- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1324-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01152-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- G. N., K. N., M. G., A. P., R. L., K. P., V. P., M. A., D. A., L. P., Varėnos rajono 1-ąjį notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekciją
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) A. P. ir M. G. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. N., K. N., M. G., A. P., R. L., K. P., V. P., M. A., D. A. bei A. P. ir M. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., R. L., K. P., M. A., D. A., L. P., G. N., K. N., Varėnos rajono 1-ąjį notarų biuras, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekciją.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-05-01, po savo motinos A. N., gim. 1911-01-07, mirusios, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, kad 1988 07 31 mirė A. N., jos tėvo P. N., mirusio 2010 05 01, motina. Ji iki mirties gyveno sodyboje S. V. k., Varėnos r., po A. N. mirties liko jos turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys, kiti kiemo (inžinieriniai) statiniai, esantys S. V. kaime, bei šioje sodyboje buvęs jos turtas: namų apyvokos daiktai, baldai, patalynė, drabužiai ir kt. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatų adresas yra Varpilės g. 46, S. V.. Testamento A. N. nepaliko. Teisę paveldėti turtą įgijo jos vaikai: P. N., M. G., B. N. ir O. P., kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdinai (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Šiuo metu yra gyva vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė - M. G.. Kiti trys A. N. vaikai mirė po jos mirties. B. N. žmona taip pat mirusi, vaikų jie neturėjo. O. P. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai - jos vaikai A. P., R. L., K. P., V. P., M. A. ir D. A.. P. N. mirė 2010 05 01, dėl jo palikimo priėmimo pas notarą kreipėsi visi jo vaikai: pareiškėja L. P. bei jos broliai K. N. ir G. N.. Po A. N. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 3 d. nustatytą reikalavimą šešių mėnesių laikotarpyje į notarinę įstaigą nesikreipė, ką patvirtina Alytaus apskrities archyvo, Lietuvos notarų rūmų ir abiejų Varėnos rajono notarų biurų išduotos pažymos. Po A. N. mirties palikimą faktiškai pradėjęs valdyti velionės turtą priėmė jos sūnus, pareiškėjos tėvas P. N.. P. N. su savo motina dar iki jos mirties gyveno kartu, jai priklausiusioje sodyboje S. V. k.. Visi kiti A. N. vaikai turėjo savo namus ir gyveno atskirai, todėl be P. N., A. N. namuose niekas daugiau negyveno. Po jos mirties P. N. toliau liko čia gyventi bei perėmė jos turto valdymą, naudojosi visu likusiu A. N. turtu: pastatais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt., mokėjo reikiamus mokesčius. Faktą, jog P. N. po savo motinos mirties priėmė jos palikimą ir A. N. turtą valdė kaip savo, patvirtina ir ta aplinkybė, jog atkuriant jam nuosavybės teises į A. N. motinai E. R. priklausiusią žemę Mitraukos k., Varėnos r., jam buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas ir 2001-05-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-11080 atkurtos nuosavybės teisės į 0,1 ha žemės po pastatais, kurių nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. N. vardu. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skiriasi P. N. namų valdos žemės sklypo ir A. N. pastatų adresas (žemės sklypo adresas nurodytas Mitriškių g. 44, o pastatų Varpilės g. 46), tačiau faktiškai žemės sklypas ir pastatai yra toje pačioje namų valdoje. Tokiais veiksmais P. N. priėmė A. N. palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl, sutinkamai su CPK 444 str. 2 d. 8 p., nustatytinas palikimo priėmimo po A. N. mirties faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. N., K. N. atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po A. N. mirties teisę paveldėti jai nuosavybės teise priklausantį turtą - gyvenamąjį namą bei kitus pagalbinio ūkio pastatus, esančius Varpilės g. 46, S. V. k., Varėnos r. sav., (faktininis pastatų adresas yra Mitriškių g. 46, S. V. k., Varėnos r. sav.,) bei šioje sodyboje buvusį kilnojamąjį turtą, įgijo jos vaikai P. N., M. G., B. N. ir O. P., kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Tačiau po A. N. mirties pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 3 d. nustatytą reikalavimą šešių mėnesių laikotarpyje į notarinę įstaigą nesikreipė nei vienas iš įstatyminių įpėdinių (minėtą aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateikti atitinkami dokumentai, t.y. Alytaus apskrities archyvo, Lietuvos notarų rūmų ir abiejų Varėnos rajono notarų biurų išduotos pažymos). Po A. N. mirties minėtame gyvenamajame name liko gyventi jos sūnus P. N., kuris vienintelis iš visų A. N. vaikų tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, mokant už jį mokesčius. P. N. su savo motina gyveno kartu jai priklausiusioje sodyboje iki jos mirties. Be P. N. ir A. N. minėtuose namuose niekas daugiau negyveno. Po A. N. mirties jos sūnus P. N. toliau liko čia gyventi bei perėmė jos turto valdymą, naudojosi visu likusiu A. N. turtu: pastatais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt, mokėjo mokesčius. Be to, atkuriant nuosavybės teises į A. N. motinai E. R. priklausančią žemę Mitraukos k., Varėnos r., P. N. buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas ir 2001-05-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-11080 atkurtos nuosavybės teisės į 0,1 ha žemės po pastatais.
