindamas (vizuodamas) 2016 m. liepos 27 d. sprendimą, nes po jo vizos (2016 m. liepos 25 d. 14.33 val.) šis sprendimo projektas buvo atmestas ir šis sprendimas buvo derinamas iš naujo, tuomet jau nebuvo teikiamas vizuoti pareiškėjui.

II.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad, sudarant Rugsėjo komisiją, nebuvo garantuotas jos nepriklausomumas. Nors pareiškėjas šį teiginį grindžia aplinkybe, kad abiejų komisijų pirmininku buvo paskirtas Agentūros direktoriaus pavaduotojas V. K., teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia minėto asmens šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, todėl šie argumentai atmesti.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjui pateikto Komisijos 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą turinį, konstatavo, kad jis atitinka Taisyklių reikalavimus, juo buvo užtikrinta pareiškėjo kaip tarnautojo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas, ir teisė gintis nuo tokio kaltinimo. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad neaišku, kokiu pagrindu pranešime nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip netinkamas pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai teikė išsamų paaiškinimą, iš kurio aiškiai matyti, kad jis suprato įtariamo tarnybinio nusižengimo esmę (pvz., paaiškinimo 2.2 papunktis). Nagrinėjamu atveju išvados konstatuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyti visi Taisyklių reikalavimus atitinkantys elementai – konkretūs pareiškėjo atlikti veiksmai, įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, jų padarymo diena, nurodytas teisinis veiksmų kvalifikavimas (kokios Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo pareigų atlikimą, nuostatos buvo pažeistos), išsamiai nurodytos tarnybinio nusižengimo įvykdymo aplinkybės, nurodyta kaltės forma, pažeidimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

12. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis konstatuotas pažeidimas, o tik Ministerijos komisijos 2016 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. (16-4)-D15-758 ir Rugpjūčio komisijos 2016 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. A11-8, tai nesudaro pagrindo konstatuoti Taisyklių pažeidimo. Iš Taisyklių nuostatų matyti, kad valstybės tarnautojas tik baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą turi teisę susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga. Taigi, teismo vertinimu, Taisyklių nuostatos nereikalauja tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateikti valstybės tarnautojui visų tyrimo metu gaunamų duomenų.

13. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūriniai reikalavimai, numatyti Taisyklėse, o pareiškėjo argumentai dėl to nepagrįsti.

15. Teismo vertinimu, faktinės aplinkybės, kuomet pareiškėjas suderino (vizavo) Agentūros nepagrįstus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus sprendimus, kuriais remiantis buvo išduotas taršos leidimas UAB „Vespila“, įrodo, kad pareiškėjas tuo netinkamai atliko pareigas, numatytas Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.3 papunktyje ir neužtikrino, kad Agentūra tinkamai įgyvendintų aptartuose teisės aktuose Agentūrai nustatytus uždavinius ir funkcijas išduodant taršos leidimus, todėl teismas vertina, kad Išvadoje ir skundžiamame įsakyme pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu, 2.1-2.3, 2.5, 3.2, 7.1 ir 9.3 papunkčių nuostatų pažeidimas. Tai, kad už tinkamą paraiškos taršos leidimui gauti įvertinimą tiesiogiai buvo atsakingi kiti Agentūros valstybės tarnautojai, pagal aptartas faktines aplinkybes neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, kadangi, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, derindamas (vizuodamas) sprendimus turėjo objektyvią galimybę veikti tokiu būdu, kad būtų tinkamai įgyvendinti Agentūrai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos bei būtų išvengta kilusių neigiamų pasekmių.

16. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeistos Taisyklės. Komisija motyvuotoje išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui skundžiamu įsakymu paskirta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba, parinkta teisingai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes, pareiškėjui tenkančios atsakomybės laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnę labai gerai vertintą pareiškėjo tarnybinę veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nematė pagrindo panaikinti skundžiamą Agentūros įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. AP-298, kuriuo pareiškėjas R. Š. pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda - pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs, jog skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pagal kompetenciją neturėjo galimybių įvertinti sprendimo dėl taršos leidimo neteisėtumo. Be kita ko, apeliacinį skundą grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, dėl to svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą buvo laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal teisės aktuose numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012).

24. Ginčo teisinius santykius procedūriniu aspektu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio ir Taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu.Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (šiais aspektais žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį (žr., pvz., 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015). Pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas)), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos biuletenis Nr. 25).

26. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas realiai buvo informuotas ir žinojo apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aplinkybių, kad atsakovas būtų apribojęs pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus ar kitaip apribojęs jo teisę į gynybą, nenustatyta. Pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuris yra pakankamai išsamus, pareiškėjas pasinaudojo teisės aktuose nustatyta subjektine teise teikti paaiškinimą, o iš šio paaiškinimo turinio matyti, jog pareiškėjas suprato tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu buvo įtariamas, esmę.

27. Taisyklių 7 punkte nustatytos bendrosios taisyklės, skirtos užtikrinti tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančioje komisijoje dalyvaujančių asmenų nešališkumą numatant, kad tirti tarnybinį nusižengimą negali būti paskirti valstybės tarnautojai, kurie yra valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneriai), taip pat valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio tėvai (įtėviai), sugyventinio, partnerio vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, taip pat valstybės tarnautojai, kurie yra pavaldūs valstybės tarnautojui, galimai padariusiam tarnybinį nusižengimą, arba dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad sudarant Komisiją nebuvo garantuotas Komisijos nešališkumas ir nepriklausomumas, o tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai. Pareiškėjo vertinimu nešališkumas pasireiškė tuo, kad Agentūros direktorius tiek 2016 m. rugpjūčio 11 d. tiek 2016 m. rugsėjo 8 d. įsakymais sudarytose tyrimo komisijose jų pirmininku paskyrė Agentūros direktoriaus pavaduotoją V. K., kuris priimdamas sprendimus, galėjo būti iš anksto neigiamai nusistatęs prieš pareiškėją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Taisyklių 7 punktą ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti komisijų pirmininko nešališkumu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į komisijas ar jas sudariusį asmenį, prašydamas nušalinti V. K. pagal Taisyklių 9 punktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad V. K., atlikdamas komisijų pirmininko funkcijas, buvo šališkas ir turėjo išankstinį nusistatymą dėl pareiškėjo, todėl pareiškėjo argumentai dėl V. K. šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

29. Pareiškėjo teigimu Komisija, surašiusi Išvadą, pati netyrė ir nenustatė, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, kai vizavo 2016 m. liepos 27 ir 28 d. sprendimų projektus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūros direktorius sudarė dvi komisijas, iš kurių viena nagrinėjo taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 išdavimo teisėtumo klausimą, o kita – valstybės tarnautojų , dalyvavusių minėto taršos leidimo išdavimo procese, tarnybinio nusižengimo tyrimą. Iš Taisyklių 3 punkto matyti, kad pagrindas atlikti valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą yra kitų šiame punkte įvardintų institucijų informacija. Iš bylos duomenų žinoma, kad Rugpjūčio komisija nustatė, jog įgyvendinant taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 išdavimo procedūras buvo galimai pažeisti teisės aktų reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Rugsėjo komisijai, kuri atliko valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą nereikėjo kartoti Rugpjūčio komisijos tyrimą iš naujo, nes abi komisijos sudarytos to paties subjekto, nebuvo prieštaravimų tarp komisijų nustatytų aplinkybių, komisijų veiklos laikotarpis ženkliai nesiskyrė, dėl ko atsirastų poreikis iš naujo įvertinti faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad Rugsėjo komisija, neatlikdama pakartotinio tyrimo dėl taršos leidimo Nr. TL-U.5-14/2016 teisėtumo pažeidė Taisykles ar kitus teisės aktus ar pareiškėjo teises.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus atsakovo procedūrinius veiksmus, siejamus su tarnybinio nusižengimo tyrimu ir sprendimo priėmimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių ar kitų valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

32. Kaip jau minėta šios nutarties 7 punkte, pareiškėjas buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai atliko savo pareigas ir neteisėtai derino (vizavo) Agentūros 2016 m. liepos 27 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7662, kuriuo nuspręsta priimti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vespila“ paraišką taršos leidimui gauti, ir Agentūros 2016 m. liepos 28 d. raštą Nr. (28.5)-A4-7728 „Sprendimas dėl taršos leidimo išdavimo“, kuriuo nuspręsta išduoti UAB „Vespila“ atliekų laikymo aikštelės Katilinės g. 3, Karlų k., Visagine taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016. Šie pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pakankamai konkrečiai, išdėstyti teisės aktai, kurių nuostatas pažeidė pareiškėjas, įvertintas jo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumas, sukeltos pasekmės, kaltės forma.

33. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad pagal TL taisykles tik teritorinis RAAD teikia pastabas dėl veiklos vykdytojų teikiamų paraiškų, t. y. nagrinėjamu atveju net ne Agentūra turėjo teikti pastabas UAB „Vespila“ pateiktai paraiškai. TL taisyklių 30.2.2 papunktyje nurodyta, kad jei paraiška leidimui gauti ar pakeisti neatitinka TL taisyklių reikalavimų ir (ar) RAAD pateikia pastabų ir (ar) pasiūlymų paraiškai ir (ar) kartu su paraiška pateiktiems dokumentams, jei nepakanka dokumentų ar informacijos, kurių reikia leidimo sąlygoms nustatyti, Agentūra raštu pateikia apibendrintas savo ir RAAD pastabas pareiškėjui, nurodydama jam apie prievolę patikslinti paraišką ir (ar) kartu su paraiška pateiktus dokumentus – pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją arba pateikti paaiškinimus, kartu grąžindama paraišką. Taigi, Agentūra gavusi ūkio subjekto paraišką išduoti taršos leidimą, turi pareigą pagal savo kompetenciją teikti ūkio subjektui apibendrintas tiek savo, tiek RAAD pateiktas pastabas.

34. Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas net formaliai nevertino pareiškėjo argumento, kad jis nevizavo paskutinio 2016 m. liepos 27 sprendimo dėl taršos leidimo išdavimo varianto, nes buvo pašalintas iš vizuotojų sąrašo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės tarnautojų pareigybės aprašymuose, institucijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji etikos ir profesiniai reikalavimai suponuoja, kad valstybės tarnautojas, atlikdamas savo pareigas turi atidžiai ir rūpestingai laikytis teisės aktų nuostatų, o jas pažeidus – atsakyti nepriklausomai nuo kaltės rūšies ar kilusių padarinių.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas betarpiškai bendravo su paraišką pateikusia UAB „Vespila“, kuri jam elektroniniu paštu siuntė paaiškinimus dėl Agentūros ir Utenos RAAD teiktų pastabų paraiškai (2016 m. liepos 11 d. elektroninis laiškas). Be to, paties pareiškėjo teikti nurodymai elektroniniu paštu Agentūros darbuotojams dėl sprendimo (paraiškos derinimo) priėmimo įrodo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, kad paraiška turėjo būti tikslinama pagal Agentūros ir Utenos RAAD pateiktas pastabas, galimo sprendimo priėmimo terminai ir kitos aplinkybės. Dėl to atmestini ir kiti pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo ir neprivalėjo atlikti Agentūros specialistų darbo ar neturėjo pagrindo atsisakyti pasirašyti UAB „Vespila“ išduodamą taršos leidimą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, vizuodamas 2017 m. liepos 25 d. sprendimo dėl UAB „Vespila“ paraiškos derinimo projekto variantą, vizuodamas 2016 m. liepos 28 d. sprendimo dėl taršos leidimo išdavimo projektą ir pasirašydamas patį taršos leidimą Nr. TL-U.5-14/2016 žinojo ir turėjo vertinti UAB „Vespila“ patikslintos paraiškos atitiktį teisės aktų reikalavimams. TL taisyklių 31³ papunktyje numatyta, kad „nagrinėjant patikslintą paraišką, negali būti teikiamos pastabos dėl paraiškos atitikties TL taisyklių reikalavimams, reikalaujama informacijos ir (arba) duomenų, kurių Agentūra nenurodė ir (ar) neprašė nagrinėdama pirminę paraišką, tačiau galėjo pareikalauti. Ši nuostata netaikoma, jei patikslintoje paraiškoje pasikeitė kiti duomenys ar informacija arba atsirado kitų duomenų ar informacijos, dėl kurių gali kilti neaiškumų, nors dėl jų nebuvo pateiktos pastabos nagrinėjant pirmą kartą pateiktą paraišką“. Įvertinus šią TL taisyklių nuostatą bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad jei ūkio subjekto paraiška yra Agentūros suderinama dėl apsirikimo, toks derinimas nepašalina Agentūros tarnautojų atsakomybės dėl priimamo sprendimo taršos leidimo išdavimui. Dar daugiau, pastebėję, kad ūkio subjekto paraiška suderinta nepagrįstai, Agentūros tarnautojai tokiu atveju privalo sustabdyti sprendimo dėl taršos leidimo išdavimo priėmimą ir kreiptis į pareiškėją dar kartą patikslinti paraišką ar pateikti papildomus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl taršos leidimo išdavimo priimti. Priešingas šios TL taisyklių nuostatos aiškinimas paneigtų taršos leidimo išdavimo tikslus ir leistų asmenims piktnaudžiauti formaliais teisės aktų reikalavimais.

36. Pareiškėjo teigimu pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi neįsigaliojusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1273-643/2017. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimas neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl atsakovo įsakymo teisėtumo ar pagrįstumo Pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto rėmimosi neįsigaliojusiu teismo sprendimu atmestini kaip nepagrįsti, juolab kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ar proceso šalių siūlomu byloje esančių įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.