Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. smurtaudamas nesunkiai susargdino mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo šeimos narį: laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val., tikslesnis laikotarpis nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), L. G. tyčia, sistemingai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš sugyventinės L. D. mažametį sūnų S. S., kuris dėl savo priklausomo santykio nuo patėvio L. G. ir baimės patirti dar didesnį smurtą, negalėjo pasipriešinti ir buvo bejėgiškos būklės, tai yra sistemingai S. S. įžeidinėjo ir vadino savivertę menkinančiais įvairiais epitetais, nenustatytą skaičių kartų prie S. S. kojų pridėjo ir laikė į elektros šaltinį pajungtus elektros laidus, kuriais tekanti elektros srovė S. S. sukėlė fizinį skausmą, o paskutiniu atveju – 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. tyčią vieną kartą trenkė su kėde S. S. į krūtinę, pakėlęs į viršų, metė jį į žemę, sudavė jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus galvoje žandikaulio srityje su minkštųjų audinių sutinimu kairėje apatinio žandikaulio pusėje, kairio raktikaulio ir kairio peties srityje, poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje priekrūtinkaulinės linijos ir II šonkaulio projekcijoje, krūtinėje krūtinkaulio kūno apatinės dalies projekcijoje, kairio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijoje, kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, juosmens dešinėje pusėje priestuburinės linijos projekcijoje, kryžmens kairėje pusėje, kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame – vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą – nudrėskimą dešinio riešo užpakaliniame – vidiniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam S. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl tokio sistemingo psichologinio ir fizinio smurto L. G. sukėlė nukentėjusiajam S. S. psichikos sutrikimą – emocijų sutrikimus vaikystėje, t. y. tyčia nesunkiai jį susargdino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. G. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Dėl gegužės 11 d. įvykio paaiškino, jog viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Jis grįžo iš Klaipėdos ir rado L. verkiančią, o S. sėdėjo kitame kambaryje prie stalo. Jis paklausė, kas nutiko ir L. pasakė, kad S. vėl mokykloje prisidirbo, todėl ji važiavo jį parsivežti. Jau visą mėnesį kiekvieną dieną ji važiuodavo, nes S. „išsidirbinėjo“. Priėjęs S. liepė eiti atsiprašyti mamos, klausė, kodėl šis taip daro, tačiau jis nėjo. Ėjo į vieną kambarį, į kitą kambarį, bet mamos neatsiprašė. Paskui jis nuėjo pas mamą, ją apsikabino, o jis nuėjo į lauką. Po to parėjo, viskas buvo normaliai. Neneigia, kad buvo konfliktas. Pripažįsta viską, kas yra parašyta kaltinime. L. D. yra S. S. mama. Kai jis pradėjo užsiimti žemės ūkiu, turėjo 10 karvių, jas reikėdavo melžti. L. D. ryte ir vakare ateidavo pamelžti karvių. Kadangi L. D. neturėjo kur gyventi, jis ją su vaiku priėmė gyventi pas save ir jie visi kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). L. D. nebuvo jo žmona ar sugyventinė, jis nebuvo S. tėvas, patėvis ar giminaitis. S. nelaikė jo patėviu. Kadangi jie valgydavo prie vieno stalo, buvo šeima, tai jis ir padėdavo L. auklėti S., kuris buvo labai energingas, per daug išdykaudavo. Į mokyklą dėl S. neidavo, tačiau vieną kartą per karantiną mokytoja užvežė knygas, tada su ja pašnekėjo apie S. Kaltinime nurodytu laikotarpiu S. atžvilgiu vartodavo savivertę menkinančius žodžius, vadindavo jį „profesoriumi“, „mokslų daktaru“, „myžaliniu“, nes jis šlapindavosi į lovą. Taip pat galėjo jam sakyti žodžius „durnius“, „suskis“. Bendraudamas su S. vartodavo ir necenzūrinius žodžius, bet tai darė nepiktybiškai. Supranta, kad su vaiku toks bendravimas nederamas. Buvo tokių atvejų, kai jis pakratydavo S. su elektra. Neatsimena kiek kartų tai darė, taip pat neatsimena kada tai buvo. Jis dažnai virindavo su virinimo aparatu, S. vis lipdavo ant laidų, neidavo šalin. Jis širdingai dėl visko gailisi. Kai pats augo, jis taip pat „gaudavo į skūrą“. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes nelabai suprato tyrimo eigos, nenorėjo pripasakoti to, ko nebuvo. Supranta, kad jis negerai elgėsi, bet šiuo metu išvadas sau jau yra pasidaręs, sveikata jam brangesnė. Teismo prašo jį atleisti nuo atsakomybės, su nukentėjusiuoju šiuo metu yra susitaikęs, su jo mama taip pat yra susitaikęs. Vaikas jam atleido, dabar jie patys kartais atvažiuoja, neseniai vaikas prašė sutvarkyti dviratį. Šiuo metu jis turi problemų su sveikata, tris kartus buvo darytas širdies šuntavimas, geria vaistus nuo kraujo spaudimo, kraujo skystinimo, širdies aritmijos, geria po 9-10 tablečių kasdien.

