Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorams Jolitai Inčienei, Dainiui Dambrauskui,

nukentėjusiajai R. P., jos įgaliotai atstovei advokatei Aleksandrai Filipavičiūtei – Komar,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. C. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: būdamas atsakingas už jam patikėtus du Vakarų Sibiro laikos veislės šunis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271 redakcija su pakeitimais) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus (Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) bei Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 9-940 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės“ I skyriaus 11 punkto reikalavimus (Gyvūnų savininkas ar atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų), II skyriaus 22.6 punkto reikalavimus (Atviroje savininko valdoje, sodininkų bendrijų atviruose soduose gyvūnai laikomi uždaryti aplinkiniams žmonėms ir gyvūnams saugiuose ne žemesniuose kaip 2 m aukščio voljeruose.), 2022 m. liepos 15 d. elgdamasis neatsargiai neužtikrino, kad jam priklausantys šunys būtų uždaryti voljere jo valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o šunis paleido laisvai lakstyti atviroje teritorijoje, dėl ko 2022 m. liepos 15 d. apie 10 val. 4 min. R. P. būnant savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, R. C. priklausantys šunys pribėgo prie R. P. ir ją užpuolė bei apkandžiojo, padarydami nukentėjusiajai R. P. daugybines kąstines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinės blauzdos žaizdos infekcija, t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta R. P. sveikata, t. y. R. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3423/2022(01) matyti, kad R. P. nustatytos daugybinės kąstinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, plaštakose, dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinės blauzdos žaizdos infekcija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, turinčiu briauną daiktu (-ais), atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes - dantimis, iki kreipiantis medicinos pagalbos 2022-07-15 10:06 val. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, nukentėjusiąją sukandžiojus šunims (1 t., b. l. 58-59).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (su fotolentele) matyti, kad apžiūrima įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemo prieigos. Tarp namo ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio esančioje pievoje (koordinatės (duomenys neskelbtini)), žolėje matosi raudonos spalvos dėmė panaši į kraują ir galimai po šunų apkandžiojimo likę minkštieji audiniai (1 t., b. l. 12-19).

Iš Apžiūros protokolo (BPC garso įrašų) matyti, kad R. C. telefoninių skambučių į BPC 112 garso įrašų kopijų perklausos metu nustatyta, kad R. C. du kartus skambino į BPC 112, pranešė, kad jo šuo moterį užpuolė, suplėšė, perkando koją, ranką (1 t., b. l. 67-69).

Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento pateikti duomenų apie asmenį ir laikomus gyvūnus matyti, kad mikroschemos numeris (duomenys neskelbtini) šuo, Vakarų Sibiro laikos veislė, patelė, vardas Dija Tikras Medžiotojas, atvedimo data 2021-11-26; laikytojas R. C. nuo 2021-11-26; augintinio laikymo vieta (duomenys neskelbtini); mikroschemos numeris (duomenys neskelbtini) šuo, Vakarų Sibiro laikos veislė, patinas, vardas Ertas Tikras Medžiotojas, atvedimo data 2020-01-06; laikytojas R. C. nuo 2021-11-26; augintinio laikymo vieta (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 76-88).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo R. C. kaltė, jog jis nesunkiai dėl neatsargumo sutrikdė nukentėjusiosios R. P. sveikatą, visiškai įrodyta.

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi asmeniui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 139 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai nustatoma, jog objektyviai būtent kaltininko veika ar neveikimas buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bei yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-157-468/2019). BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Teismas konstatuoja, kad R. C. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės – neatsargios kaltės – požymis, kuris vertintinas kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal BK atitinkamą straipsnį, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-195/2019). Šiuo konkrečiu atveju, nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškė tuo, jog kaltinamasis R. C. nenumatė, kad jos žinioje esantys šunys, kuriuos jis pats išleido iš voljero palakstyti kieme, pabėgs ir sukandžios nukentėjusiąją R. P., nors galėjo ir privalėjo tai numatyti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajam R. C. kyla pareiga užtikrinti, kad jo laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar turtui ne tik iš Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriame teigiama, kad gyvūno laikytojas privalo užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bet ir iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ,,Dėl gyvūnų laikymo Širvintų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 11 punkto, kur nurodoma gyvūnų laikytojo pareiga - „garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų“. Taisyklių 16 punkte Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintame Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose tvarkos apraše, numatyta gyvūnų laikytojo pareiga - „užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui“. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo kaltė būtent ir pasireiškė tuo, kad jis šunis vedžiojo be pavadėlių, nepasirūpino privalomų priemonių (antsnukių) uždėjimu šunims, ko pasėkoje jo šunys užpuolė ir sužalojo nukentėjusiąją. Taigi, kaltinamasis R. C. yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ž. C. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį R. C. jo atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis R. C. padarė nusikaltimą veiką įstatymo leidėjų priskirtą prie neatsargių. Byloje yra pateiktas laiduotojo Ž. C. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pats Ž. C.. Jis su visa atsakomybe prisiima laiduoti už savo brolį R. C.. Ž. C. nėra teistas (II t., b. l. 121), nėra baustas administracine tvarka (II t., b. l. 138). Dirba prekyboje. Darbovietės charakterizuojama teigiamai (II t., b. l. 130). Taip pat atsižvelgtina tiek į Ž. C. paaiškinimus, tiek į pačio R. C. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog Ž. C. gali padaryti teigiamą įtaką savo broliui, nes tarp jų stiprus ryšys, bendras hobis. Iš paaiškinimų matyti, jog juos sieja brolių ryšys, kaip nurodo Ž. C., kad gali padėti savo broliui, būti su juo, padėti ir prižiūrėti šunis. Todėl įvertinus Ž. C. charakterizuojančią medžiagą, jo ir kaltinamojo R. C. tarpusavio santykius, Ž. C. laikytinas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad R. C. nėra praeityje teista (I t. b. l. 96-98). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Padarytą žalą nukentėjusiajai jis įsipareigojo atlyginti. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl kaltinamojo duoto įsipareigojimo. Be to, tiek kaltinamojo bei jo gynėjo, tiek nukentėjusiosios bei jos įgaliotos atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog buvo siekiama žalos atlyginimo klausimą išspręsti taikiai, bet nebuvo susitarta dėl žalos dydžio. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog Ž. C. turi įtaką R. C. elgesiui. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojo savybes, jų tarpusavio santykius, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis R. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Baudžiamojo poveikių priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis R. C. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, bei siekiant nesudaryti kaltininkui nebaudžiamumo nuotaikos tikslinga skirti jam prokuroro siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam R. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 50 valandų trukmės nemokami darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).

