Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl nuostolių už netinkamai atliktus statybos darbus atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. B., kuriame prašė iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 38 297,53 Eur nuostolių atlyginimą, 466,20 Eur už UAB „Finance property“ žalos turtui įvertinimą, 1 500 Eur už eksperto T. Mičiudos ekspertizę ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad su atsakovu susitarė dėl viso namo statybos (išskyrus vidaus apdailos bei lauko klinkerio klijavimo, kuriuos atliko kitas meistras) ir remonto darbų atlikimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad darbus atsakovas kartu su pagalbininku V. G. (aplinkybę, kad minėtas asmuo dirbo objekte patvirtina 2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos administracinio nusižengimo protokolas) pradėjo vykdyti nuo 2018 m. lapkričio mėn., baigė – 2019 m. lapkričio mėn. Atsakovo atliktų darbų brokas (stogo kampo nusėdimas) pastebėtas atsakovo vykdytų darbų eigoje, o fasado darbų brokas – 2020 m. pavasarį. Anot ieškovo, atsakovas nekokybiškai atliktus darbus pasižadėjo perdaryti iki klinkerio klijavimo. 2021 m. gegužę atsakovas pradėjo taisyti broką, bet darbų nepabaigė, iš statybvietės pasišalino ir joje nebepasirodė. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė atsakovo grąžinti pinigus, sumokėtus už sugadintas medžiagas, tačiau atsakovas to neatliko. Ieškovas nurodė, kad informavo atsakovą, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. atvyks nepriklausomas žalų ekspertas, kuris defektuos statybų remonto darbų broką, pakvietė atsakovą dalyvauti apžiūroje, tačiau jis nedalyvavo nei minėtoje, nei 2021 m. spalio 10 d. pakartotinėje apžiūroje. Paaiškino, kad apžiūrą atlikusios UAB „Finance property“ 2021 m. lapkričio 18 d. ataskaitoje Nr. 211010V-06 nurodoma, kad namui apskaičiuota padarytų nuostolių suma (už fasado ir stogo dangos darbų defektų ištaisymą) yra 20 422,79 Eur. Ieškovas pateikė atsakovui ataskaitą, tačiau nesulaukė atsakymo. Nurodė, kad atsakovui už atliktus darbus buvo mokama grynais pinigais, statybvietėje. Už stogo montavimo darbus buvo sumokėta 4 600 Eur suma, už fasado armavimo darbus – 4 300 Eur suma, už vėjalenčių pakalimą – 1 236 Eur suma. Visos statybinės medžiagos buvo pirktos už ieškovo lėšas, medžiagoms stogo ir fasado darbams atlikti sumokėta 14 253,55 Eur suma. Ieškovo nuomone, tarp jo ir atsakovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Tikslindamas ieškinį, ieškovas pažymėjo, kad pirmąją ekspertizę byloje atlikęs ekspertas D. Kalibatas darbą atliko neišsamiai, t. y. dalies nuostolių nevertino, dalies paties pripažintų nuostolių neįvertino finansiškai. Tuo tarpu pakartotinę ekspertizę atlikęs ekspertas T. Mičiuda lokalinėje sąmatoje Nr. 3 neteisingai paskaičiavo stiklo paketo keitimo kainą, taip pat apskaičiavo ne visus darbų atlikimo trūkumus, nors atvykęs į objektą juos fiksavo, todėl ieškovui teko kreiptis į UAB „Finance property“, kad ji įvertintų ankstesnių ekspertų neįvertintus nuostolius. Minėta įmonė 2023 m. balandžio 25 d. ataskaitoje paskaičiavo, kad nuostolių suma – 25 605,48 Eur. Nurodo, kad eksperto T. Mičiudos ekspertizės akte nepaskaičiuotas naujų OSB plokščių sumontavimas, apžiūros metu buvo užfiksuotos deformuotos dailylentės. Antrą kartą panaudoti jų negalima dėl to, kad jos yra išsikraipiusios, sukalta labai daug vinių į vieną lentą. Gamintojas deklaruoja kas 45 cm po 2 medsraigčius, ko nėra padaryta, T. Mičiudos akte neteisingai paskaičiuotas vatos izoliacijos ardymas. Turi būti ekovatos ardymas. T. Mičiudos akte nėra paskaičiuota apsauginės plėvelės uždengimas šalinant stogo darbų broką, nes nuimant stogą, turim apsaugoti turtą nuo atmosferinių kritulių.