Suinteresuotas asmuo V. P., pareiškėjai A. P. ir M. G. atsiliepimu su L. P. pareiškimu sutiko dalinai. Nurodė, kad neneigia, jog P. N. gyveno A. N. priklausančioje sodyboje S. V. kaime. Jis buvo išsituokęs, jo šeima gyveno atskirai, todėl motina leido apsigyventi jos name. Tačiau P. N. dažnai girtavo, smurtavo net prieš savo motiną A. N., reikalaudavo iš jos pinigų alkoholiui, ne kartą buvo teistas už tyčinių ir smurtinių nusikaltimų padarymą. Savo veiksmais, dar esant gyvai motinai, o ir po jos mirties, nesiekė turtą išsaugoti, jį puoselėti. Negalima sutikti su tuo, kad vienintelis A. N. iš visų A. N. vaikų faktiškai priėmė palikimą. Kiti A. N. vaikai - tai M. G., O. P. rūpinosi ne tik motinos paliktu turtu, bet ir pačiu P. N., teikė jam materialinę ir kitokią paramą. M. G. gyveno tame pat kieme, kaip ir P. N., O. P. - netoliese. P. N. dažnai net maitinosi pas M. G., nes pats nedirbo, neužsidirbo pragyvenimui, nuolat vartojo alkoholį, todėl dažnai stokojo lėšų pragyventi, maistui įsigyti. Juo rūpinosi seserys, nes jo buvusi sutuoktinė nenorėjo nieko girdėti apie buvusį vyrą. Po motinos mirties P. N. apie 1991 m. atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, buvo nuteistas. O. P. su savo šeimos nariais P. N. lankydavo laisvės atėmimo įstaigoje, vežė jam drabužius ir maisto produktus. Tik M. G., O. P. visą nurodytą laikotarpį rūpinosi namais, savo motinos sodyba, ją prižiūrėjo, atliko einamąjį remontą. Žemės sklype, kuriuo iki savo mirties naudojosi A. N., M. G. sodino daržus, naudojosi derliumi. Sodybos ūkiniuose pastatuose ji laikė daržoves (rūsyje), pasiėmė žemės ūkio padargus ir įrankius. O. P. ir M. G. atiteko po motinos mirties ir jos rankdarbiai, kai kurie drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai. Todėl ne tik P. N., bet ir kiti įpėdiniai - M. G. ir O. P., faktiniais veiksmais priėmė palikimą po A. N. mirties, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turta. Visi įpėdiniai naudojosi paliktu turtu, jį naudojo kaip savo, laikydami, kad tai yra jų motinos A. N. palikimas. M. G. gyvena tame pat kieme (jos adresas g., S. V.), kur yra ir A. N. priklausantys pastatai. O. P., mirusi 1999 06 28, gyveno tame pat S. V. kaime, Mitriškių g. 58, t.y. toje pat gatvėje. Todėl ji taip pat naudojosi A. N. turtu, jį laikė savo turtu. Jai po motinos A. N. mirties atiteko keletas vertingesnių daiktų - siuvimo mašina Zinger,dvi daiktadėžės (kuparai), senovinės audimo staklių dalys. Šie daiktai po O. P. mirties atiteko A. P. ir iki šiol jo yra saugomi. Mano, kad P. N. nuosavybės teisė į 0,10 ha namų valdos sklypą yra atkurta nepagrįstai, nes nuosavybės teisių atkūrimo metu P. N. nebuvo pastatų savininkas. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 6 d. numato, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą, perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą, įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas ar jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Tačiau LR Vyriausybės 1998 04 01 nutarimo Nr. 385 „ Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje" 7 p. nurodyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų planuose pažymimi kaimo vietovėje esančių namų valdų (sodybų) žemės sklypų, fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų plotai ir ribos. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo metu namų valdos žemės sklypas galėjo būti suformuotas tik šių namų savininkams, o P. N. pastatų savininku nebuvo. Jų teigimu, po A. N. mirties palikimą priėmė visi palikėjos vaikai: M. G., O. P., P. N.. Palikimo atsiradimo metu (1988 m.) pareiškėja gyveno kitoje vietovėje nei P. N., todėl vargiai jai žinomos palikimo priėmimo faktinės aplinkybės, savo tėvo ji nelankė. Tuo labiau, kad ir mokėti komunalinius mokesčius – už šiukšles, už namą pradėta reikalauti tik apie 2009-2010 m. P. N. anksčiau jokių mokesčių nemokėjo.
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. P. ir M. G. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi 1999-06-28, ir M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. N., gim. 1911-01-07, mirusios 1988-07-31, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, kad 1988 m. liepos 31 d. mirė A. N. iki mirties gyvenusi Mitriškių g. 44, S. V. kaime, Varėnos rajone. A. N. yra M. G. motina, o pareiškėjo A. P. senelė iš motinos O. P., mirusios 1999-06-28, pusės. Mirus A. N., po jos mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, kiemo rūsys, kiti kiemo (inžinieriniai) statiniai, esantys S. V. kaime, Varėnos rajone. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis A. N. priklauso turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti statiniai adresu Mitriškių g. 44, S. V. kaime, nekilnojamojo turto registre jų adresas Varpilės g. 46, S. V., yra netikslus. Po A. N. mirties liko ir kito turto: namų apyvokos reikmenys, baldai, patalynė, drabužiai, kiti daiktai. Kadangi nurodytas turtas iki mirties priklausė A. N., jai mirus gali paveldėti palikėjai priklausiusį turtą, yra įstatyminiai jos įpėdiniai. B. N. miręs 2000 m., šeimos neturėjo, jo turto niekas nepaveldėjo. Nors į notarų biurą per įstatymu nustatytą terminą su pareiškimais priimti palikimą nebuvo kreiptasi, tačiau M. G. ir O. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti A. N. turtą, visi argumentai išdėstyti atsiliepime į L. P. pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities VMI atsiliepimu į pareiškėjų A. P. ir M. G. pareiškimą, jų prašymui neprieštaravo.
Pareiškėja L. P., suinteresuoti asmenys G. N. ir K. N. atsiliepimu prašė pareiškėjų A. P. ir M. G. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja M. G. jau buvo pateikusi teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo pripažinti svarbiomis aplinkybėmis ir atnaujinti terminą palikimui priimti po motinos A. N. mirties. Tačiau proceso eigoje pareiškėja 2010-10-26 teismo posėdyje pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-981-200/200 tenkino pareiškėjos atsisakymą nuo pareiškimo ir civilinę bylą nutraukė. Dabar pareiškėja M. G. ir A. P. nurodo teismui kitas aplinkybes, siekdami bet kokia kaina nepagrįstai paveldėti ginčo turtą. Pareiškėjų teiginiai yra išgalvoti, klaidinantys teismą ir neatitinkantys tikrovės. Nuo A. N. mirties iki O. P. mirties nepraėjo nei vieneri metai. Todėl O. P. negalėjo priimti palikimo, negalėjo ir neprižiūrėjo motinos. O. P. iki mirties buvo labai ligota, blogos sveikatos. Po O. P. mirties, t.y. nuo 1999-06-28 iki šio laiko pareiškėjas A. P. nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl O. P. faktinio palikimo priėmimo po A. N. mirties. Po savo tėvo V. P. bei motinos O. P. mirties pareiškėjas A. P. su kitais broliais bei seserimis kreipėsi į Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarę L. M. ir 2000-07-10 palikimą priėmė - buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Taigi, akivaizdu, kad turtinis ginčas iškilo tik po P. N. mirties, siekiant nepagrįstai praturtėti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rašytinių duomenų, kad A. N. palikimą faktiškai priėmė O. P.. M. G. nepriėmė A. N. palikimo ir negalėjo priimti, nes palikimą faktiškai priėmė kitas įpėdinis, sūnus P. N., kuris faktiškai pradėdamas valdyti motinos A. N. turtą liko gyventi nuo pat pradžių ir gyveno paveldėtame name iki pat mirties, t.y. iki 2010-05-01. Šiuo pareiškimu M. G. nurodo visai kitas faktines aplinkybes, siekdama nepagrįstai praturtėti bei užvaldyti turtą, teigdama neva nuolat naudojosi sodybos pastatais, ūkiniuose pastatuose laikė savo padargus, įrankius, daržoves, prižiūrėjo sodybą, priėmė kaip palikimą namų apyvokos reikmenis, indus, asmeninius daiktus, rankdarbius. Pažymėjo, jog po A. N. mirties name liko gyventi jos vienintelis sūnus P. N., kuris vienintelis iš visų A. N. vaikų faktiškai priėmė palikimą, pradėdamas turtą valdyti, naudoti, tvarkyti bei prižiūrėti jį kaip savą, iki pat A. N. mirties kartu su ja gyveno.
Motyvuojamoji dalis
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS APLINKYBĖS, ARGUMENTAI IR IŠVADOS.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu (II t. b.l. 132-139) L. P. pareiškimą tenkino. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-05-01, po savo motinos A. N., gim. 1911-01-07, mirusios 1988-07-31, mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. P. ir M. G. pareiškimą atmetė.
Įvertinęs bylos medžiagą, liudytojos parodymus, teismas neginčijamai nustatė, kad P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2010-05-01, po savo motinos A. N., gim. 1911-01-07, mirusios 1988-07-31, mirties per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. P. N. po motinos mirties liko gyventi jos sodyboje, naudojosi visais pastatais, žemės sklypu, kaip savo. Vieną ūkinį pastatą išardė, perstatė krosnį. Kad jis buvo vienintelis šio turto paveldėtojas patvirtina ir vėlesni jo veiksmai, tai kreipimasis į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl nuosavybės teisių į namų valdos žemės sklypą (nuosavybės teisės atkūrimo bylos 95 lapas), jo prašymas buvo patenkintas. Šio sprendimo neginčijo M. G. ir O. P. paveldėtojai. Teismas nurodė, jog pareiškėjai A. P. ir M. G. neįrodė, kad O. P. ir M. G. paveldėjo motinos A. N. turtą, faktiškai pradėjusios jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą. Neįrodė, kad jos, kaip įpėdinės būtų atlikusios aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įstatymo nustatytu terminu būtų pradėjusios valdyti palikėjos turtą kaip savo. Tai, kad po motinos mirties jos pasiėmė keletą daiktų – motinos drabužių, skarelių, O. P. du kuparus, siuvimo mašiną - neturi esmingos teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininkų elgesys, atskirų daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą.
III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMŲ ARGUMENTAI.