Kaltinamajam prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. N. 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2022 m. gegužės 12 d. užregistruotas Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), L. G. smurtavo prieš ten pat gyvenantį mažametį S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), suduodamas į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas S. S. fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2022 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad ant smurtą patyrusio asmens – S. S. matomas nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje. Smurtą patyrusio asmens būsena – akivaizdi baimė. S. S. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo kartu gyvenantis patėvis L. G.. S. S. nurodė, kad patėvis L. G. jam į krūtinę trenkė su kėde, pakėlęs į viršų jį patį metė į žemę ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių rankomis į įvairias kūno vietas. S. S. teigė, kad dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, o ant jo kūno atsirado sužalojimai. S. S. taip pat nurodė, kad patėvis prieš jį smurtauja jau nebe pirmą kartą. Įvykį matė mama L. D. ir brolis D. D.. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis su vaiku reaguojant į įvykį (t. 1, b. l. 5-12).

Nukentėjusysis S. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad grįžęs iš mokyklos darė namų darbus, L. nebuvo. Kai grįžo, pradėjo jį tampyti – paėmė už apykaklės, po to dar paėmė už kojos ir vertė į žemę. Kai jis atsistojo, L. pradėjo trankyti per stuburą. Metė kėdę į jį ir pataikė į krūtinkaulį. L. jį nutempė į virtuvę paėmęs už kairės kojos ir tada atsistojo ant jo dešinės kojos, bet teko ir ant kairės. Visą tą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais. Grįžęs L. jį tampė už striukės, spardė. Mažiausiai gal penkis kartus. Kai spardė labai skaudėjo, kai nustojo mušti, buvo sunku kvėpuoti. Mušė per šonkaulius, krūtinkaulį, stuburą, spardė kojas. Po to buvo mėlynės ant nugaros, kojos buvo raudonos, mėlynės atsirado kitą dieną. Viską matė mama ir brolis. Kai L. grįžo, mama L. pasakė, kad jis mokykloje nusikeikė. Jau apie du metus yra tokių atvejų buvę. Jam skaudėjo, L. sakė, kad čia dar ne viskas. Metė kėdę, su kėdės koja pataikė į krūtinkaulį, apie dešimt smūgių sudavė į kojas. Tempė iš kambario į virtuvę, užlipo ant dešinės kojos, bandė užlipti ir ant pečių, bet jis priešinosi. Tempė jį už kojos. L. jų šeimai yra svetimas. Seniau mama pas L. melždavo karves. Jie L. namuose gyvena apie ketverius metus. Įvykio, apie kurį kalba, tikslios datos neprisimena. Tai buvo šių metų gegužės 17 dieną. Iki šio įvykio ant jo kūno buvo nubrozdinimas ant rankos ir mėlynė ant kojos. Kai viskas vyko L. nebuvo vartojęs alkoholio. Įvykis truko gal 20 minučių, gal pusę valandos, tiksliai negali pasakyti. Viskas baigėsi, nes L. reikėjo gerti vaistus. Vieną kartą į jį metė kėdę, apie 10 kartų kumščiu trenkė į nugarą, po to dar 5-6 spyriai į nugarą ir kojas. Viskas vyko jam, L. prašė brolio išeiti, bet brolis vis tiek viską matė. Kai į jį metė kėdę, jis sėdėjo ant žemės, nebuvo suspėjęs atsistoti. Kai spardė – buvo parkritęs ant žemės, krito tik po pirmo smūgio į koją. Buvo prispaudęs jį ant lovos, jis gulėjo ant pilvo, jį trankė ir vadino necenzūriniais žodžiais. Kai L. parėjo, jis darė kambaryje namų darbus. L. jį išvertė iš kėdės, pradėjo trankyti, atsistojęs bėgo nuo L., pastarasis pagavęs jį metė, jis nespėjo atsistoti, metė į jį kėdę. L. jį į kambarį atitempė iš kito kambario, iš to, kur ruošė pamokas. Ar mama su broliu matė visą įvykį – nežino. Brolis kai viskas vyko buvo virtuvėje, mama taip pat, bet arčiau. Po įvykio L. nematė, tik dabar. Su mama paskutinį kartą kalbėjosi vakar. Tą dieną su mama kilo barnis, mama klausė, kodėl jis keikiasi, bet kuo barnis baigėsi – neprisimena. Kai L. jį mušė, mama nieko nesakė, buvo virtuvėje ir žiūrėjo televizorių, o kitą dieną prieš einant į mokyklą, prašė niekam nesakyti kas vyko. Prieš įvykį jis žaidė su padangomis, kilnojo jas, bet jokių mėlynių jam nebuvo. Į padangų vidų nebuvo įlindęs, jis rideno padangą nuo akmenų krūvos iki garažo. Prie namų yra nuokalnė ir rampa mašinai, bet toje vietoje su padangomis nežaidė. Prieš įvykį šokinėjo nuo tvarto ant supresuoto šieno, bet jokių žymių ant kūno nebuvo. Tai buvo gal prieš įvykį, prieš dvi – tris dienas, tiksliai neprisimena. Jis turi dviratį, prieš įvykį dviračiu važinėjosi, bet nebuvo nukritęs. Praėjusią vasarą buvo nukritęs nuo dviračio. Patikslino, jog kai L. spyrė, vienas smūgis kliuvo į nugarą, o kiti į kojas (t. 1, b. l. 44-48).

