Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­šė­jas), Rimo Švirino ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. J. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylin­kės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų per aštuonių mė­ne­sių lai­kotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeis­ti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas V. J. laikinajame su­laikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. liepos 7 d.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys ir D. J. priteista iš V. J. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur advokato pa­gal­bos išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl vals­ty­bės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 37,64 Eur – priteisimo iš kaltinamojo V. J. atmestas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 12,86 Eur žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. J. už nukentėjusiosios D. J. gydymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 5 d. laikotarpiu nuo 16:40 val. iki 16:58:23 buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, mušdamas ir kitaip smur­tau­damas artimoje aplinkoje nežymiai sužalojo šeimos narį (sutuoktinę) – D. J. ir jai sukėlė fizinį skausmą, o būtent, konflikto metu, tyčia ranka nukentėjusiąją D. J. pastūmė, jai nugriuvus ant lovos, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, išpešė kuokštą plaukų bei užgulė visu kūnu ir norėdamas iš jos atimti mobilaus ryšio te­lefoną, kad ne­skam­bintų į po­liciją, ją jėga apvertė ant nugaros, suėmė dešinę ranką bei dilbiu stipriai spaudė nukentėjusiajai kaklą, tuo D. J. padarė nežymų sveikatos sutrik­dy­mą, pasireiškusį poodinėmis krau­josruvomis dešinio dilbio srityje, dešinio riešo srityje, kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio žasto srityje, smakro kairės pusės sumušimu.Druskininkų miesto apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad smurtinius veiks­mus kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko šeimos nariui – sutuoktinei, smurtą girdėjo – sūnus, kuris iškvietė policijos pareigūnus, dėl to pablogėjo šeimos santykiai, kilo nepatogumų bendraujant su gimi­naičiais, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgy­ve­ni­mų pasekmės yra susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais. Taip pat atsižvelgta ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, galimybę atlyginti žalą. Atsižvelgus į nukentėjusiosios pa­tirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus įvertinus nu­kentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pu­siaus­vyrą, prašoma priteisti neturtinė žala sumažinta iki 1 000 Eur.Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. J. prašo pakeisti skundžiamą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų nuken­tė­ju­sio­sios naudai priteisimo, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai visas jos patirtas ad­vokato pa­galbos išlaidas – 1 110 Eur pirmosios instancijos teisme; pripažinti proceso išlaidomis nuken­tė­jusiosios patirtas išlaidas – 150 Eur, susijusias su šio apeliacinio skundo parengimu, ir išieš­ko­ti jas iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiajai D. J.. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiosios patirtų iš­laidų advokato teisinei pagalbai dydį nuo 1 110 Eur iki 500 Eur, rėmėsi kasacinėmis nu­tartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-21-942/2016. Nuken­tė­jusiosios teigimu, iš baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011 priimtos nutarties turinio neaišku, kokiais motyvais buvo sumažinta nukentėjusiajai pri­teis­tinų proceso išlaidų suma, nurodant, kad, vadovaujantis teisės aktais, ji gali būti sumažinta. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012 buvo sumažintas nukentėjusiajai priteistinų proceso išlaidų dydis kasacinėje instancijoje, nes nukentėjusiosios kasa­ci­nis skundas buvo atmestas. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 pasisakyta apie išlaidas, patirtas ikiteisminiame tyrime. Nuosprendyje nurodyta teismų praktika pati sa­vai­me nesudaro pagrindo sumažinti nukentėjusiosios pa­tirtas proceso išlaidas, ji tik pa­grin­džia, kad esant tam tikroms sąlygoms jos gali būti su­mažintos. Faktą, kad proceso išlaidos nagrinėjamoje byloje nebuvo per didelės patvirtina šios ap­lin­kybės: nagrinėjamoje byloje buvo susipažinta su bylos medžiaga, nukentėjusiajai buvo su­teikta konsultacija, buvo parengti procesiniai dokumentai (civilinis ieškinys, prašymai); at­sa­kovės atstovas rengėsi dalyvauti, vyko ir dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Nuos­prendžiu nukentėjusioji netiesiogiai neteisėtai verčiama pasirinkti atstovą, praktikuojantį Drus­kininkuose, kad būtų išvengta didesnių atstovavimo išlaidų. Skunde taip pat pažy­mė­ta, jog advokatas moka mokesčius, negauna ligos pašalpų ligos ar traumų atvejais, jam nie­kas nemoka atostoginių, advokatas draudžiamas tik minimaliai senatvės pensijai, taigi ats­kai­čiavus mokesčius, advokato atlygis yra apie 350 Eur. Todėl, netgi neįvertinus kon­toros išlaikymo, kanceliarinių ir kitokių išlaidų, advokato poreikio turėti pajamų ligos ir atostogų atvejais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad išlaidos advo­ka­to teisinei pagalbai būtų pagrįstos, jeigu jis būtų gavęs 275 Eur „į rankas“. Skunde taip pat pažymėta, jog civilinėse bylose, kuriose taikomos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato pa­dė­jėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir at­si­žvelgiama į suteiktų teisinių paslaugų ir civilinio ieškinio patenkinimo apimtis, tokio dy­džio priteistinų išlaidų suma būtų per maža ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir są­ži­nin­gu­mo kriterijų. Skunde taip pažymėta, jog nukentėjusioji turi teisę pasi­rink­ti advokatą, tu­rintį darbo vietą kitame mieste, ir prašyti teismą atlyginti atstovavimo iš­lai­das.Pirmosios instancijos teismui ženkliai sumažinus nukentėjusiosios patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, buvo pažeista ne tik nukentėjusiosios teisė turėti advokatą, bet ir Eu­ro­pos Sąjungos laisvo paslaugų judėjimo principas. Nukentėjusiosios teigimu, proceso iš­lai­dų advokato pagalbai atlyginimas smurto artimoje aplinkoje byloje galėjo būti sumažintos tik jeigu šios išlaidos būtų akivaizdžiai nepagrįstos ar per didelės. Nu­ken­tė­jusioji nėra tei­si­ninkė ir turi teisę naudotis profesionalia teisine pagalba. Todėl nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltininko teisinės pagal­bos išlaidas, susijusias su šio apeliacinio skundo parengimu.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiosios D. J. apeliacinis skundas atmetamas.Nukentėjusioji D. J. apeliaciniame skunde pirmos instancijos teismo sprendimo dėl nuteistojo kaltės, bausmės ir civilinio ieškinio sprendimo nekvestionuoja. Prašo kitaip iš­spręsti jos patirtų proceso išlaidų klausimą – priteisti visas jos turėtas proceso išlaidas. Ape­lia­cinės instancijos teismas, neper­ženg­damas apeliacinio skundo ribų, pati­k­ri­na bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­lia­ci­nia­me skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso ko­dek­so (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. J. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patik­rin­tais duo­menimis. Teismas nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Indi­vi­dua­lizuo­da­mas ir skirdamas V. J. bausmę, pirmos instancijos teismas nepažeidė bendrųjų baus­mės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą, atsižvelgė į pa­daryto nusikaltimo motyvus, nuteistojo asme­ny­bę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, va­dovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Nukentėjusioji – civilinė ieškovė D. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš V. J. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 690 Eur patirtų išlaidų už advokato paslaugas (2 t., b. l. 9-11). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instan­ci­jos teismas D. J. neturtinę žalą įvertino 1 000 Eur, o išlaidas advokato paslaugoms apmokėti sumažino iki 500 Eur. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priteis­da­mas neturtinę žalą nukentėjusiajai – civilinei ieškovei D. J. teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.