Dėl ieškovės R. P. civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu civilinė ieškovė R. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo R. C. 10 182,14 Eur nukentėjusiosios R. P. turtinei ir neturtinei žalai naudai (2 t., 3-27). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 10.00 val. ryte, savo namuose nukentėjusioji buvo užpulta ir sukandžiota kaimynui R. C. priklausančių kelių šunų. Jai nustatyti daugybiniai šunų sukandžiojimai, atliktos kelios operacijos. Nukentėjusiosios stacionarus gydymas ligoninėje truko ilgiau kaip vieną mėnesį. Išrašius ją iš ligoninės, dėl patirtų sužalojimų ji privalėjo tęsti gydymą namuose. Sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Civilinė ieškovė R. P. nurodė, kad patyrė 182,14 Eur turtinę žalą (72,35 Eur. Išlaidos kurui vykstant į gydymo įstaigas ir grįžtant namo, bei 109,79 Eur gydymo išlaidos (vaistai)) bei 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajai didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Kaip jau minėta aukščiau, dėl nusikaltimu sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai R. P. padaryta dėl kaltinamojo R. C. nusikalstamo nerūpestingumo, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji buvo nesunkiai sužalota. Byloje pateikta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai R. P. nustatytos daugybinės kastinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, dešinės alkūnės srityje, dešinėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje, plaštakoje, dešinėje šlaunyje, kas komplikavosi dešinės blauzdos žaizdos infekcija. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu, turinčiu briauną daiktu (-ais), atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes – dantimis, iki kreipiantis medicinos pagalbos 2022-07-15 10.06 val. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiai poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t. b. l. 58-60). Nukentėjusioji buvo operuota 2022 m. liepos 15 d., dėl dešinės blauzdos žaizdos infekcijos 2022 m. liepos 25 d. buvo atlikta dar viena operacija, o 2022 m. rugpjūčio 2 d. nukentėjusiajai buvo atlikta trečioji operacija, kurios metu buvo atliktas pakartotinis žaizdos valymas ir odos persodinimo procedūra. Nukentėjusiosios gydymas ligoninėje truko ilgiau kaip vieną mėnesį (iki 2022 m. rugpjūčio 16 d.), vėliau buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, skiriami medikamentai (2 t., b. l. 8-24). Taip pat nustatyta, kad šunų kandžiojimai tęsėsi pakankamai ilgą laiką, pats kaltinamasis P. C. turėjo atsigulti ant nukentėjusiosios, kad šunys liautųsi kandžioję nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji R. P. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji iki šiol jaučia pasekmes dėl paties įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų, t. y. nukentėjusiosios galimybė dirbti ir judėti yra apribota, o blauzdų srityje liko randai nuo šunų įkandimų. Nukentėjusiajai dienos eigoje pradeda tinti sukandžiota koja, todėl jai sunku parinkti tinkamą avalynę ir sunku judėti, keičiantis orams sukandžiotos vietos pradeda skaudėti ir niežėti. Nukentėjusioji iki šiol jaučia stiprius neigiamus psichologinio pobūdžio emocinius išgyvenimus, atsiradusią baimę šunims. Po 2022 m. liepos 15 d. įvykusio užpuolimo nukentėjusioji jaučia nerimą, atsirado tremoras ir panikos atakos, dažnai kankina nemiga.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, apribotą galimybę užsiimti nukentėjusiajai reikšminga veikla (važiuoti dviračiu, dirbti), neabejoja, kad susidariusi situacija jai kėlė papildomų rūpesčių ir neigiamų išgyvenimų.