Nukentėjusysis S. S., papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad būdavo taip, kad kai grįždavo iš mokyklos, L. sužinodavo, jog jis kažką negerai padarydavo, tada L. pradėdavo su elektra. L. atsinešdavo akumuliatorių, tą nuo „piemens“. L. prikišdavo laidus ir laikydavo. Juos prikišdavo prie pėdų. Negali tiksliai pasakyti, kiek kartų yra taip buvę. Tai buvo seniai, gal prieš kokius tris metus. Tokių kartų buvo daugiau, bet tiksliai pasakyti negali. Būdavo kartais brolis matydavo, kad jam taip daro. Jam žiauriai skaudėdavo pėdas, žiauriai prakaituodavo. Tai trukdavo apie 20 min., gal net ilgiau. Viskas vykdavo L. namuose, viduje, kambaryje, kuriame jis miegodavo. L. taip darydavo su akumuliatoriumi, kur prisijungia prie „piemens“, nežino kaip jis vadinasi. Tose vietose, kur jam taip darydavo, dabar yra likę randai ant kojų. Skausmas, vertinant nuo 1 iki 10, buvo 8. Neatsimena, ką L. sakydavo, kai taip elgdavosi. L. būdavo žiauriai supykęs, kad jis blogai elgdavosi mokykloje. Dabar su L. nebendrauja. Kai su L. nebendrauja, jaučiasi geriau. Tik su elektra L. yra taip daręs. Kad jam taip darė su elektra žino teta ir kūma. Mama irgi žinojo, nes ji būdavo, kad kartais padėdavo L. – jį prilaikydavo, prispausdavo, kad jis nejudėtų. Neprisimena, kad kas nors būtų prašęs apie tai nepasakoti. L. yra labai piktas žmogus, žiauriai piktas žmogus. Būdavo, kad L. jį durniumi išvadindavo, būdavo keli rusiški keiksmažodžiai (graudinasi). Vieną kartą yra buvę, kad L. pylė ant jo šalto vandens kibirą. Yra buvę, kad ir ne vandenį pylė. Kas jame buvo nenori sakyti (pastaba - psichologei pasiūlius užrašyti, ką pylė, vaikas savo ranka ant lapo parašė - „šūdai, myžalai“). Kai jam taip darė su elektra, jis buvo „nulinukas“ arba ėjo į pirmą klasę. Neprisimena, koks metų laikas buvo. Viskas tęsėsi apie vienus, dvejus metus. Neišeitų suskaičiuoti, kiek kartų L. tai darė, nes būdavo beveik kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, nes savaitgaliais jis nėjo į mokyklą ir neprisidirbdavo, todėl nebuvo už ką. Kai jis eidavo į mokyklą, tada taip ir darė, nes mokykloje jis dažniausiai įsiveldavo į muštynes. Mama, kai L. taip darė su elektra, jį prilaikydavo tik kartais. Elektrą jam kišdavo prie pėdų (parodo), labiau iš galo. Kai mama jį laikydavo, jis gulėdavo ant nugaros. Vieną ar daugiau kartų, neprisimena, buvo ir sėdint taip darė. Buvo, kad vieną kartą jam taip darė ir čia (parodo). Toje vietoje rando nėra. Jį L. paguldydavo ant lovos. L. jį mesdavo ant lovos. Neprisimena, kada paskutinį kartą taip darė su elektra. Gal kai baiginėjo 3-ią klasę. Kai L. jam taip darydavo su elektra, jį vadindavo žodžiais „suskis“, „šūdžius“ ir rusiškos kilmės keiksmažodžius sakydavo (t. 1, b. l. 64-65).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IGP-1548 užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) bendraujant su S. S., berniukas paaiškino, kad gegužės 11 d. apie 17 val. namuose jį mušė mama, o po to mamos pažįstamas L. G.. Mama jam trenkė vieną kartą per veidą, o L. G. mušė į krūtinę keletą kartų. Taip pat mokykloje tą pačią dieną buvo bendrauta ir su S. S. mama L. D., kuri paaiškino, kad ji trenkė sūnui vieną kartą delnu į veidą. Jos sūnui S. S. darant pamokas atėjo L. G. ir šį sumušė. Ji nematė, tik girdėjo. Ji negelbėjo savo vaiko, nes išsigando, „sustingo“ (t. 2, b. l. 175-178).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 12 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IGP-1547 užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 12 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) patalpose bendraujant su D. D., berniukas paaiškino, kad vakar matė, kaip mama sudavė S. į veidą ir per sprandą. Tada atėjo dėdė L. ir pradėjo mušti S. – trenkė S. su kėde, po to spardė ir mušė rankomis daug kartų. Jis su mama buvo išsigandę, mama S. negynė. D. D. mama L. D. nurodė, kad D. D. buvo kartu su ja ir nematė, kaip buvo mušamas S., tačiau viską girdėjo (t. 2, b. l. 180-183).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-782 nurodyta, jog 2022 m. gegužės 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su S. S.. Berniukas buvo liūdnas, matėsi skausmo išraiška veide, buvo rankomis susiėmęs už skaudančios krūtinės. Jis trumpai paaiškino, kad vakar, t. y. gegužės 11 d. apie 17 val. namuose jį barė mama ir ranka trenkė jam per veidą. Po to, jam beruošiant pamokas, prie jo priėjo mamos draugas L. G., pas kurį jie visi (mama, jis ir brolis D.) gyvena, numetė jį nuo kėdės ir pradėjo mušti rankomis ir kojomis, kartą į krūtinės sritį trenkė kėde. Jam labai skaudėjo. Tačiau mama su D. sėdėjo ir žiūrėjo, jo negelbėjo. Po to L. G. išėjo, jis nuėjo miegoti. Ryte jam labai visur skaudėjo, labai skaudėjo krūtinę ir mokykloje pasakė mokytojams. Tada jam iškvietė greitąją. Vaikas pasakė, kad jį muša nebe pirmą kartą. Su vaiko motina L. D. bendrauta 2022 m. gegužės 12 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) patalpose. Motina paaiškino, kad ji su vaikais gyvena pas L. G.. Vakar, t. y. gegužės 11 d. vakare, ji kalbėjosi su sūnumi S. apie jo netinkamą elgesį mokykloje, ji buvo suirzusi ir trenkė berniukui delnu per veidą. Tada vaikas ėmė ruošti pamokas. Pas jį atėjo jos sugyventinis L. G.. Jis numetė jos sūnų nuo kėdės ir ėmė mušti kojomis ir rankomis. Paėmęs kėdę trenkė vaikui į krūtinę. Kiek smūgių jis sudavė neskaičiavo. Ji pati bijojo užstoti vaiką, visą smurtą stebėjo kartu su kitu vaiku D. Po to vaikas nuėjo miegoti. Moteris negali paaiškinti, kodėl, matydama kaip buvo sumuštas jos vaikas, nekvietė medikų. Ryte vaikus išlydėjo į mokyklą. (t. 1, b. l. 104-114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 569/2022(03) konstatuota, kad S. S. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: paviršiniai odos nubrozdinimai galvoje žandikaulio srityje su nežymiu minkštųjų audinių sutinimu kairėje apatinio žandikaulio pusėje, paviršiniai odos nubrozdinimai kairio raktikaulio ir kairio peties srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje priekrūtinkaulinės linijos ir II šonkaulio projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinėje krūtinkaulio kūno apatinės dalies projekcijoje, išilginės juostos formos poodinė kraujosruva kairio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijoje, įstrižos juostos formos poodinė kraujosruva kairio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva juosmens dešinėje pusėje priestuburinės linijos projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kryžmens kairėje pusėje, viena smulki ovalios formos poodinė kraujosruva kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame-vidiniame paviršiuje, smulkus paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas dešinio riešo užpakaliniame-vidiniame paviršiuje. Visi sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2022 m. gegužės 12 d. 11.31 val. (nurodyta GMP iškvietimo priėmimo data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Smulki ovalios formos poodinė kraujosruva kairiame žaste gavosi nuo tiesioginio trauminio, galimai spaudžiamojo poveikio, su kietu smulkiu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai spaudžiant rankos pirštu, smulkus paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas dešiniame rieše gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu smulkiu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai rankos piršto nagu, juostos formos poodinė kraujosruva kairio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijoje, turinti centre išilginės formos odos prašviesėjimą, gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu, iškilą paviršių turinčiu pailgu daiktu, juostos formos poodinė kraujosruva kairiame žaste gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu riboto paviršiaus pailgu daiktu, netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje, krūtinkaulio kūno apatinės dalies projekcijoje, juosmens dešinėje pusėje ir kryžmens kairėje pusėje gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, odos nubrozdinimai žandikaulio srityje, kairio raktikaulio ir kairio peties srityse gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai trauminiu dinaminiu būdu kontaktavus su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Viso S. S. nustatytos aštuonios trauminių kontaktų žymės, kurios galėjo gautis nuo tiesioginių trauminių (galimai smūginių) poveikių. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 2, b. l. 5-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 331/2023(03) konstatuota, kad S. S. nustatyta:

1.1. poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (- ais), dviem trauminiais poveikiais, 1 - 3 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.2. poodinės kraujosruvos kairio kelio sąnario srityje, dešinėje ir kairėje blauzdose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), penkiais trauminiais poveikiais, 2-4 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.3. odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytas paveikus kietu buku daiktu (-ais), vienu trauminiu poveikiu, 1 - 2 savaičių laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

1.4. randas dešinio kelio sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, susiformavo sugijus sužalojimui, padarytam mechaniniu arba cheminiu arba fiziniu poveikiu (-iais), mažiausiai 6 mėn. laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kaip sužalojimas nevertinamas.

1.5. randai dešinėje ir kairėje blauzdose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją susiformavo sugijus sužalojimams, padarytiems mechaniniu arba cheminiu arba fiziniu poveikiu (-iais), mažiausiai 1,5 metų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kaip sužalojimai nevertinami.

2. Neatmetama galimybė, kad S. S. nustatyti randai, nurodyti specialisto išvados 1.5. punkte, buvo padaryti užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytu laiku (t. 2, b. l. 16-18).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. gruodžio 22 d. - 2023 m. sausio 20 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-271/2022 konstatuota, kad:

1. S. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus (tame tarpe ir socialinę brandą), protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo (gali) suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. S. parodymai apie įtariamojo veiksmus yra pakankamai detalūs, šių parodymų esmę jis pakartoja ir šiuo metu; jo emocinė būsena atitinka duodamų parodymų turinį. Daroma išvada, kad duodamas parodymus, S. S. rėmėsi asmenine patirtimi. S. S. dėl turimų žinių stokos (galėjo suprasti įtariamojo jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir nepilnai jų reikšmę), savo būsenos (fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės nuo suaugusiųjų šeimoje, įtariamojo baimės) negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams.

2. S. S. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų.

3. Dėl mamos jam daromo poveikio neatmetama, kad duodamas parodymus, S. S. neatskleidė visų jam žinomų aplinkybių pilna apimtimi.

