- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2-1020-868/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21383-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- T. J.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui E. D. ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Edgarui T. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius pateikė teismui ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 536,16 E. V. socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas dėl neatlygintos 535,16 Eur žalos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad Apdraustasis VĮ Tauragės regiono keliai Pagėgių meistrijos darbuotojas A. A., gim. 1955-06-10, nukentėjo 2013-02-18 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe -eismo įvykio metu, kurio metu T. J., gim. 1989 m., vairuodamas automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant slidžiai kelio dangai nepasirinko saugaus greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir partrenkė kelyje dirbusius asmenis, tarp jų - A. A.. Eismo įvykio kaltininko T. J. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas" (draudimo liudijimas AEC 0566031).
VSDFV Šilalės skyriaus 2013-12-18 sprendimu Nr. 16PŠ-199 A. A. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu.
AB Lietuvos draudimas (toliau - Atsakovas) periodiškai atlygina VSDFV Šilalės skyriaus patirtą žalą, A. A. išmokėjus netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei netekto darbingumo pensiją.
Tęsiant netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei netekto darbingumo pensijos mokėjimą A. A., už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-02-28 išmokėta 703,77 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos, o už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 išmokėta 735,92 Eur netekto darbingumo pensijos.
VSDFV Šilalės skyrius 2015-03-09 pretenzija Nr. (1.19) S-5670 kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo.
Atsakovas iš dalies patenkino VSDFV Šilalės skyriaus reikalavimą, t.y. atlygino 703,77 Eur žalą, išmokėtą kaip netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį 2014-10-01 iki 2015-02-28, tačiau atsisakė atlyginti 735,92 Eur žalą, VSDFV Šilalės skyriaus patirtą šią sumą A. A. išmokėjus už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 kaip netekto darbingumo pensija.
Atsisakymą atlyginti 735,92 Eur apimties žalą Atsakovas motyvavo tuo, jog NDNT prie SADM sprendimų kontrolės skyrius, pakartotinai įvertinęs A. A. darbingumo lygį, 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3509 A. A. nustatė bendrą 55 proc. darbingumo netekimą laikotarpiui nuo 2015-01-28 iki 2019-04-09, o 2015-01-28 darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 nustatyta, kad dėl aukščiau minėto nelaimingo atsitikimo darbe patirtų sužalojimų A. A. nuo 2014-09-10 neterminuotai yra netekęs 40 proc. darbingumo. Atsakovas teigia, jog dėl nelaimingo atsitikimo darbe A. A. išlikusiam darbingumui sudarant 60 proc, vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V179, A. A. laikomas darbingu ir jam nėra skiriama/mokama netekto darbingumo pensija.
VSDFV Šilalės skyrius Atsakovui 2015-05-04 raštu Nr. (1.19) S-9682 pasiūlė sumažinti atlygintinos žalos dydį ir pareikalavo atlyginti 72,72 proc. išmokėtos 735,92 Eur netekto darbingumo pensijos, kas sudaro 535,16 Eur. Ir šį kartą atsakovas žalą atlyginti atsisakė remdamasis jau anksčiau išdėstytais motyvais.
72,72 proc. ieškovas paskaičiavo išvedant santykį tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) ( 0,7272 (40:55).
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
Nurodė, kad dėl A. A. sveikatos sutrikdymo jam nustatytas:
40 % netektas profesinis darbingumas (tokiu būdu išlikęs 60 profesinis darbingumas);
55 % netektas bendrasis darbingumas (tokiu būdu išlikęs 45 % bendrasis darbingumas);
Netektas profesinis darbingumas - nustatomas vertinant išimtinai eismo įvykio padarinius;
Netektas bendrasis darbingumas - nustatomas vertinant visa asmens būklę.
Ieškovas dėl šio įvykio nukentėjusiam asmeniui moka dvi skirtingas išmokas: (1) dėl netekto profesinio darbingumo - netekto profesinio darbingumo periodines kompensacijas, (2) dėl netekto bendrojo (bazinio) darbingumo - netekto darbingumo pensiją.
Atsakovas pripažįsta savo pareigas ir prievoles dėl netekto profesinio darbingumo periodinių kompensacijų atlyginimo, nes šios išmokos yra mokomas dėl netekto profesinio darbingumo, t.y. išimtai dėl eismo įvykio padarinių, todėl Atsakovas šias išmokas kompensuoja.
Atsakovas nepripažįsta savo pareigų ir prievolių dėl netekto darbingumo pensijos mokėjimo, nes pastaroji išmoka mokama dėl asmens lėtinių ligų, bet ne dėl eismo įvykio padarinių.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad A. A., dirbantį Valstybės įmonėje „Tauragės regiono keliai“ 2013-02-18, 10.10 val., darbo metu, partrenkė T. J., vairuodamas automobilį Hyundai Accent, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininkas (T. J.) buvo sudaręs su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas AEC 0566031). 2015-01-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 A. A. nustatė 60 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsilikimo darbe ( el. b.1 t. b. l. 26-28). 2015-01-28 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3509 A. A. nustatė bendrą netektą darbingumą 55 proc. (el. b.1 t. b. l. 18-25). Šiuo metu A. A. yra mokamos šios išmokos: Netekto darbingumo pensija – 122,40 Eur dydžio, bei Netekto darbingumo periodinė kompensacija – 122,40 Eur dydžio (el. b.1 t. b. l. 16).