3. Atsakovas G. B. (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu yra daug metų pažįstami, ieškovas 2018 m. kreipėsi į atsakovą dėl visapusiškos konsultacijos, susijusios su statybos darbų atlikimu, suteikimo. Atsakovas suprato, kad žemės sklypas, kuriame statomas namas, priklauso ieškovo tėvams, namą ieškovo tėvai statė patys, samdydami įvairius specialistus, dalį darbų ieškovas atliko pats, padedamas giminaičių. Atsakovas paaiškino, kad 25 metus vykdo individualią veiklą statybos darbų srityje, todėl sutiko ieškovui ir jo tėvams teikti konsultacijas, padėdavo pigiau įsigyti statybines medžiagas. Atsakovas objekte atlikinėjo tik antraeilius darbus, dažniausiai tekdavo taisyti kitų statybininkų padarytą broką. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo atlikti sudėtingus statybos darbus, tačiau atsakovas atsisakydavo juos atlikti, nes ieškovo įsigytos medžiagos buvo nekokybiškos, atsakovas ne kartą įspėjo ieškovą, kad namas ateityje turės trūkumų. Atsakovas taip pat negalėjo atlikti sudėtingesnių darbų dėl savo sveikatos būklės, nes yra darbingas tik 50 proc. dėl stuburo ankilozinio spondilito. Teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl statybos ar remonto darbų sutarties sudarymo su atsakovu. Anot atsakovo, ieškovas klaidingai teigia, jog atsakovas pripažino darbų broką, kadangi atsakovo atlikti darbai yra kokybiški, ieškovas neturėjo jokių pretenzijų nuo 2018 m. iki 2021 m., kuomet atsakovas dėl didelio darbo krūvio kituose objektuose atsisakė ieškovui teikti konsultacijas dėl namo statybos. Teigė, kad ieškovas neįrodė atsakovo atliktų darbų broko. Atsakovo nuomone, UAB „Finance property“ 2021 m. lapkričio 18 d. ataskaita nėra tinkamas įrodymas dėl atsakovo darbų trūkumų, kadangi tai yra lokalinė sąmata, o ne ekspertizės aktas. Pabrėžė, kad ieškovas nenurodė, ar nustatyta tvarka atsakovas gavo statybai būtinus dokumentus (statybos leidimą, statinio projektą). Nurodė, kas tarp šalių esant rangos sutarčiai, ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie nukrypimus nuo sutarties sąlygų. Teigė, kad ieškovas nekontroliavo statybų eigos, kaip tai numato teisės aktai. Pažymėjo, kad nors ieškovas pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašą, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui priklauso pagal 2021 m. vasario 25 d. dovanojimo sutartį, t. y. gyvenamojo namo statybos metu sklypas nepriklausė ieškovui, todėl būtina konstatuoti, kad darbų atlikimo metu ieškovas neturėjo teisinio pagrindo darbų atlikimui. Ieškovas taip pat nepateikė įgaliojimo, kad turėjo teisę atstovauti sklypo savininką. Pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto registro išrašo matyti, jog namo baigtinumo procentas yra 100 proc., VĮ Registrų centrui pateikta 2020 m. gruodžio 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovo nuomone, statinio projekte privalo būti nurodytas asmuo, turintis kvalifikacijos atestatą, kuriam suteikta teisė eiti statybos vadovo techninės priežiūros pareigas ir kuris turėjo užtikrinti, kad statyba vykdoma pagal statybą leidžiantį dokumentą. Teigė, kad ieškovas teismui nepateikė duomenų apie namo pridavimą eksploatacijai. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Anot atsakovo, prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas privalėjo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl netinkamai atliktų statybų ūkio būdu. Pažymėjo, kad nors byloje buvo atliktos dvi ekspertizės, tačiau ekspertai tik konstatavo darbų trūkumus, nesusiedami jų su atsakovo veiksmais. Atsakovas taip pat laikėsi pozicijos, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti patikslintą ieškinį, nes anksčiau buvo atmetęs ieškovo prašymą priimti patikslintą ieškinį su jo priėmimu nesutikus atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 7 536,75 Eur žalos atlyginimą ir 4 620,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dauguma šalių nurodomų aplinkybių yra pagrįstos tik pačių šalių paaiškinimais, šalys priešingai dėsto faktines aplinkybes, o rašytinė sutartis, kurioje būtų apibrėžti šalių įsipareigojimai, nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad ieškovui 2004 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1593 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu (sodo pastatu), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

