Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-651/2016

Teisėja Virgina Pankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23931-2016-0

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo atstovo K. T. (K. T.) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir paskirta 18 MGL dydžio (677 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 12 MGL dydžio (451 Eur) bauda.

Iš E. T. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas O. T.. Priteistų lėšų tvarkytoju paskirtas K. T..

Priteisė iš E. T. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų K. T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. nuteista už tai, kad 2016 m. gegužės 19 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tyčia su diržu du kartus sudavė mažamečiam savo sūnui nukentėjusiajam O. T., gimusiam 2005-03-04, per šlaunis ir vieną kartą per čiurną, tuo padarė O. T. nedidelę muštinę žaizdą ant kairės čiurnos vidinės kulkšnies dalies, tai sukėlė mažamečiam O. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistoji E. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-15 nuosprendį. Teigia, jog apeliaciniame skunde nėra tiksliai nurodyta, kokių aplinkybių teismas neįvertino, nurodyti argumentai, kad teismui nesiaiškino, kokia yra nukentėjusiojo būklė, kokie liekamieji reiškiniai atsirado, yra deklaratyvūs. Nuteistoji sutinka su teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti ir teigia, kad teismas atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, būtinas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą bei į kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Dėl atstovavimo išlaidų nurodė, kad teismas jas sumažino pagrįstai, nes byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad būtent advokato padėjėjas būtų rašęs pareiškimą policijai, kad jis vyko į medicininę apžiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš K. T. apeliacinio skundo matyti, jog nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei atstovavimo išlaidomis. Mano, kad teismas nepagrįstai jas sumažino.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą K. T., gindamas mažamečio O. T. interesus, pareiškė 4 500 Eur ieškinį nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 2 500 Eur dydžio ieškinį jo, kaip nukentėjusiojo, atstovo pagal įstatymą patirtai neturtinei žalai atlyginti bei reikalavimą priteisti 750 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 56–63).

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad iš esmės nesutinkama su priteistu žalos atlyginimo dydžiu nukentėjusiajam O. T., tačiau apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Vadinasi, apeliantas ginčija ir nuosprendžio dalį, kuriuo atmesta civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo K. T. kaip nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacinio skundo reikalavimus bei motyvus, iš esmės pasisako dėl visų civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam O. T..

Apelianto manymu, teismas, neįvertinęs, kokie neigiami padariniai atsirado vaikui bei pažeisdamas kasacinio teismo formuojamą praktiką, nepagrįstai nukentėjusiajam priteisė tik 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, tokius apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami atlyginti asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, nes nukentėjusiajam priteisiama piniginė kompensacija nėra dar viena bausmė žalą padariusiam asmeniui. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šilutės rajono apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam, teisingai įvertino visas aplinkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apelianto argumentai, jog teismas nesiaiškino visų aplinkybių, yra visiškai nepagrįsti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas būtų sukėlęs liekamuosius reiškinius ar turėtų kitokių negatyvių pasekmių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, nėra. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. T. pats nurodė, kad sūnui nėra liekamųjų reiškinių sveikatai, tačiau neaišku, kaip bus ateityje (b. l. 156). Duomenų, kad tokie reiškiniai yra atsiradę, apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu.

Apelianto nurodytos aplinkybės, jog nuteistoji nesidomi nukentėjusiojo būkle, nesudaro pagrindo didinti neturtinės žalos dydžio. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, laikėsi teismų formuojamos praktikos ir priteisė maksimalią tokio pobūdžio bylose priteisiamą sumą neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteistina suma neturtinei žalai atlyginti svyruoja nuo 80 Eur iki 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-222/2016, 2K-284-648/2016, 2K-299-648/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių nėra jokio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam O. T. ir priteisti nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą prašomą sumą.

Dėl neturtinės žalos priteisimo K. T., kaip nukentėjusiojo atstovui.

