Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-835-590/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2A-835-590/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21383-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
T. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-835-590/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21383-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. J..

Teisėjas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 536,16 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad apdraustasis Valstybės įmonės Tauragės regiono keliai Pagėgių meistrijos darbuotojas A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjo 2013-02-18 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe – eismo įvykio metu, kurio metu T. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir partrenkė kelyje dirbusius asmenis, tarp jų – A. A.. Eismo įvykio kaltininko T. J. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). Ieškovo 2013-12-18 sprendimu Nr. 16PŠ-199 A. A. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu.Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ periodiškai atlygina VSDFV Šilalės skyriaus patirtą žalą, A. A. išmokėjus netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei netekto darbingumo pensiją. Tęsiant netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei netekto darbingumo pensijos mokėjimą A. A., už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-02-28 išmokėta 703,77 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos, o už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 išmokėta 735,92 Eur netekto darbingumo pensijos. Ieškovas 2015-03-09 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, atsakovė iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą, t. y. atlygino 703,77 Eur žalą, išmokėtą kaip netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį 2014-10-01 iki 2015-02-28, tačiau atsisakė atlyginti 735,92 Eur žalą, ieškovo patirtą šią sumą A. A. išmokėjus už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 kaip netekto darbingumo pensija. Atsisakymą atlyginti 735,92 Eur apimties žalą atsakovė motyvavo tuo, jog NDNT prie SADM sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs A. A. darbingumo lygį, 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3509 A. A. nustatė bendrą 55 proc. darbingumo netekimą laikotarpiui nuo 2015-01-28 iki 2019-04-09, o 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 nustatyta, kad dėl aukščiau minėto nelaimingo atsitikimo darbe patirtų sužalojimų A. A. nuo 2014-09-10 neterminuotai yra netekęs 40 proc. darbingumo. Atsakovas teigia, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe A. A. išlikusiam darbingumui sudarant 60 proc., vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V179, A. A. laikomas darbingu ir jam nėra skiriama/mokama netekto darbingumo pensija.Ieškovas 2015-05-04 raštu Nr. (1.19) S-9682 atsakovei pasiūlė sumažinti atlygintinos žalos dydį ir pareikalavo atlyginti 72,72 proc. išmokėtos 735,92 Eur netekto darbingumo pensijos, kas sudaro 535,16 Eur, tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė remdamasi jau anksčiau išdėstytais motyvais. 72,72 proc. ieškovas paskaičiavo išvedant santykį tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) ( 0,7272 (40:55).Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl A. A. sveikatos sutrikdymo jam nustatytas: 40 proc. netektas profesinis darbingumas (tokiu būdu išlikęs 60 proc. profesinis darbingumas); 55 proc. netektas bendrasis darbingumas (tokiu būdu išlikęs 45 proc. bendrasis darbingumas); netektas profesinis darbingumas – nustatomas vertinant išimtinai eismo įvykio padarinius; netektas bendrasis darbingumas – nustatomas vertinant visą asmens būklę. Ieškovas dėl šio įvykio nukentėjusiam asmeniui moka dvi skirtingas išmokas: (1) dėl netekto profesinio darbingumo – netekto profesinio darbingumo periodines kompensacijas, (2) dėl netekto bendrojo (bazinio) darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Atsakovė pripažįsta savo pareigas ir prievoles dėl netekto profesinio darbingumo periodinių kompensacijų atlyginimo, nes šios išmokos yra mokomas dėl netekto profesinio darbingumo, t. y. išimtai dėl eismo įvykio padarinių, todėl atsakovė