Apeliantas (pareiškėjai) A. P. ir M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 07 25 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjų A. P., M. G. prašymus dėl palikimo priėmimo juridinių faktų nustatymo. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nes byloje pateiktais šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais patvirtintas faktas, kad pareiškėja M. G. ir O. P. po savo motinos A. N. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog sodybos, esančios Mitriškių g. 44, S. V., kurioje iki mirtis gyveno A. N. faktiškai tame pat kieme gyveno ir M. G., ji nuolat naudojosi A. N. sodybos pastatais. Tik M. G., O. P. po motinos mirties rūpinosi namais, savo motinos sodyba, ją prižiūrėjo, atliko einamąjį remontą. Žemės sklype, kuriuo iki savo mirties naudojosi A. N., M. G. sodino daržus, naudojosi derliumi. Apeliantėms po motinos mirties atiteko A. N. namų apyvakos reikmenys, indai, asmeniniai daiktai, rankdarbiai, įrankiai, kai kurie baldai. Byloje pateikti įrodymai, kad O. P. pasiėmė pačius vertingiausius daiktus, buvusius namuose, kas laikytina reikšminga aplinkybe nustatinėjant palikimo priėmimo faktą. Pažymėjo, jog P. N. nuolat girtavo, pats nesirūpino namais, reikėjo saugoti namus, kad nepadegtų ir nesunaikintų palikto A. N. turto, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino. Be to ilgus metus P. N. atliko bausmę, todėl namais rūpinosi apeliantės. Pažymėjo, jog nėra neginčijamų įrodymų, išskyrus gyvenimą A. N. sodyboje, kad P. N. atliko kokius tai dar veiksmus priimdamas palikimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų naudojęsis žemės sklypu prie namų, kaip tik priešingai jis žemės nedirbo piktnaudžiavo alkoholiu. Pareiškėjos paaiškinimu, kuri negyveno kartu sodyboje, mažai bendravo su tėvu iki jo mirties, net buvo jo išsižadėjusi, remtis negalima. P. N. veiksmai, kai šis perstatė krosnį, išardė ūkinį pastatą buvo atlikti neiškart po A. N. mirties, o praėjus kuriam laikui, jam gyvenant name ir tik su tikslu minimaliai išgyventi, todėl tai neturi didelės teisinės reikšmės, nes palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Fakto, kad P. N. buvo vienintelis paveldėtojas nepatvirtina jo kreipimasis į Alytaus AVA dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypą. Pažymėjo, jog P. N. nuosavybės teisė į 0,10 ha namų valdos sklypą yra atkurta nepagrįstai, nes nuosavybės teisių atkūrimo metu P. N. nebuvo pastatų, esančių S. V., Varėnos r. savininkas. Namo savininkė buvo N. Pažymėjo ir tai, kad P. N., nors ilgus metus gyveno A. N. name, nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, nors tokią galimybę jis turėjo, todėl nėra aiški kokia buvo jo valia.
Pareiškėja L. P. ir suinteresuotas asmuo G. N. atsiliepimuose prašė atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 07 25 sprendimą. Nurodė, kad pareiškėja M. G. jau buvo pateikusi teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo pripažinti svarbiomis aplinkybėmis ir atnaujinti terminą palikimui priimti po motinos A. N. mirties. Tačiau vėliau pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo, kuris Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 10 29 nutartimi tenkintas ir civilinė byla nutraukta. Pareiškėjos teigimu dabar apeliantai M. G. ir A. P. nurodo teismui kitas aplinkybes, siekdami bet kokia kaina nepagrįstai paveldėti ginčo turtą. Pažymėjo, jog nuo A. N. mirties iki O. P. mirties nepraėjo nei vieneri metai, todėl O. P. negalėjo priimti palikimo, negalėjo ir neprižiūrėjo motinos, kadangi pati iki mirties buvo labai ligota, blogos sveikatos. Apeliantas A. P. nepateikė jokių įrodymų, rašytinių duomenų, kad A. N. palikimą faktiškai priėmė O. P.. M. G. taip pat nepriėmė A. N. palikimo ir negalėjo priimti, nes palikimą faktiškai priėmė kitas įpėdinis, sūnus P. N., kuris faktiškai priėmė palikimą pradėdama turtą valdyti, naudoti, tvarkyti bei prižiūrėti jį kaip savą. Pažymėjo ir tai, kad dar iki A. N. mirties sūnus P. N. kartu su ja gyveno iki pat mirties.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO NUSTATYTOS APLINKYBĖS IR ARGUMENTAI.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius). Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 10 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 12 16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2010 12 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2007 12 21 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 07 31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos L. P. tėvas P. N. tiek iki palikėjos A. N. mirties, tiek jai mirus gyveno ginčo objektu tapusiame name ir naudojosi prie jo esančiais ūkiniais pastatais, perstatė krosnį, nugriovė vieną iš ūkinių pastatų. Taip pat faktą, kad ir vėliau P. N. laikė save savininku rodo ir tai, kad padedamas sūnaus, atkuriant nuosavybės teises į A. N. motinos E. R. turėtą žemę, aktyviais veiksmais pasiekė, kad jam po namu ir po prie namo esančiais ūkiniais pastatais buvo suformuotas ir perduotas nuosavybėn 0,1ha žemės sklypas.