4. Objektyvių duomenų, kad S. S. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu S. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini); šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo L. G. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5. S. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

6. S. S. nenustatytas padidintas įtaigumas.

7. Esant būtinybei atlikti papildomą apklausą (pvz., dėl papildomų aplinkybių nustatymo), prieš jos vykdymą rekomenduojama įvertinti S. S. emocinę, psichikos būsenas dėl jo pasirengimo dalyvauti papildomame procesiniame veiksme.

8. Šiuo metu negauta duomenų apie galimas sąmoningas S. S. manipuliacijas siekiant sau naudos byloje tiriamų įvykių kontekste.

9. S. S. polinkis depresiškumui bei savižalai indikuoja jo kritinę emocinę būseną, kilusią dėl byloje tiriamų įvykių (t. 2, b. l. 103-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad L. D. yra jos dukra, o L. G. – asmuo, kartu gyvenantis su jos dukra. L. turi du vaikus – S. ir D. L. su vaikais gyvena pas L. daugiau nei metus, jos manymu, jiedu yra sugyventiniai, tačiau kaip yra iš tiesų ji negali pasakyti. Paskutinį kartą su anūkais ir L. bendravo prieš daugiau nei pusę metų. Nebendrauja dėl to, kad L. yra supykusi dėl jos paveldėto turto. Kai dar lankydavo anūkus, yra pati mačiusi, kad L. žodžiais priekaištaudavo vaikams, moralizuodavo, versdavo jaustis nemaloniai. Kad L. ar L. būtų mušę vaikus nėra mačiusi, kokių nors kraujosruvų ant S. ar D. kūno nėra pastebėjusi. Tik maždaug prieš mažiau nei metus, būdama L. sodyboje, lauke, išgirdo didelį triukšmą – L. šaukimą, riksmus. Tai išgirdusi įėjo į namą pažiūrėti kas vyksta. Namo koridoriuje pamatė S. ir šalia jo stovintį L. Koridoriuje ant grindų iš kibiro buvo išpiltos fekalijos ir šlapimas, kuriomis nuo galvos buvo apipiltas ir S. – vaikas buvo visas murzinas ir šlapias. Kaip tiksliai koridoriuje viskas įvyko ji nematė, tačiau mano, kad L. S. ant galvos išpylė kibire buvusias fekalijas ir šlapimą. Jei gerai prisimena, L. minėjo, kad S. mokykloje neklausė. Tai buvo vienintelis įvykis, kai ji matė prieš S. panaudotus aktyvius veiksmus vaikui sudrausminti ar pažeminti. Nei S., nei D. nėra pasakoję apie smurtą, naudojamą jų šeimoje. Jos manymu, L. vaikams neleidžia pasakoti apie tai, kad šeimoje prieš juos yra smurtaujama ar naudojamas psichologinis smurtas. Apie tai, kad S. 2022 m. gegužės 11 d. buvo sumuštas L. ir L., ji nieko nežino, apie tai sužinojo tik iš tyrėjos (t. 1, b. l. 117-120).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. U. parodė, kad jis yra S. S. krikšto tėvas. L. D. su vaikais S. ir D. gyvena pas L. G. daugiau negu metus. Kokie L. ir L. tarpusavio santykiai jis negali pasakyti. Jis pats niekada nėra matęs, kad L. namuose prieš vaikus būtų naudojamas smurtas. Tik labai seniai, gal prieš metus, nuėjęs pas L. į namus matė kambario kampe stovintį S. už kažkokią bausmę, tačiau dėl ko tiksliai jis nežino. Apie tai, kad 2022 m. gegužės 11 d. S. buvo sumuštas L., jam pasakė pažįstamas, kuris sužinojo iš savo motinos, S. senelės. S. daugiau nei prieš metus jam buvo užsiminęs, kad L. jam prie kūno yra buvęs pridėjęs elektros laidus, jį kratė elektra. S. nesakė, kokioje kūno vietoje jam elektros laidai buvo dedami. Taip pat vaikas nerodė jokių sužalojimų ant kūno, nepasakojo daugiau jokių su minėtu įvykiu susijusių aplinkybių. Kiek kartų S. teko patirti elektros laidų iškrovą jis negali pasakyti, vaikas nesisakė. Ką tuo metu jausdavo vaikas taip pat negali pasakyti, nes to jam nebuvo minėjęs. Apie tai jis buvo klausęs L., tačiau ši nieko jam neatsakė, tik nusijuokė. Kai jis lankydavosi L. namuose, S. akivaizdžiai bijodavo būti šalia L., o ir pats L. neleisdavo S. būti šalia (t. 1, b. l. 123-126, 129-132).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. parodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje pradinių klasių mokytoja (laikinai 2 mėn.). Tądien į klasę įėjo S. S., kuris atrodė nusiminęs, net nepasisveikino. Keletą kartų berniuko paklausė, ar kas nutiko, kodėl jis yra nusiminęs. S. nieko neatsakė. Po kažkurio laiko reikėjo nueiti į mokytojų kambarį parsinešti vaikų užduočių. Mokytojų kambaryje susitiko mokytojos padėjėją A. Z., kuri jai pasakė, kad autobuse, kuriuo vaikai atvyksta į mokyklą, S. sakė, jog namuose jį mušė ir paprašė, kad ji atkreiptų dėmesį į berniuką. Grįžusi į klasę, ji paprašė S. išeitį į koridorių papasakoti, kas nutiko. Koridoriuje S. papasakojo, kad vakar namuose L. G. jį sumušė. Sakė, kad daužė su kėde, apsižergęs jį per liemenį su kumščiais trankė į krūtinę, šonkaulių sritį ir kad spardė, tačiau kur – negali pasakyti ar pats S. minėjo. Detaliau apie įvykį S. neklausė, matė, kad berniukas yra sutrikęs, susigraudinęs. Pokalbio metu S. pakėlė marškinėlius ir parodė mėlynes šonkaulių srityje. Apie tai, ką jai papasakojo S., ji pranešė mokyklos pavaduotojai. Jos nusprendė pirmiausia paskambinti S. mamai, paklausti S. brolio D., ar iš tiesų vakar S. buvo sumuštas. D. patvirtino, kad S. buvo mušamas, mama telefonu taip pat neneigė šio fakto. Po to apie šią situaciją ji informavo soc. pedagogę, kuri apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Atvykus policijos pareigūnams, S. nusimovė marškinėlius ir tada ji pamatė kraujosruvas raktikaulių srityse. Netrukus į mokyklą atvyko GMP, vaiko teisių atstovai, vėliau ir S. mama. Apie tai, kad S. šeimoje yra mušamas, ji tuomet sužinojo pirmą kartą, nes tuo laikotarpiu buvo dirbusi tik apie 3-4 savaites, iš kurių S. apie 2 savaites nebuvo, nes sirgo (t. 1, b. l. 94-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. A. parodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. iš Kretingos policijos gavo pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką. Tą pačią dieną su kolege J. J. važiavo į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atvykę į mokyklą sutiko mokytoją, vaiko motiną L. D. ir vaiką S. S., kuris buvo rankomis susiėmęs už krūtinės, matėsi skausmo išraiška veide. Taip pat buvo ir du policijos pareigūnai. Kolegė J. J. su S. S. ir GMP darbuotojais išvyko į ligoninę, o jis bendravo su L. D.. Pokalbio metu L. D. nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. apie 17 val. namuose, vieną kartą ranka sudavė sūnui S., nes buvo supykusi dėl jo elgesio. Vėliau vaikas darė pamokas ir atėjęs į jo kambarį kartu gyvenantis L. G. jį sumušė. Tada L. D. smulkesnių įvykio detalių nenurodė. Tik paminėjo, kad tuo metu ji su kitu vaiku D. D. buvo namuose, tačiau nematė, kaip S. buvo mušamas. Visi L. D. parodymai užfiksuoti 2022 m. gegužės 12 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą dokumente Nr. 5IGP-1547. Dar prieš S. S. iš mokyklos išvykstant su GMP darbuotojais, jis spėjo trumpai su juo pabendrauti. Tada vaikas nurodė, kad jį sumušė „dėdė L.