šias išmokas kompensuoja. Atsakovė nepripažįsta savo pareigų ir prievolių dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo, nes pastaroji išmoka mokama dėl asmens lėtinių ligų, bet ne dėl eismo įvykio padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. sprendimu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. J., atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 bei Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte Nr. DL-3509 nustatyti darbingumo lygiai, atitinkamai dėl nelaimingo atsitikimo darbe netektas darbingumas – 40 proc., o bendras netektas darbingumas – 55 proc., yra nustatyti remiantis skirtingomis taisyklėmis. Netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra nustatytas remiantis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-01-03 įsakymu Nr. A1-1/V-2. Taisyklių 10 p. nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas atskirai dėl kiekvieno nelaimingo atsitikimo atvejo, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių (įtakos), nesusijusių su šios traumos ar ligos pasekmėmis. Bendras netektas darbingumas yra nustatomas pagal darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179. Aprašo 3 p. nurodyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus – medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Kadangi ieškovas prašo žalos, kurią paskaičiavo išvedant santykį tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) (40:50=0,7272 – 72,72 proc.), teismas konstatavo, kad toks ieškovo nurodytas žalos atsiradimo pagrindas bei žalos dydžio paskaičiavimai nėra pagrįsti teisiniu bei loginiu pagrindu.Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. A. turėjo ir kitų lėtinių ligų, dėl ko jam nustatytas 55 proc. bendras netektas nedarbingumas. Pabrėžė, jog teismas siūlė šalims byloje paskirti teismo medicinos ekspertizę tikslu nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe patirtų sužalojimų įtaką nustatant bendrą netektą darbingumą A. A., tačiau nei ieškovas, nei atsakovas nepareiškė sutikimo atlikti byloje medicininę ekspertizę. Kadangi žala nepreziumuojama, o nagrinėjamoje byloje jos fakto ir dydžio ieškovas neįrodė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovės ieškovui priteisti 535,16 Eur žalos atlyginimo (CPK 12, 178 str.). Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl žalos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismo argumentas, kad nukentėjusysis A. A. be eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo ir kitų lėtinių ligų, dėl ko jam nustatytas 55 proc. bendras netektas darbingumas, yra nepagrįstas, nes 55 proc. bendras netektas darbingumas A. A. nustatytas įvertinus bendrą jo netekto darbingumo lygį (įskaitant ir eismo įvykio metu patirtus sužalojimus), ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei darbingumo lygio nustatymo teisinis reglamentavimas. Pabrėžia, jog nustatant A. A. bendro netekto darbingumo lygį (55 proc.), be kitų ligų buvo vertinami ir sužalojimai (jų pasekmės) tiesiogiai susiję su A. A. įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, kurių pagrindu A. A. nustatytas 40 proc. netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe lygis, taigi darytina išvada, kad A. A. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos) (40 proc.) tiesiogiai įtakoja bendrą A. A. netekto darbingumo lygį (55 proc.). Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir atmesdamas ieškovo patikslintą ieškinį turėjo atsakingai įvertinti ne tik atsakovės, bet ir ieškovo argumentus dėl A. A. netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe įtakos bendram A. A. netekto darbingumo lygiui, juolab, kad ieškovas pateikė detalų ir logišką minėtos įtakos apskaičiavimą bei jos išraišką atlygintinos žalos dydžio prasme, tuo tarpu atsakovė, įrodinėdama minėtos įtakos mažareikšmiškumą, rėmėsi vien argumentu, jog A. A. bendrą netektą darbingumą nustačius dėl 8 ligų (TLK-10-AM kodai nurodyti NDNT prie SADM sprendimų kontrolės skyriaus 2015-01-28 sprendimo Nr. SS-306 II lape), A. A. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra sąlygotas tik 1 ligos (traumos) (TLK-10-AM kodas T02.8), tuo pačiu visiškai neatsižvelgdamas į šios ligos (traumos) „svorį“ (netekto darbingumo procentą) bendrame 8 ligų sąraše, nors, kaip buvo minėta, A. A. netekto darbingumo lygiai dėl nelaimingo atsitikimo (TLK-10-AM kodas T02.8) bei dėl visų ligų (apimant ir minėtą nelaimingą atsitikimą) yra įtvirtinti rašytiniais įrodymais ir byloje ginčo dėl jų teisingumo nėra. Byloje pateikti A. A. darbingumo lygio vertinimo aktai patvirtina, kad nustatant A. A. netekto darbingumo lygį abiem (tiek bendro, tiek dėl nelaimingo atsitikimo darbe) darbingumo lygio nustatymo atvejais nustatytas A. A. bazinis darbingumas buvo faktiškai prilygintas darbingumo lygiui. Tai patvirtina, jog netekto darbingumo procentai abiem (tiek bendro, tiek dėl nelaimingo atsitikimo darbe) A. A. darbingumo lygio nustatymo atvejais buvo išvesti taikant identišką metodiką, kas paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentą dėl netekto darbingumo procentų dydžių nustatymo skirtingumo, bei suteikia objektyvų pagrindą minėtų netekto darbingumo lygių (procentų) santykiniam įvertinimui nustatant už žalą atsakingo asmens (atsakovės) prievolės dydį VSDFV Šilalės skyriaus A. A. bendrai išmokėtos netekto darbingumo pensijos apimtyje. Objektyviai patvirtinus A. A. netekto darbingumo lygių (procentų) santykinio įvertinimo pagrįstumą nustatant už žalą atsakingo asmens (atsakovės) prievolės dydį VSDFV Šilalės skyriaus A. A. bendrai išmokėtos netekto darbingumo pensijos apimtyje, nepagrįstas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentas, jog VSDFV Šilalės skyriaus išvestas santykis tarp A. A. netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto A. A. bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) nėra pagrįstas jokiu teisiniu ar loginiu pagrindu. Santykis išvedamas tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) ir šis santykis sudaro 0,7272 (40:55). Taigi, VSDFV Šilalės skyriui A. A. išmokėjus 735,92 Eur netekto darbingumo pensijos, atsakovė atgręžtinio reikalavimo tvarka VSDFV Šilalės skyriui privalo sumokėti 535,16 Eur, t. y. atlyginti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtą 535,16 Eur žalą. Pirmos instancijos teismo argumentas, jog žala nepreziumuojama, o nagrinėjamoje byloje VSDFV Šilalės skyrius neįrodė jos fakto ir dydžio, nepagrįstas, kadangi apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad VSDFV Šilalės skyrius detaliai pagrindė atsakovės prievolę VSDFV Šilalės skyriui iš dalies kompensuoti A. A. netekto darbingumo pensijos pavidalu išmokėtas sumas. Priešingas prievolės dalių paskirstymas, t. y. atsakovės pareigos prisidėti prie Netekto darbingumo pensijos mokėjimo A. A. eliminavimas ir šios pareigos perkėlimas VSDFV Šilalės skyriui nepagrįstai pablogintų VSDFV Šilalės skyriaus padėtį, nes VSDFV Šilalės skyriui prievolė tektų pilna apimtimi, nežiūrint į tai, jog dėl dalies A. A. darbingumo netekimo yra atsakinga išskirtinai atsakovė. Nagrinėjamoje byloje atsakovei laikantis pozicijos, jog A. A. netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe bendro A. A. netekto darbingumo apimtyje yra mažareikšmis ir žala dėl tokios netekto darbingumo apimties neatlygintina, būtent atsakovė privalėjo įrodyti VSDFV Šilalės skyriaus keliamo reikalavimo ar jo apimties nepagrįstumą. Dėl ieškovo atsisakymo byloje teikti prašymą skirti medicininę ekspertizę nurodo, kad, kaip parodė praktika, savo esme panašioje civilinėje byloje (bylos Nr. e2-1283-439/2015) atliekant ekspertizę siekiant atskirti nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų įtaką bendram netekto darbingumo lygiui, ekspertai nustatydami netekto darbingumo lygį išskirtinai dėl nelaimingo atsitikimo tik konstatuoja darbingumo lygio vertinimo akte (aktuose) nurodytus duomenis neatliekant darbingumo netekimo procentų atskyrimo matematine išraiška. Taigi, ekspertizės akte iš esmės konstatuojamos darbingumo lygio vertinimo akte (aktuose) nurodytos aplinkybės. Dėl šios priežasties VSDFV Šilalės skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė detalius argumentus bei objektyviai pagrįstą apskaičiavimą pagrindžiantį A. A. netekto darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe įtaką bendram netekto darbingumo lygiui, siekiant, kad būtent teismas motyvuotai išspręstų ieškovo pateikto apskaičiavimo pagrįstumo klausimą. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Nors ieškovas apeliaciniame skunde dar kartą plačiai išdėsto savo nuomonę, ieškovas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinių ar procesinių teises normų pažeidimų.Nesutinka su ieškovo pozicija, kad netektas profesinis darbingumas ir netektas bendrasis (bazinis) darbingumas yra nustatomi remiantis tomis pačiomis taisyklėmis. Netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe (vadinamas netektas profesinis darbingumas) yra nustatomas remiantis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, tuo tarpu bendras (bazinis) netektas darbingumas yra nustatomas pagal darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą. Pažymi, jog ieškovo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai dėl teises aktų panašumo yra neatitinkantys tikroves. Nors minėtų vertinimų procedūros panašios, dalinai naudojamos tos pačios taisyklės, šie vertinimai nėra tapatūs, vertinant yra atsižvelgiama į skirtingus faktorius, skirtingai vertinama jų įtaka. Antra, ieškovo pozicija ne tik neatitinka teisės aktų nuostatų, tačiau prieštarauja elementariai logikai. Minėti darbingumai yra nustatomi skirtingai, ne tik remiantis skirtingomis taisyklėmis, bet ir vertinant skirtingus faktorius (eismo įvykio padarinius, lėtines ligas), dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatuoja, kad šių procentų ,,svoris” yra nevienodas, o jų aritmetinis santykis yra negalimas ir niekuo nepagrįstas.Nesutinka su formaliu ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusiam asmeniui iki to nebuvo mokama netekto darbingumo pensija (dėl nustatyto netekto bendrojo (bazinio) darbingumo), todėl neva tai rodo, kad ši išmoka pradėta mokėti dėl eismo įvykio pasekmių. Vien tai, kad A. A. nesikreipė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl jo būkles įvertinimo ir po to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių dėl mokėtinų išmokų paskyrimo per se negali suponuoti, kad jis neturėjo ligų ir jam negalėjo būti nustatytas netektas darbingumas ar mokomos išmokos. Atsakovės ekspertai-gydytojai nustatė, kad asmuo jau iki įvykio turėjo ligų, tačiau tik įvykus įvykiui buvo įvertinta jo būklė. Bylos medžiagoje yra atsakovės eksperto-gydytojo išvada, kuri buvo surašyta po nukentėjusiojo asmens ligos istorijos analizės, kurioje nurodoma, kad nukentėjęs asmuo, tiek iki eismo įvykio, tiek ir po jo, turėjo lėtinių ligų, kurios turėjo ženklią įtaką nustatant asmens netektą bendrąjį (bazinį) darbingumą. Ieškovas išvadų neginčijo ir nepaneigė, ekspertizės skirti neprašė. Nesutiktina su ieškovu, kad tokiose bylose ekspertizės nėra skiriamos. Ieškovas cituoja vieną bylą, kurios faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos, be to, tokie klausimai sprendžiami ad hoc kiekvienoje byloje. Teismo ekspertai tokio pobūdžio bylose (kuomet reikia įvertinti ar mokama išmoka yra tik dėl eismo įvykio padarinių) yra skiriami ir duoda išvadas, kurios padeda nustatyti galimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresą ir jo apimtis.Atsakovės nuomone, jei asmuo neturėtų lėtinių ligų, jis gautų tik netekto profesinio darbingumo periodines kompensacijas (už netektą profesinį darbingumą, kurį atsakovė pripažįsta ir moka) ir negautų netekto darbingumo pensijos (už bendrąjį (bazinį) netektą darbingumą). Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismui leidus atsakovei užduoti klausimus ieškovui, ieškovo atstovas labai aiškiai patvirtino ir sutiko, kad jei nebūtų daugiau ligų, netektas bendras (bazinis) darbingumas nebūtų konstatuotas ir netekto darbingumo pensija (kurios atlyginimo prašo ieškovas) nebūtų mokama.Byloje yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pile Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikto pakartotinio A. A. darbingumo lygio vertinimas. Minimo NDNT Sprendimo kontrolės skyriaus sprendimo dėl A. A. darbingumo lygio 2015-01-28 Nr. SS-306 2 puslapyje yra nurodomos A. A. ligos, kurios turėjo įtakos nustatant netektą darbingumą, tačiau asmeniui, turinčiam medicininį išsilavinimą, matyti, kad jos nėra eismo įvykio pasekmės. Tai letinės A. A. ligos, kurios nėra susijusios su eismo įvykiu. Nesuprantama, kodėl ieškovas reikšdamas regresinį reikalavimą nurodo, kad eismo įvykio padarinys yra ne tik T02.8 pažymėtu kodu esantys lūžiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paties ieškovo pridėtame