Fiziniam asmeniui neturtinė (moralinė) žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis, yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai fizinio asmens yra vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertinama ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jos sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškiantis daugybiniu kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais dėl patirtos neturtinės žalos. R. P. šviesiu paros metu būnant savo sodybos teritorijoje užpuolė netikėtai atbėgę du Vakarų Sibiro laikos veislės šunys, kurie kandžiojo jos visą kūną. Nukentėjusiajai visame kūne padaryti plėštiniai-kastiniai sužalojimai sukėlė didžiulį išgąstį, fizinį skausmą, iki šiol išjaučiamas baimes.

Teismas, atsižvelgdamas į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą ir įvertinęs nukentėjusiosios sveikatos pažeidimo pobūdį, patirtas stacionarinio gydymo laikotarpį, operacijų skaičių, taip pat įvertinęs tai, kad kaltinamojo R. C. veiksmai nebuvo tyčiniai, jo turtinė padėtis nėra gera (nedirba, jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi areštuotas civilinėje byloje Nr. 2-68-3-42339-2016-9, kuri iki šiol nėra išnagrinėta), daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl ši suma mažintina iki 5000 Eur, kas teismo vertinimu atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.250 straipsnis). Kitoje ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetama.

Nukentėjusiosios ieškinio reikalaujama priteisti 182,14 Eur turtinė žala pagrįsta prie bylos pridėtais įrodymais, dėl jos dydžio ginčo nėra, todėl ji priteistina iš kaltinamojo R. C. (2 t., b. l. 25-27).

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 7 459,69 Eur dydžio civilinį ieškinį žalai, atsiradusiai nukentėjusiajai R. P. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (2 t., b. l. 39-42). Dėl šios žalos atlyginimo 2023 m. kovo 10 d. pasirašyta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 3309 tarp R. C. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, pagal kurią R. C. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos 2023 m. kovo 10 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 124,00 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 143,69 Eur – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos (2 t., b. l. 99-100). Esant tokioms aplinkybėms Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas patvirtinant Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3309, kuri prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese, ir aplinkybių, dėl kurių minėta sutartis negali būti patvirtinta, nenustatyta (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į minėtas aktualias baudžiamojo proceso kodekso normas, taikytinas sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų (jų dydžio), nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis (analogiškos pozicijos laikomasi ir kitų apygardų teismuose nagrinėtose byloje, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-327/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-349-651/2016).

Neginčytina tai, kad šiame procese nukentėjusioji turėjo teisę turėti atstovą, kuris nukentėjusiajai atstovavo nuo pat proceso pradžios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiosios R. P. interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė Aleksandra Filipavičiūtė - Komar, tai patvirtina advokatės orderis. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji įgaliotai atstovei advokatei sumokėjo 2 613,60 Eur (iš jų 453,60 Eur PVM) už jos atstovavimą nagrinėjamoje byloje, teisines konsultacijas, pateiktų dokumentų ir padėties įvertinimą, civilinį ieškinį, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir vykimus į teismo posėdžius. Patirtas išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė grindė sąskaitomis už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitais bei prašė teismo priteisti iš kaltinamojo R. C. 2 613,60 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti.

Vis dėl to sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų svarbu tai, kad baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016 ir kt.). Be to, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir turi būti mažinama. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, tirta viena nusikalstama veika, sprendžiamas teisinių santykių pobūdis pakankamai paprastas, proceso dalyvių skaičius nedidelis, kaltinamasis sako kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš karto pripažino, nuoširdžiai gailisi, įvykus įvykiui, iš karto dėjo pastangas, kad kilusios pasekmės būtų kuo mažesnės, pasirūpino nukentėjusiąja, siūlų jai įvairiapusę pagalbą. Nukentėjusiosios atstovė advokatė dalyvavo byloje ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu parengė du procesinius dokumentus (pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir civilinį ieškinį), taigi, visa baudžiamosios bylos medžiaga jai buvo žinoma, teisminio nagrinėjimo metu vyko du teismo posėdžiai, nukentėjusiosios atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir ypatingų intelektinio darbo sąnaudų. Be to, civilinės ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta iš esmės 50 proc. civilinio ieškinio). Taip pat teismas įvertina R. C. turtinę padėtį (registruotas Užimtumo tarnyboje, jo turimas santuokoje įgytas turtas areštuotas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuri nuo 2016 m. nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme - todėl jis negali laisvai disponuoti turimu turtu). Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas daro išvadą, kad 2 613,60 Eur suma teisinėms paslaugoms apmokėti nėra proporcinga tiek nukentėjusiosios tiek nuteistojo atžvilgiu, todėl mažintina iki 1 300 Eur ( suma nurodyta įskaitant PVM).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsnio, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. C. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį R. C. pagal laidavimą Ž. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu skirti R. C. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 penkiasdešimt) valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės R. P. ieškinį dėl 182,14 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,14 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 14 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) nukentėjusiosios R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Patvirtinti 2023 m. kovo 10 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3309 tarp R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, pagal kurią R. C. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo 2023-03-10, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 7300, po 124,00 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 143,69 Eur – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos.

Išaiškinti, kad R. C. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), Vilniaus teritorinei ligonių kasai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. C. ir laiduotojui Ž. C. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.