“. Smulkiau apie įvykį su S. S. bendravo kolegė J. J.. Vėliau, 2022 m. gegužės 19 d. L. D. buvo apklausta dar kartą (antrą kartą), apklausos metu ji nurodė, kad matė kaip L. G. mušė jos vaiką S. S., tačiau jo negynė, nes bijojo L. G.. Matydama, kad vaikas buvo sumuštas ir blogai jautėsi, nekvietė vaikui medikų. Apklausiant antrą kartą L. D. apie tai, kad ir pati sudavė smūgį sūnui nebepasakojo. Apklausiama detaliau nurodė, jog L. G. nustūmė S. S. nuo kėdės, kuris tuo metu ruošė pamokas, vėliau su kėde jam trenkė bei sudavė nesustatytą kiekį kartų rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Kol vaikas buvo mušamas, pasak L. D., jis visą laiką gulėjo ant grindų. Kiek smūgių ir kur tiksliai jie buvo suduoti S. S. L. D. nurodyti negalėjo. Ji pati matė mušamą vaiką būdama tame pačiame kambaryje, tačiau nieko nedarė iš baimės. D. D. buvo kartu su motina ir viską matė. Visi L. D. parodymai užfiksuoti vaiko situacijos vertinimo anketoje, kuri užpildyta 2022 m. gegužės 19 d., dokumento Nr. 5VSV-782. L. D. su savo parodymais buvo supažindinta, apie jų teisingumą patvirtino parašu. Taip pat prisimena, kad bendraujant su L. D. buvo sudėtinga suprasti įvykio aplinkybes, nes ji pasakodama buvo nenuosekli, kaskart nurodydavo kažką kitaip (t. 1, b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. A. parodė, kad L. D. yra jos sesuo, turinti du vaikus – S. S. ir D. D.. Nuo 2022 m. birželio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 8 d. jai buvo paskirta laikinoji S. globa, nes vaikas iš sesers buvo paimtas Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Gyvendamas pas ją S. buvo užsiminęs apie tai, kad L. G. jį mušė ir tai matė mama su broliu. Daugiau apie tiriamą įvykį S. plačiau nepasakojo, nedetalizavo, kokius konkrečiai veiksmus L. G. prieš jį atliko. Matė, kad vaikui apie tai kalbėti nepatogu, todėl daugiau detalių jo neklausinėjo. Pati asmeniškai nėra mačiusi, kad sesuo ar L. G. naudotų smurtą prieš S. Gyvendamas pas ją S. pasakojo, kad L. G. ne kartą jį yra įžeidinėjęs žeminančiais, necenzūriniais žodžiais. Maždaug prieš 2-3 metus jos senelė buvo sakiusi, kad bendravimo su S. metu vaikas jai pasipasakojo, kad L. G., pasiėmęs elektros laidus, prijungtus prie akumuliatoriaus (elektrinį piemenį), juos laikydavo pridėtus prie S. čiurnų srities. Kai S. atvykdavo pas juos į svečius, jie matė, kad vaikui abiejų kojų čiurnų srityje matėsi apskritimo formos stiprūs paraudimai, kaip randai. Suprato, kad tai tikrai nebuvo nudegimas nuo karšto paviršiaus, nes tada odos būklė atrodo kitaip. S. klausė dėl tų žymių, tačiau pradžioje vaikas jiems nieko nesipasakojo. Vėliau, po kiek laiko, paklausė antrą kartą, tada S. pasakė, kad L. G. jį kratė elektros laidais – „piemeniu“. S. detaliau nepasakojo apie kitas įvykio aplinkybes, t. y. kiek laiko truko tokie veiksmai, kodėl jie buvo atliekami, kokioje vietoje tai vykdavo ar kaip dažnai tai buvo daroma. Dėl šio įvykio jie buvo pasikvietę seserį pokalbiui, tačiau ji neigė, kad L. G. taip galėjo pasielgti, sakė, kad vaikas nudegė nuo žarijų. Ant S. kojų žymių, galimai nuo elektros laidų iškrovos, buvo ne viena ir ne dvi, tačiau kiek tiksliai ji neskaičiavo. Neprisimena, kad S. būtų minėjęs, jog jo mama taip pat prisidėdavo prie tokių veiksmų. S. viską pasakodavo tik jų senelei, tačiau senelė jau du metai kaip mirusi. Dar S. buvo sakęs, kad L. G. už blogą elgesį mokykloje jį buvo apipylęs kibiru su išmatomis ir šlapimu, kaip kas vyko ir kada tai buvo vaikas nedetalizavo. S. daugiau nebuvo užsiminęs apie bet kokius kitus L. G. smurtinio ar žeminančio pobūdžio veiksmus, kurie buvo naudojami prieš vaiką, tik minėdavo, kad L. G. nemėgsta, jis vaikui labai nepatiko, sakydavo, kad „L. puola kaip šuo“ (t. 1, b. l. 135-138).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį bejėgiškos būklės savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-196-303/2022).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis L. G. teisiamajame posėdyje pripažino prieš nukentėjusįjį S. S. atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. kad laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. jis sistemingai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš S. S.. Šie kaltinamojo veiksmai pasireiškė sistemingu S. S. įžeidinėjimu įvairiais savivertę menkinančiais epitetais. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis patvirtino nukentėjusįjį vadindavęs žodžiais „myžalinis“, „durnius“, „suskis“, taip pat patvirtino bendravimo su vaiku metu vartojęs necenzūrinius žodžius. Be to, kaltinamasis pripažino nenustatytą skaičių kartų prie nukentėjusiojo kojų pridėjęs ir laikęs į elektros šaltinį pajungtus elektros laidus, kuriais tekanti elektros srovė S. S. sukėlė fizinį skausmą, taip pat neneigė, jog 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. tyčią vieną kartą trenkė su kėde S. S. į krūtinę, pakėlęs į viršų, metė jį į žemę, sudavė jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Be teisme duotų kaltinamojo parodymų, minėtų veiksmų atlikimą patvirtina nukentėjusiojo S. S. parodymai, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga, specialistų išvados, ekspertizės aktas ir kiti byloje surinkti duomenys.

Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad šiuo metu S. S. konstatuojami (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais L. G. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ilgalaikiai psichikos sutrikimai kaip reakcijos į stresą, elgesio ir emocijų sutrikimai ir pan. paprastai teismo ekspertų vertinami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o kaltininkų veiksmai, dėl kurių sutriko nukentėjusiųjų sveikata, teismų kvalifikuojami pagal atitinkamą BK 138 straipsnio dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-495/2021, 2K-40-628/2022, 2K-174-719/2021 ir kt.). Įvertinus ekspertizės akte nurodytus duomenis, juos sugretinus su kitais byloje surinktais duomenimis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl anksčiau aptartų kaltinamojo L. G. veiksmų, t. y. sistemingo psichologinio ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį S. S. naudojimo, atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. S. sveikata.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo mažametis (BK 141 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis S. S. kartu su mama L. D. ir broliu D. D. gyveno kaltinamojo L. G. namuose. Nors ikiteisminio tyrimo metu L. G. neigė, kad su L. D. buvo sugyventiniai, tačiau duodamas parodymus teisme iš esmės pripažino, kad jie namuose gyveno kaip šeima, valgydavo prie bendro stalo, jis padėdavo L. D. auklėti S. S., rūpinosi jo elgesiu ir auklėjimu. Aptarti duomenys rodo, kad L. D. ir jos mažametis sūnus S. S. buvo tapę kaltinamojo L. G. šeimos nariais. Iš byloje pateikto ekspertizės akto matyti, kad S. S. dėl turimų žinių stokos (galėjo suprasti L. G. jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir nepilnai jų reikšmę), savo būsenos (fizinio silpnumo, emocinės priklausomybės nuo suaugusiųjų šeimoje, įtariamojo baimės) negalėjo aktyviau priešintis kaltinamojo L. G. atliktiems veiksmams, t. y. buvo bejėgiškos būklės. Aptartos aplinkybės patvirtina esant BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus veiką kvalifikuojančius požymius – neteisėtų veiksmų atlikimą prieš mažametį bejėgiškos būklės šeimos narį.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina L. G. pareikštą kaltinimą, jog laikotarpiu nuo 2018 metų iki 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis smurtaudamas nesunkiai susargdino mažametį, bejėgiškos būklės žmogų, savo šeimos narį S. S.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė atleisti L. G. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Taigi šioje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Teismas atsižvelgia į tai, kad viena iš būtinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pateikė į bylą nukentėjusiojo S. S. mamos L. D. 2023 m. birželio 8 d. pasirašytą prašymą nutraukti baudžiamąją bylą L. G., kuriame ji nurodo, kad kaltinamasis jos atsiprašė dėl netinkamo elgesio su jos sūnumi S. S., žala jai ir jos sūnui nepadaryta, todėl ji jam neturi jokių turtinių pretenzijų, prašo bylą nutraukti kaip kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 3, b. l. 142). Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2022 m. gegužės 11 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) naudojo fizinį smurtą prieš sūnų S. S.. Prokuroro 2022 m. spalio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamosios L. D. atžvilgiu išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00172-22, kuris vėliau nutrauktas įtariamajai ir nukentėjusiajam susitaikius. Taigi nukentėjusiojo S. S. mama L. D. pati atliko smurtinius veiksmus prieš savo sūnų to paties konflikto metu, dėl kurio šioje byloje yra pareikštas kaltinimas ir L. G.. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo veiksmai truko ilgą laikotarpį, tačiau nukentėjusiojo mama L. D. nesiėmė tinkamų priemonių vaiko interesams apsaugoti ir akivaizdžiai toleravo netinkamus bei nusikalstamus kaltinamojo L. G. veiksmus prieš jos mažametį sūnų S. S.. Dėl to darytina išvada, kad L. D. atstovavimas savo nepilnamečiui sūnui pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina 2023 m. birželio 8 d. L. D. pareiškimo kaip tinkamo kaltinamojo susitaikymo su nukentėjusiuoju patvirtinimo, nes šioje byloje L. D. neveikia kaip nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą.