Pareikštu ieškiniu ieškovas remiantis CK 6.290 str. 3 d., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d., Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-01-03 įsakymu Nr. A1-1/V-2 10 p., bei remiantis aritmetiniais paskaičiavimais, išvedant santykį tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe (40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) , o pagal ieškovą santykis sudaro 0,7272 ( 40:55). Nurodytas rezultatas, pagal ieškovą, apibrėžia kokiu santykiu Atsakovas ir VSDFV Šilalės skyrius ir turi prisiimti netekto darbingumo pensijos išmokėjimą, taigi, atsakovas – 0,7272 ( arba 72,72 proc.), VSDFV Šilalės skyrius ( 1,00-0,7272) =0,2728 ( arba 27,28 proc.).
Atsakovė atkerta, kad A. A. nustatytas bendrasis netektas darbingumas, nėra susijęs su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Bendrasis netektas darbingumas yra nustatomas vertinant asmens bendrą būklę, lėtines ligas. Būtent dėl šios priežasties Atsakovas nėra atsakingas dėl šio netekto darbingumo mokamų išmokų atlyginimo Ieškovui, o Ieškovo reiškiamas ieškinys yra neapgrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovas „išvesdamas" šią formulę (72,72 proc. atsakovei ir 27,28 proc. ieškovei) ir apskaičiuodamas ieškinio dydį sulygina netekto profesinio darbingumo procentą ir bendrojo darbingumo procentą, nors šie procentai negali būti sulyginami, yra nustatomi pagal skirtinas taisykles ir jokiais būdais nėra prilyginami santykiu 1:1.
Atsakovo vertinimu šis Ieškovo reikalavimas absoliučiai nepagrįstas, todėl AB „Lietuvos draudimas" siekdama apginti savo teises ir įrodyti, kad Ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ne tik prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir iškreiptų žalos atlyginimo instituto esmę (CK 6.249 str.), prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 5.251 str.) ir leistų ieškovui nepagrįstai praturtėti Atsakovo sąskaita (CK 6.237-6.242 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio l d. ir 3 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.
Nagrinėjamoje byloje iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė be ginčo moka ieškovei netekto darbingumo periodines kompensacijas. Iš ieškinio turinio ir ieškovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti dalį jo išmokėtos netekto darbingumo pensijos pagal ieškovo sukurtus aritmetinius paskaičiavimus.
Tarp šalių ginčo dėl to nėra, kad Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3509 bei Darbingumo lygio vertinimo 2015-01-28 akte Nr. DL-3509 nustatyti darbingumo lygiai, atitinkamai dėl nelaimingo atsitikimo darbe netektas darbingumas – 40 proc, o bendras netektas darbingumas -55 proc., yra nustatyti remiantis skirtingomis taisyklėmis. Netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra nustatytas remiantis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-01-03 įsakymu Nr. A1-1/V-2. Taisyklių 10 p. nustatyta, kad darbingumo lygis nustatomas atskirai dėl kiekvieno nelaimingo atsitikimo atvejo, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių (įtakos), nesusijusių su šios traumos ar ligos pasekmėmis. Bendras netektas darbingumas yra nustatomas pagal darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179. Aprašo 3 p. nurodyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus- medicinius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Kadangi ieškovas prašo žalos, kurią paskaičiavo išvedant santykį tarp netekto darbingumo lygio, nustatyto dėl nelaimingo atsitikimo darbe ( 40 proc.) ir nustatyto bendro netekto darbingumo lygio (55 proc.) ( 40:50=0,7272 – 72,72 proc.), todėl teismas konstatuoja, kad toks ieškovo nurodytas žalos atsiradimo pagrindas bei žalos dydžio paskaičiavimai nėra pagrįsti jokių teisinių bei loginių pagrindu.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jeigu A. A. būtų nustatytas bendras netektas darbingumas tik dėl avarijos metų patirtų sužalojimų, tai atsakovas neginčijamai turėtų mokėti ir netekto darbingumo pensiją. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. A. turėjo ir kitų lėtinių ligų, dėl ko jam nustatytas 55 proc. bendras netektas nedarbingumas.
Teismas siūlė šalims byloje paskirti teismo medicinos ekspertizę, tikslu nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe patirtų sužalojimų įtaką nustatant bendrą netektą darbingumą A. A., tačiau nei ieškovas, nei atsakovas nepareiškė sutikimo atlikti byloje medicininę ekspertizę.
Kadangi žala nepreziumuojama, o nagrinėjamoje byloje jos fakto ir dydžio ieškovė neįrodė, todėl nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti 535,16 Eur žalos atlyginimo (CPK 12, 178 str.).
Netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl žalos priteisimo, netenkinamas ir reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.