6. Teismas pripažino, kad aplinkybę, jog ir pats ieškovas matė bei fiksavo darbų atlikimą, patvirtina byloje esantys įrodymai ir paties ieškovo paaiškinimai. Aplinkybę, kad atsakovas atliko visą eilę darbų patvirtino liudytojai, ieškovas ir pats atsakovas teisme. Teismo vertinimu, šiuo atveju netikėti liudytojų (ieškovo tėvų) parodymais tik dėl to, kad liudytojai vienaip ar kitaip susiję su proceso šalimis, nėra pakankamo pagrindo, nes teismas, spręsdamas dėl ieškovo įdirbio vykdant statybos darbus, vadovaujasi ne vien liudytojų parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas atliko ne pavienius statybos darbus, o visą eilę statybos darbų susijusių su namo mūro, stogo, apdailos ir kitais darbais, už kuriuos gavo atlyginimą grynais pinigais.

7. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl statybos darbų atlikimo, o ne dėl konsultacijų ir medžiagų pirkimo. Teismo nuomone, ieškovas siekė, kad atsakovas jam atliktų statybos darbus su galutinio rezultato gavimu, t. y. pagrindinių namo darbų atlikimu pagal namo projektą. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog namas priduotas su 100 proc. baigtumu. Teismas pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas pirko statybai reikalingas medžiagas. Dėl nurodyto teismas sprendė, kad šalys tardavosi dėl konkretaus darbų rezultato sukūrimo, dėl to buvo mokami pinigai. Pažymėjo, kad nesutapimas paaiškinimuose yra šalių subjektyvus savo pozicijos dėstymas, kuris neparemtas nei vienu įrodymu byloje. Teismas, remdamasis šiais argumentais ir kasacinio teismo praktika, nurodė, kad ginčo materialusis teisinis santykis pagal savo dalyką atitinka statybos rangos paslaugų teisinius santykius.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas daugiau kaip 20 metų dirba statybos srityje, t. y. jis šioje srityje neformalus verslininkas, kadangi už tai gauna atlyginimą. Bylos duomenimis, atsakovas jau buvo pastatęs ieškovo broliui namą, pastarasis ir rekomendavo atsakovą ieškovui, kaip statytoją. Teismo vertinimu, ieškovas siekė ir įgijo iš atsakovo paslaugą – statybos darbus jo namui pastatyti ir tai buvo ne ieškovo verslo tikslais, bet asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertino rangos sutartį kaip vartojimo rangos sutartį.

9. Sprendime pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju pažeistas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) interesas, įvykdžius su trūkumais statybos rangos sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, siektinas teisinis rezultatas – kuo tinkamesnis atsakovų pasirinkto vartotojų teisių gynimo būdo įgyvendinimas, kartu užtikrinant, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog gavo netinkamos kokybės medžiagas ir apie tai informavo ieškovą, kaip užsakovą.