Atsižvelgiant į tai, kad L. D. negalėjo tinkamai atstovauti nepilnamečio nukentėjusiojo interesus, Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei G. Z. dalyvauti procese kaip nepilnamečio nukentėjusiojo S. S. atstovei pagal įstatymą. Nors teisiamajame posėdyje dalyvavusi teismo paskirta vaiko atstovė pagal įstatymą G. Z. klausimą dėl L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau kartu išreiškė abejonę, ar susitaikymas su kaltinamuoju nepažeis vaiko interesų. Taigi akivaizdu, kad byloje nėra pateikta nepilnamečiui nukentėjusiajam S. S. pagal įstatymą atstovaujančios institucijos atstovo patvirtinimo apie susitaikymo su kaltinamuoju faktą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad susitaikymo su kaltinamuoju galimybė būtų apsvarstyta Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, nėra duomenų, kad tokia galimybė būtų vertinta vaiko teisių apsaugos požiūriu ir kad kaltinamasis apskritai būtų tokį procesą inicijavęs. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi tik patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (kasacinė nutartis 2K-582/2011). Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad kaltinamasis yra tinkamai įvykdęs BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą.

Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį vaiką, kaltinamasis itin ilgą laikotarpį prieš jį tyčia, sistemingai naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nusikalstama veika padaryta vaiko namų aplinkoje, kuri paprastai siejama su vaiko saugumo ir kitų jo būtinųjų poreikių užtikrinimo vieta. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus, bet ir (duomenys neskelbtini), kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, kaltinamasis tik teisme pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes, o iki tol jas neigė ir savo elgesiui nebuvo kritiškas. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamų veiksmų trukmę, nukentėjusiojo amžių, nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju neužtikrintų tinkamos nepilnamečio nukentėjusiojo interesų apsaugos, nebūtų suderinamas su baudžiamosios atsakomybės paskirtimi ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.

Įvertinus anksčiau išdėstytus argumentus, nenustačius būtinosios BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neužtikrintų tinkamos nepilnamečio nukentėjusiojo interesų apsaugos, nebūtų suderinamas su baudžiamosios atsakomybės paskirtimi ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, teismas netenkina prašymo dėl L. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. G. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teisiamojo posėdžio metu L. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, posėdžio metu jau kritiškai vertino savo elgesį, tvirtino atsiprašęs nukentėjusiojo S. S., o šis jam atleidęs. Teisiamojo posėdžio metu teismui pateikti įrodymai, kad buvo atlyginta turtinė žala pagal civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Kaltinamasis laikomas neteistu, anksčiau yra baustas administracine tvarka. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų, kurias patvirtina jo į bylą pateikti medicininiai dokumentai (t. 3, b. l. 143-151).

BK 138 straipsnio 2 dalyje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyros straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – 1 metus 6 mėnesius.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę nustatant 1 metus laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju L. G. yra nuteisiamas 1 metų laisvės atėmimo bausme už apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog L. G. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai, posėdžio metu teigė padaręs išvadas ateičiai. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų. Teismo nuomone, L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas bei baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), taip pat skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 252,55 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 143-144). Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, kad 2023 m. liepos 13 d. žala atlyginta, Valstybinei ligonių kasai pervesta 252,55 Eur (t. 3, b. l. 141). Atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio pareiškimo kaltinamasis atlygino turtinę žalą ir patenkino civilinio ieškovo reikalavimą, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nebuvo gautas civilinio ieškovo atsisakymas nuo civilinio ieškinio, civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (5 vnt.), perduoti teismui su byla, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Duomenų apie proceso išlaidas nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, L. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 10 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus (5 vnt.), kurie pridėti prie bylos, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.