Darbingumo lygio vertinimo akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe (2015-01-28 Nr. NA-3509) yra aiškiai nurodyta, kad diagnozė yra T02.8. Tuo tarpu Darbingumo lygio vertinimo akte dėl bendrojo netekto darbingumo, pagrindine diagnoze yra M51.1 radikulopatija, kuri nėra niekaip susijusi su eismo įvykiu, liga esanti dėl amžinių asmens pakitimų. Pažymėjo, jog nustatant bendrąjį netektą darbingumą taikoma visai kita funkcinio nepakankamumo klasė, kuri yra sunkesne ir nustatoma ne dėl eismo įvykio padarinių, dėl lėtinių A. A. ligų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. A., dirbantį VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2013-02-18 10.10 val., darbo metu, partrenkė T. J., vairuodamas automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo 2013-12-18 sprendimu Nr. 16PŠ-199 įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu. Eismo įvykio kaltininkas (T. J.) buvo sudaręs su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini)). 2015-01-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 A. A. nustatė 60 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe. 2015-01-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3509 A. A. nustatė 55 proc. bendrą netektą darbingumą. Šiuo metu A. A. yra mokamos šios išmokos: Netekto darbingumo pensija – 122,40 Eur dydžio, bei Netekto darbingumo periodinė kompensacija – 122,40 Eur dydžio. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atgręžtinio reikalavimo teise atlyginti žalą socialinio draudimo įstaigai, išmokėjusiai netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajam, kuriam nustatytas netektas darbingumas po 2013-02-18 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne visada žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusio asmens patirtą žalą atlygina tiesiogiai. Paprastai tais atvejais, kai žala padaroma asmens sveikatai ir asmuo yra tam tikrą laikotarpį nedarbingas, draudimo išmokas nukentėjusiajam išmoka atsakinga socialinio draudimo įstaiga. Tačiau toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad tokiu būdu yra apribojama žalą padariusio asmens ar jo draudiko civilinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 bei Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte Nr. DL-3509 nustatyti darbingumo lygiai, atitinkamai dėl nelaimingo atsitikimo darbe netektas darbingumas – 40 proc., o bendras netektas darbingumas – 55 proc., yra nustatyti remiantis skirtingomis taisyklėmis. Netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra nustatytas remiantis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-01-03 įsakymu Nr. A1-1/V-2, kurių 10 punkte nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas atskirai dėl kiekvieno nelaimingo atsitikimo atvejo, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių (įtakos), nesusijusių su šios traumos ar ligos pasekmėmis (t. y. netektas profesinis darbingumas nustatomas vertinant išimtinai eismo įvykio padarinius). Tuo tarpu bendras (bazinis) netektas darbingumas yra nustatomas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179, kurio 4 punkte nustatyta, kad bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Apeliantas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovo išvestas santykis (40:55 = 0.7272 – 72.72 proc.) tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) apskaičiavimo, nepagrįstas jokiu teisiniu ar loginiu pagrindu, nurodo, kad darbingumo lygių vertinimo metodikų skirtumas neturėjo įtakos darbingumo lygių vertinimo rezultatams, kas leidžia abiejų darbingumo lygių dydžius lyginti kaip vienodos metodikos taikymo pasėkoje gautas reikšmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog toks ieškovo nurodomas žalos atsiradimo pagrindas bei žalos dydžio paskaičiavimas yra nelogiškas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, loginis pagrindimas yra galimas, tačiau jis turi būti teisiškai pagrįstas. Kaip jau buvo nurodyta, netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatomas remiantis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-01-03 įsakymu Nr. A1-1/V-2, o bendras (bazinis) netektas darbingumas yra nustatomas pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179. Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad ieškovas, apskaičiuodamas žalos dydį, siekia pakeisti darbingumo nustatymo taisyklių nustatytą tvarką, pagal vienokias taisykles nustatytą netektą profesinio darbingumo lygį perkeldamas į pagal kitokią tvarką nustatytą netekto bendrojo darbingumo lygį, nors ieškovas nenurodė ir byloje nėra nustatyta, kokie teisės aktai numato tokią galimybę ir apskaičiavimo tvarką bei įtvirtina ieškovo naudojamą žalos apskaičiavimo formulę. Pažymėtina, jog netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatomas atskirai dėl kiekvieno nelaimingo atsitikimo atvejo, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių (įtakos), nesusijusių su šios traumos ar ligos pasekmėmis, o bendrasis (bazinis) darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus, ir nors vertinimų procedūros panašios ir dalinai naudojamos tos pačios taisyklės, šie vertinimai nėra tapatūs, kadangi yra atsižvelgiama į skirtingus faktorius, numatyti kitokie kriterijai. Socialinio draudimo įstaigos savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl kiekvienu atveju, reikšdamos reikalavimus dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais teisės aktais remiantis apskaičiuoja žalos dydį. Ieškovui nenurodžius, kokie teisės aktai leidžia jam sugretinti pagal skirtingą tvarką ir taisykles apskaičiuotus bendrąjį bei profesinį nedarbingumus ir išvesti jų santykį, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą. Apeliantas taip pat pažymi, jog netekto darbingumo pensija pagal savo prigimtį yra kompensacinio pobūdžio ir, apelianto manymu, atsakovui, laikantis pozicijos, jog A. A. netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe bendro A. A. netekto darbingumo apimtyje yra mažareikšmis ir žala dėl tokios netekto darbingumo apimties neatlyginta, atsakovas privalėjo įrodyti ieškovo reikalavimo ar jo apimties nepagrįstumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tokio pobūdžio bylose, kuomet socialinio draudimo įstaigos teikia regresinius reikalavimus ir jei atsakovo argumentai ir jo pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydis reikšmingai neatitinka išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydžio, įrodymus dėl to, kokią konkrečią žalą patyrė apdraustasis, teikia abi proceso šalys; pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas, todėl kai atsakovas paneigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo patirtai žalai nustatyti, konkretų dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, teikė į bylą eksperto – gydytojo išvadą, surašytą po nukentėjusiojo asmens ligos istorijos analizės, kurios ieškovas nekvestionavo, neginčijo išvadoje nurodomų aplinkybių, susijusių su nukentėjusio asmens lėtinėmis ligomis ir sveikatos būkle. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui teikiant į bylą tokius įrodymus, ieškovas galėjo ir turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų atsakovo teikiamas išvadas, turėjo prašyti skirti ekspertizę, ieškovas prašomą priteisti žalos dydį turėjo įrodinėti ir taisyklių pagalba, kadangi vien logikos nepakanka tam, kad būtų įrodytas patirtos žalos dydis. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3509 21 punkte nurodyta, kad A. A. 45 proc. bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XIII bei VI punktus, ir tarp diagnozių, sąlygojančių A. A. bendrą 45 proc. darbingumo lygį, yra nurodytos tos pačios diagnozės, kurių pagrindu buvo nustatytas ir A. A. netekto darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Tačiau pažymėtina, jog XIII punkte nėra konkrečiai nustatyta, kokia dalimi nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos tiesiogiai daro įtaką bendram A. A. netekto darbingumo lygiui, dėl to nėra galimybės atskirti, kokią įtaką turėjo patirtos traumos, o kokią – kitos ligos, nustatant bendrąjį (bazinį) A. A. darbingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad į A. A. nustatytą 55 proc. bendrą darbingumo netekimą dalį jo (būtent 40 proc.) sudaro darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Apeliacinio skundo argumentai, kurie šiame procesiniame sprendime nebuvo aptarti, laikytini neturinčiais esminės įtakos skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, dėl ko apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. sprendimą.

Teisėjas Vidas Stankevičius