10. Teismas nurodė, kad vadovaujantis statybas reglamentuojančiais teisės aktais, ieškovui statybų leidimas statyti namą buvo būtinas. Anot teismo, tiems darbams, kurie turėjo būti atliekami pagal statybos projektą, leidimas buvo privalomas, tačiau šiuo atveju, galimai statybos darbai ant stogo nebuvo atliekami pagal projektą arba buvo nukrypstama nuo projekto. Byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo galimybę kontroliuoti statybas, organizavo kartu su atsakovu statybas, todėl teismas sprendė, kad ir ieškovui tenka atsakomybė dėl statybos darbų trūkumų. Teismo nuomone, ieškovas, nusprendęs nevykdyti statybos darbų pagal rašytinę rangos sutartį, be profesionalo prižiūrinčio atliekamų darbų kokybę, nepatikint tokio darbo profesionalams, prisiėmė riziką, jog darbai nebus atlikti kokybiškai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas tinkamai kontroliavo atsakovą, kaip ir duomenų, kad atsakovas įspėjo ieškovą apie netinkamų medžiagų panaudojimą ir iš to kylančias pasekmes.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas atliko ginčo objekto stogo įrengimo darbus, byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas atliko ir namo sienos apdailos darbus. Teismas nurodė, kad visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, paruošimas dengti stogą gegnėmis, vėjalentėmis, apkalimas ir sienų apdailos darbai bei kita) atliekami vienas paskui kitą ir vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti atliekami pagal projektą arba kontroliuojami, kad nebūtų nukrypimų ir pagal montavimo reikalavimus.

12. Teismas vertino, kad abiejų ekspertų siūlymai, kaip turi būti šalinami stogo ir fasado darbų defektai yra logiški, bet ne absoliučioje kiekvieno iš jų nurodomoje apimtyje. Todėl teismas vertino, kuris defektų šalinimo būdas būtų ekonomiškiausias bei nesukeltų neproporcingų pasekmių rangovui, atlikusiam darbus, taip pat atitiktų ir užsakovų interesą, kad defektai būtų pašalinti ir būtų galima statybos rezultatu tinkamai naudotis kuo ilgesnį laiką, ar visus defektų šalinimo darbus būtina atlikti. Teismo laikė, kad eksperto T. Mičiudos siūlomas sienų defektų pašalinimo būdas yra racionalesnis, ekonomiškesnis, kadangi nustatyti trūkumai abiejų ekspertų yra iš esmės tapatūs ir susiję su galutiniu rezultato pasiekimu. Todėl teismas laikė pagrįsta eksperto T. Mičiudos lokalinę sąmatą Nr. 2, t. y. 4 766,19 Eur sumai. Teismas pripažino, kad šio eksperto papildomų trūkumų sąmata Nr. 3 nėra visiškai pagrįsta, nes teismas neturi pagrindo konstatuoti žalos atsiradimą ieškovui dėl įskilusio stiklo paketo jo montavimo dydžiu, t. y. ši sąmata mažinama 193,04 Eur suma iki 1 200,88 Eur. Teismas kritiškai įvertino eksperto T. Mičiudos stogo darbų sąmatą, nes ekspertas neįrodė, kad turi būti keičiamos viso stogo konstrukcijos dėl grebėstų tarpų neatitikimo rekomendacijoms (35 cm vietoje 30 cm, kai fotonuotraukose matyti, kad nemažoje dalyje matyti net mažesni tarpai) ir jų įtaka netinkamai tolimesnei eksploatacijai nepagrįsta, o stogas po pastatymo naudojamas pagal paskirtį. Teismo nuomone neįrodyta, kad garažo stogas turi būti iš naujo perdaromas dėl atsakovo kaltės, taip pat nepagrįsta, kad turi būti perdarytos visos stogo pakalimo lentelės, nes jos išsikraipė pagal ekspertą D. Kalibatą 7 kv. m. plote, o ne 80 kv. m. plote, kaip nurodė ekspertas T. Mičiuda. Teismas pripažino, kad vėjalentės pirktos su ieškovo leidimu ir ne visos galėjo ir buvo kokybiškos bei nebuvo vienodai veikiamos temperatūriniais pokyčiais. Teismo nuomone, perdaryti darbus pagal eksperto T. Mičiudos lokalinę sąmatą nėra teisinga, atsižvelgiant į interesų pusiausvyrą ir galutinio rezultato tikslus, todėl teismas priteisė iš atsakovo eksperto D. Kalibato sąmatoje Nr. 2 nustatytą 5 338,05 Eur sumą už stogo defektų pašalinimo darbus. Teismas nurodė, kad nesirems UAB „Finance property“ žalos turto įvertinimais, kurie susiję su pasiruošimu teismo procesui ir yra ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13. Teismas akcentavo, jog anksčiau pripažinus, kad ir ieškovas yra kaltas dėl statybos darbų trūkumų, nusprendė atsakovo sukeltą žalą mažinti 1/3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė įrodyta 11 305,12 Eur padarytą ieškovui žalą, kuri mažinama 1/3 dalimi ir priteistina 7 536,75 Eur iš atsakovo ieškovui.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Ieškovas (apeliantas) R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas, šalių santykius kvalifikavęs kaip vartojimo, prieštaraudamas šiai išvadai, sprendime nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas tinkamai kontroliavo atsakovą. Anot ieškovo, šis teiginys nepagrįstas, nes jis yra tik vartotojas, neturintis nei specialių žinių, nei patirties, o tinkamai kontroliuoti atsakovą gali tik statybos srities profesionalas. Pažymi, kad vartojimo rangą reglamentuojančiose nuostatose tokios pareigos netgi nėra.