Dėl patirtų proceso išlaidų

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog visos patirtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl teis­mas privalėjo jas visas priteisti, iš viso 1 110 Eur. Teigia, jog jos atitinka Lietuvos Res­pub­likos teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmo­kes­čio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Skunde nurodoma, kad proceso išlaidas sudaro advo­ka­to konsultacija, nukentėjusiojo interesų atstovavimas, procesinių dokumentų parengimas ir ke­lionės išlaidos.Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klau­simą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Lietuvos Respublikos civi­li­nio proceso kodekso normomis (BPK 113 str.), todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nėra pa­grindo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytomis rekomendacijomis.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą regla­men­tuo­ja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieš­kovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo ats­tovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių iš­lai­dų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje by­loje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos su­mos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Būtent pa­grįsdamas pastarąjį teiginį pirmosios instancijos teismas nurodo, jog vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose byloje Nr. 2K-605/2011 ir 2K-374/2012. Todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog mi­nė­tose nutar­ty­se proceso išlaidų priteisimo aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos si­tua­cijos. Minėtos nutartys nuosprendyje buvo nurodytos ne dėl panašios faktinės situacijos, o dėl Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo formuojamos taisyklės, jog nukentėjusiojo prašymas neįpa­rei­go­ja teismo pri­teis­ti visos prašomos sumos.Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 500 Eur nukentėjusiajai D. J. turė­toms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti suma yra pakankama atstovavimo išlaidoms pa­deng­ti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato pagalbai apmo­kė­ti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už ad­vo­kato pagalbą apmokėti yra teisinga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalį ats­to­va­vimo išlaidų sudaro advokato kelionės į Druskininkus, advokatas ruošė civilinį ieškinį, da­ly­va­vo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, atliko kitą teisinį darbą, tačiau pirmosios instancijos teis­mas pagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino. Teisėjų kolegija pažymi, jog byla nebuvo su­dė­tinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advo­ka­tui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, nukentėjusiosios atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Byloje kaltinimą palaikė ir nukentėjusiosios in­teresus gynė prokuroras, įrodymų apimtis nedidelė, byloje esantys procesiniai dokumentai nesu­dėtingi, jų apimtis taip pat nedidelė, vyko tik trys teismo posėdžiai, kurių vienas buvo ati­dėtas, nes neatvyko nukentėjusiosios advokatas (t. 1, b. l. 201-202), per kuriuos baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės. Nuteistasis V. J. slaugo neįgalų asmenį, nors ir yra įsi­gijęs verslo liudijimą, tačiau vidutinės mėnesio pajamos neviršija 50 Eur. Atsižvelgus į nuro­dy­tas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pa­grįstai nusprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo bū­tinos, todėl pagrįstai jas sumažino. Iš nuteistojo priteista suma laikytina proporcinga tiek civilinės ieškovės, tiek nuteistojo atžvilgiu.Skunde taip pat teigiama, jog D. J. turi neginčytiną teisę pasirinkti advokatą, dir­bantį kitame mieste ir prašyti atlyginti atstovavimo išlaidas. Kolegija sutinka su šiuo skundo ar­gu­mentu ir pažymi, jog ši nukentėjusiosios teisė nagrinėjant bylą nebuvo pažeista. D. J. laisva valia pasirinko advokatą, kuris ją atstovavo viso teisminio proceso metu, įver­tin­da­ma, jog minėto advokato darbo vieta yra ne Druskininkuose, kur buvo nagrinėjama byla, ir teisinių paslaugų teikimui jis sugaiš daugiau laiko. Argumentas, jog advokatas moka mokesčius, kaip jam ir priklauso pagal galiojančius teisės aktus, neturi įtakos sprendžiant priteisiamų išlaidų dydžio klausimą. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų tei­kimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš­va­dai, jog advokato išlaidoms atlyginti buvo priteista ženkliai per maža suma, nėra objektyvaus pagrindo.Kadangi D. J. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajai iš V. J. turėtas advokato išlaidas dėl apeliacinio skundo paruošimo.Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo keisti, todėl jis paliktinas nepakeistas.Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. NTP-7-4110, kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam V. J., išlaidas sudaro 48,29 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų lei­dė­jas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, da­ly­vauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gy­ny­bą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo tur­tinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti lai­ko­mas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kal­ti­ni­mo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti tu­rė­tas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. J. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.