Apeliantas K. T. civiliniu ieškiniu prašė jam, kaip nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą, priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl pavartoto smurto prieš sūnų jis patyrė nemalonių potyrių ir išgyvenimų. Kaip minėta, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas asmeniui, patyrusiam dvasinius išgyvenimus dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju smurtauta prieš nepilnametį vaiką, kuris byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju ir kuriam teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ir jis, kaip vaiko tėvas, dėl padaryto nusikaltimo patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiam asmeniui neturtinė žala priteisiama tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Nors apeliantas tvirtina, kad dėl sūnaus patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė neigiamus išgyvenimus, potyrius, tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie išgyvenimai, susirūpinimas ar nerimas traktuotini kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtinta, kad apelianto ir sūnaus nesiejo itin stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai. O. T. nuolat gyveno su motina. Su tėvu gyvena nuo 2016 m. gegužės 20 d., t. y. po ikiteisminio tyrimo O. T. motinai E. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėjimo. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad tėvas K. T. visiškai nesidomėjo vaiko ugdymu (b. l. 48–49). Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas turi mokymosi ir elgesio problemų, kad neklausė motinos, su ja elgėsi nepagarbiai (b. l. 45, 67–74). K. T. šį faktą taip pat žinojo, tai patvirtina jo duoti parodymai teisme. Nurodė, kad motina skundėsi dėl tokio vaiko elgesio, tačiau jis nevažiuodavo padėti spręsti problemos. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam vaikas pasakodavo, jog motina nuolat smurtauja, tačiau ir tuomet nesiimdavo jokių priemonių. Tai rodo, kad tėvui nerūpėjo vaiko gerovė, o jis rūpėti pradėjo tik po įvykio, todėl visiškai sutiktina su prokurorės ir nuteistosios pozicija, kad K. T. šiuo atveju siekia tik pasipelnyti. Šiuo atveju jo patirti išgyvenimai, rūpinimasis sūnumi neperžengia įprastų pastangų prižiūrint vaiką ir nesukėlė jokių skaudesnių dvasinių išgyvenimų. Dėl nurodytų motyvų, nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo K. T..

Dėl patirtų atstovavimo išlaidų.

Apeliantas tvirtina, jog jo patirtos visos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl teismas privalėjo jas visas priteisti, iš viso 750 Eur. Teigia, jog jos atitinka LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Nustatyta, kad apelianto pateiktas atstovavimo išlaidas sudaro advokato konsultacija, nukentėjusiojo interesų atstovavimas gydymo įstaigoje, policijoje, vaiko teisių apsaugos tarnyboje bei procesinių dokumentų ir kitų raštų parengimas (b. l. 59).

Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodekso normomis, o ne Civilinio proceso kodekso normomis (BPK 113 str.), todėl, nustatant atstovavimo išlaidų dydį, nėra pagrindo vadovautis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš nuteistojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turi pagrindą sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 300 Eur suma yra pakankama atstovavimo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti yra teisinga. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas M. K. atstovavo nukentėjusiajam ir jo atstovą pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo, vėliau – proceso pirmosios instancijos teisme metu. Nustatyta, kad teisme vyko tik vienas posėdis, kuris truko 1,5 val., ikiteisminio tyrimo metu atstovas dalyvavo apklausiant nukentėjusįjį – apklausa truko apie 35 min. (b. l. 23–24), paruošė civilinį ieškinį (b. l. 56–58). Duomenų, kad advokato padėjėjas būtų dalyvavęs gydymo įstaigoje su nukentėjusiuoju ar vaiko teisių apsaugos tarnyboje, nėra. Teismas taip pat pagrįstai prašomą priteisti sumą sumažino atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, nes nuteistoji kaltę pripažino visiškai, todėl nukentėjusiojo gynyba nereikalavo didelės teisinės analizės ir papildomų žinių. Kolegija sutinka, kad dalis nukentėjusiojo atstovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą, tačiau dalis jų visiškai nebuvo būtinos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo būtinos, todėl pagrįstai jas sumažino iki 300 Eur. Ši suma laikytina proporcinga tiek dėl civilinio ieškovo, tiek dėl nuteistosios.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo keisti, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą K. T. (K. T.) apeliacinį skundą atmesti.