14.2. Teismo išvados, susijusios su byloje atliktų ekspertizių vertinimu yra nepagrįstos, nes eksperto D. Kalibato ekspertizės akte įvertinti ne visi atliktų darbų trūkumai. Ieškovas 2022 m. lapkričio 21 d. į bylą pateikė eksperto D. Kalibato neįvertintų defektų (kurie matomi vizualiai) detalizaciją, kurioje fotografiškai užfiksuoti minėto eksperto neįvertinti trūkumai bei pateikti paaiškinimai. Pabrėžia, kad teismo minimos vėjalentės keistinos ne todėl, kad buvo nupirktos galimai nekokybiškos (jas pirko atsakovas savo nuožiūra), o todėl, kad jos buvo netinkamai sumontuotos. Nurodo, kad eksperto T. Mičiudos apžiūros metu taip pat buvo užfiksuotos deformuotos dailylentės, kurių antrą kartą panaudoti negalima dėl to, kad jos yra išsikraipiusios, sukalta labai daug vinių į vieną lentą. Gamintojas deklaruoja kas 45 cm po 2 medsraigčius, ko nėra padaryta, šį faktą ekspertizės akte konstatavo ekspertas T. Mičiuda.

14.3. Teismas nepagrįstai nesirėmė 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Finance property“ nuostolių įvertinimo ataskaita, nes šios ataskaitos būtinumą sąlygojo tai, kad ankstesnėse ekspertizėse abu ekspertai neįvertino visų nuostolių. Nurodo, kad UAB „Finance property“ nustatė, kad eksperto T. Mičiudos ekspertizės akte nebuvo paskaičiuota dėl garo izoliacijos įrengimo. Statybos techninis reglamentas numato, kad stogui turi būti įrengtas garus izoliuojantis sluoksnis. Viena įrengta OSB plokštė nesudaro garo izoliacijos, kadangi tarp lakštų turi būti palikti tarpai jos plėtimuisi kompensuoti. Dažai, kuriais buvo dažoma OSB plokštė, neturi jokių garo izoliacijos funkcijų. Dažyta buvo ,,PENTA COLOR ULTRA 7 DAŽAIS“ o ne Penosil dažais, kaip buvo manyta T. Mičiudos ekspertizės akto sudarymo metu, todėl yra būtini darbai pašalinti minėtus trūkumus. Nurodo, kad ekspertas T. Mičiuda nepaskaičiavo naujų OSB plokščių sumontavimo, nes technologiškai negalima panaudoti tos pačios plokštės, nes ji yra prikalta vinimis. Plokštę demontuojant, ji lūžta skirtingose vietose, kur buvo prikaltos vinys. Garaže būtina taip permontuoti naujas plokštes ir dėl to, kad jos paveiktos vandens užpylimo. Pažymi, kad eksperto T. Mičiudos apžiūros metu buvo užfiksuotos deformuotos dailylentės, kurių antrą kartą panaudoti jų negalima dėl to, kad jos yra išsikraipiusios, sukalta labai daug vinių į vieną lentą. Gamintojas deklaruoja kas 45 cm po 2 medsraigčius, ko nėra padaryta. Kaip ir D. Kalibato ekspertizėje minima naujų karnizų apkalimas dailylentėms, kurio kiekis yra užfiksuotas eksperto T. Mičiudos akte – 80 kv. metrų. Nurodo, kad eksperto T. Mičiudos akte neteisingai paskaičiuotas vatos izoliacijos ardymas, turi būti ekovatos ardymas. Eksperto T. Mičiudos akte nėra paskaičiuotas apsauginės plėvelės uždengimas šalinant stogo darbų broką, nes nuimant stogą reikia apsaugoti turtą nuo atmosferinių kritulių. Vykdant broko šalinimą, būtina nuimti, o darbus atlikus, vėl sumontuoti šilumos siurblį. Nurodo, jog šis prietaisas įsigytas MB Kondimonta ir jam yra galiojanti gamintojo garantija, ieškovas kreipėsi į minėtą įmonę, kuri pateikė darbą sąmatą 1 540 Eur sumai. Ekspertas T. Mičiuda lokalinėje sąmatoje Nr.3 neteisingai paskaičiavo stiklo paketo keitimo kainą (paskaičiavo, kad stiklo paketo plotas daugiau 1 m² iki 2 m²), nes stiklo plotas yra 2,06 m² + galiojanti garantija, dėl to negalima vadovautis šiuo paskaičiavimu. Į bylą pateiktas UAB „Megrame“ pasiūlymas 467,78 Eur sumai.