Apeliantai ginčija teismo sprendimą teigdami jog palikimą faktiškai valdyti taip pat priėmė O. G. ir O. P.. Apeliantai teigia jog O. P. po motinos mirties atiteko mašina „Zinger“, dvi daiktadėžės (kuparai), senovinės audimo staklių dalys, šventi paveikslai, mirusiosios drabužiai, kad O. G. po motinos mirties atiteko jos namų apyvokos daiktai, kad ji gyvendama šalia po motinos mirties naudojosi daržu, sodindavo jame daržoves, davė statybinių medžiagų verandai atstatyti, nuolat rūpinosi broliu teikdavo jam maistą.
LAT 2010 12 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010, kurioje taip pat buvo įrodinėjamas palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktas, nurodant, kad buvo priimta dalis daiktų, likusių po motinos mirties, nurodė, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. (LAT 2006 04 05 d. nutartis, Nr. 3K-3-247/2006; 2008 11 04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2007 03 05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 07 31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 10 07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Šiuo atveju nei O. P. nei M. G. name negyveno. Tokie daiktai kaip senovinės dėžės daiktam sudėti arba sena „Zinger“ siuvimo mašina, senovinių audimo staklių detalės priskirtini prie šeimos relikvijų, atmintinų daiktų, kuriuos kaip matyti iš bylos medžiagos pats P. N. atidavė seserims. Laikinas naudojimasis ūkiniais pastatais ir daržovių sodinimas prie namo esančiame darže, taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu apie palikimo priėmimą faktiškai valdyti, juolab, kad šiuos faktus byloje patvirtina tik pačių suinteresuotų asmenų paaiškinimai. Tai, kad seserys padėjo vienišam broliui, statybinėmis medžiagomis, pasidalino darže augintomis daržovėmis taip pat nelaikytina disponavimo paveldėto turto veiksmais.
Pirmosios instancijos teismas išvados, kad P. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėjo nustatęs, kad po motinos mirties jis liko gyventi jos sodyboje, naudojosi visais pastatais, žemės sklypu, kaip savo. Vieną ūkinį pastatą išardė, perstatė krosnį. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Alytaus apskrities viršininko administracijos nuosavybės teisės atkūrimo byla, kurioje užregistruotas P. N. prašymas privatizuoti žemę namų valdoje esančioje Mitriškių g. 46, S. V. paveldima žeme (95 lapas), jo prašymas buvo patenkintas. Teismas rėmėsi minėtoje byloje pateikta Varėnos seniūno 2001-01-09 išduota pažyma Nr. 34 „Dėl namų valdos“, kurioje nurodyta, kad pagal Varėnos seniūnijos ūkinę knygą Nr. 14 pastatai, esantys Mitriškių 46 S. V., registruoti A. N. vardu, šiuose pastatuose nuolat gyvena ir registruotas jos sūnus P. N. (b.l. 96). Atkuriant nuosavybės teises į A. N. motinai E. R. priklausančią žemę Mintraukos k., Varėnos r. sav., P. N. buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas Mitriškių g. 46 S. V. k. ir 2001-05-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-11080 atkurtos nuosavybės teisės į 0,1 ha žemės po pastatais, kurių nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. N. vardu. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi faktu, kad šio sprendimo neginčijo nei M. G. nei O. P. paveldėtojai. Apeliantai nurodo jog jiems iki ginčo kilimo nebuvo žinoma apie P. N. nuosavybės teisių atkūrimą tokiu būdu, teigė tokį atkūrimą ginčysią. Tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė duomenų, kad šiuos savo ketinimus įgyvendino.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs visus pateiktus įrodymus tinkamai juos vertino ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo tenkinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš apeliantų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (už atsiliepimo surašymą) 400 Lt pareiškėjos L. P. naudai po 200 Lt iš kiekvieno.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 304 straipsnio 1 dalimi 325 straipsnio 5 dalimi 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu apeliacinės instancijos teismas
NUTARĖ:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. P. ir M. G. po 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų L. P. naudai.