14.4. Teismas faktiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo, jo išvados remiasi spėjimu ar tikėjimu, o sprendimas privalo būti pagrįstas ir teisėtas. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad jis buvo nerūpestingas. Pripažįsta, kad rašytinės sutarties su atsakovu nesudarė, nes linkęs žmonėmis pasitikėti, o dėl šios padarytos klaidos turi daug rūpesčių. Pabrėžia, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl atsakovo sukeltą žalą mažino 1/3 dalimi.

15. Atsakovas G. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovui kiltų prievolė atlyginti ieškovui žalą, nes atsakovas savarankiškai neatliko tų statybos darbų, kurie nurodyti ieškovo apeliaciniame skunde. Pažymi, kad pats ieškovas teismo posėdžių metu pripažino tą faktą, kad namas buvo statomas ūkio būdu, be rašytinės sutarties, be profesionalo prižiūrinčio atliekamų darbų kokybę, todėl ieškovas prisiėmė riziką, kad darbai bus atlikti nekokybiškai.

16. Atsakovas (apeliantas) G. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

16.1. Nors teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas pažymi, kad ieškovas atliko gyvenamojo namo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). ir ginčas byloje dėl darbų kokybės kilo būtent dėl šiuo adresu esančio gyvenamojo namo, o ne dėl teismo nurodyto namo. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo (ar jo tėvų) statomame gyvenamajame name yra būtent atsakovo atlikti nekokybiški statybos darbai. Pabrėžia, kad ieškovas nepateikė įgaliojimo, kad jis galėjo atlikti statybos darbus objekte, nepateikė statybos leidimo, projektinės dokumentacijos. Pažymi, kad žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, ieškovui nuosavybės teise priklauso nuo 2021 m. vasario 25 d., todėl ieškovo minimų darbų atlikimo metu, ieškovas neturėjo teisinio pagrindo atlikti statybos darbus. Nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenimis, namo statybos pradžia yra 2018 m., pabaiga – 2020 m.

16.2. Teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti gyvenamojo namo statinio projektą, taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad gyvenamasis namas buvo priduotas eksploatacijai asmens, turinčio kvalifikacijos atestatą ir kuris privalėjo užtikrinti, kad namo statyba vykdoma pagal statybą leidžiantį dokumentą.

16.3. Ieškovas teismui nepateikė rašytinės sutarties ar įrodymų, pagrindžiančių sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą. Nurodo, kad sprendime nepasisakyta dėl CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6.681 straipsnyje numatytų sąlygų nevykdymo ieškovo atžvilgiu. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

16.4. Teismas prieštaringai įvertino atsakovo profesionalumą, nes nors ir nurodė, kad atsakovas yra tokių darbų profesionalas, kartu nurodė ir ieškovo atsakomybę, kad statybos darbų atlikimo nepatikėjo profesionalams. Anot apelianto, ieškovas byloje taip pat neįrodė, kad gyvenamajame name atlikti statybų darbų trūkumai yra būtent apelianto nekokybiškai atlikti darbai. Pažymi, kad statybos darbus atlikinėjo daug įvairių statybininkų. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad teismas neturėjo priimti ieškovo patikslinto ieškinio, nes buvo atsisakęs priimti prieš tai atsakovo pateiktą patikslintą ieškinį, kadangi atsakovas nesutiko su jo priėmimu.

17. Ieškovas R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigia, kad skunde nėra sąsajų su šia byla, apeliantas nepagrindė, kodėl skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas, tuo tarpu ieškovas palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimo teisėtumo ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų kontekste.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

21. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ieškovui priklauso 2021 m. vasario 9 d. dovanojimo sutarties Nr. 505 pagrindu. Nurodytame sklype taip pat stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžia – 2018 m., statybos pabaiga – 2020 m., namo baigtinumas yra 100 proc. Dėl šio gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų ir kilo ginčas nagrinėjamoje byloje.

22. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. ieškovas R. V. ir atsakovas G. B. žodžiu susitarė dėl gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo, išskyrus vidaus apdailos bei lauko klinkerio klijavimo darbų. Atsakovas darbus ginčo objekte vykdė nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn., atsakovui už atliktus darbus buvo mokama grynais pinigais. Atsakovas darbus atliko padedamas savo žento V. G., kuris šią aplinkybę patvirtino apklaustas liudytoju, taip pat šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. Valstybinės darbo inspekcijos administracinio nusižengimo protokolas, kur užfiksuota, kad minėtas asmuo statybvietėje dirbo be verslo liudijimo. Bylos duomenimis, atsakovas statybos srityje dirba jau 25 metus užsiimdamas individualia veikla (šią aplinkybę taip pat iš esmės patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo išrašas, kuris patvirtina, kad atsakovas užsiima individualia veikla), tačiau atsakovas byloje palaikė poziciją, kad tiek šiuo metu, tiek ginčo darbų atlikimo metu, negalėjo atlikti sunkių statybos darbų ir (ar) atlikti tokio pobūdžio darbus ilgą laiko tarpą, nes yra 50 proc. nedarbingas. Byloje pateiktas atsakovo neįgalumo pažymėjimas, kurio galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 19 d.; į bylą ieškovas pateikė sąskaitas, kurios patvirtina, jog atsakovas savo vardu pirko įvairias statybines medžiagas ir prietaisus, kurie buvo naudojami atliekant statybos darbus.

23. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovo atliktų darbų trūkumai (stogo kampo nusėdimas) pastebėti atsakovo vykdytų darbų eigoje, o fasado darbų trūkumai – 2020 m. pavasarį. 2021 m. gegužės mėn. atsakovas pradėjo taisyti darbų trūkumus, tačiau, anot ieškovo, darbų taip ir nepabaigė, iš statybvietės pasišalino ir joje nebepasirodė. Dėl nurodyto ieškovas kreipėsi į UAB „Finance property“ žalų ekspertus, kurie 2021 m. spalio 10 d. apžiūrėjo gyvenamąjį namą, o 2021 m. lapkričio 18 d. parengė ataskaitą Nr. 211010V-06, kurioje apskaičiavo gyvenamajam namui padarytų nuostolių sumą – 20 422,79 Eur.

24. Byloje buvo atliktos dvi ekspertizės: 1) eksperto D. Kalibato 2022 m. spalio 25 d. ekspertizės akte pripažinta, kad stogo įrengimo darbai atlikti nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų ir klasikinės skardos gamintojo reikalavimų, todėl norint tinkamai eksploatuoti stogą būtina atlikti remonto darbus. Ekspertizės akte nurodoma, kad fasado įrengimo darbai atlikti nukrypstant nuo norminių teisės aktų reikalavimų, pagrindinių taisyklių įrengiant neventiliuojamą fasadą, dalis fasado įrengimo darbų atlikta nekokybiškai, nukrypimai nuo reikalavimų blogina fasado eksploatacines savybes, mažina fasado ilgaamžiškumą. Ekspertas D. Kalibatas nurodė, kad stogo defektų šalinimo darbų vertė – 5 338,05 Eur, fasado defektų šalinimo darbų vertė – 5 338,56 Eur; 2) pakartotinę ekspertizę atliko ekspertas T. Mičiuda, kuris konstatavo stogo darbų atlikimo trūkumus ir apskaičiavo, kad paminėto trūkumų taisymo kaina – 13 289,43 Eur, taip pat konstatavo fasado darbų trūkumus bei paskaičiavo, kad jų ištaisymo kaina – 4 766,19 Eur, taip pat tam tikrus kitus trūkumus (pastogės grindų plokštė nepritvirtinta stabiliai ir ne pagal gamintojo reikalavimus, įtrūkęs stiklo paketas, kaminų skardinimo nesandarumas. Minėtų defektų ištaisymui reikalingas naujo papildomo sluoksnio OSB plokštės montavimas ties judėjimo zona pastogėje, įtrūkusio stiklo paketo keitimas nauju, ant kaminų montuojamos gamyklinės sandūros detalės) bei apskaičiavo, kad šių trūkumų ištaisymo kaina – 13 939,90 Eur, taip pat nurodyta stiklo paketo pakeitimo kaina – 193,04 Eur.

25. Ieškovo įsitikinimu, ekspertas T. Mičiuda apskaičiavo ne visus darbų atlikimo trūkumus, todėl ieškovas dar kartą kreipėsi į UAB „Finance property“ ir šios įmonės ekspertai 2023 m. balandžio 15 d. ataskaitoje paskaičiavo, kad nuostolių suma yra 25 605,48 Eur.

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, teigdamas kad atsakovas yra atsakingas už paaiškėjusius darbų trūkumus, prašė priteisti iš atsakovo 38 297,53 Eur nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovas yra iš esmės kaltas dėl paaiškėjusių statybos darbų trūkumų, tačiau kartu pripažino ir ieškovo atsakomybę, pastarajam nekontroliavus statybos darbų ir nesudarius statybos rangos rašytinės sutarties. Teismas pripažino įrodytą 11 305,12 Eur dydžio žalą ir šią žalą anksčiau nurodytų motyvų pagrindu sumažino 1/3 dalimi.

27. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, abi ginčo šalys pateikė apeliacinius skundus: ieškovas skundžia sprendimo dalį, kuria teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti nuostolių atlyginimo sumą ir prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Savo ruožtu atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius, nes, anot teismo, ieškovas siekė, kad atsakovas jam atliktų statybos darbus su galutinio (konkretaus) rezultato gavimu. Atsakovas G. B. savo apeliaciniame skunde išsako kritiką minėtiems skundžiamo sprendimo motyvams, nes ieškovas teismui nepateikė rašytinės sutarties ar įrodymų, pagrindžiančių sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą, be to, anot atsakovo, teismas nepasisakė dėl CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto (rašytinė sandorių forma) ir 6.681 straipsnyje (statybos rangos sutarties samprata) numatytų sąlygų nebuvimo ginčo atveju.

29. Bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra įtvirtintos CK XXXIII skyriaus I skirsnyje (CK 6.644–6.671 straipsniai). Šio skirsnio normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato atskiras rangos rūšis reglamentuojančios normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

30. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo ar kitokie priklausymo santykiai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis). Rangos sutartis yra dvišalė, konsensualinė (įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos), paprastai tęstinio vykdymo. Rangos sutarties dalykas, t. y. rangovo atlikto darbo rezultatas, yra esminė rangos sutarties sąlyga. Sutarties kaina paprastai nėra esminis rangos sutarties elementas (jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip). Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto, kaina nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo esminė sutarties sąlyga, kadangi atsiskaitymas vykdavo periodiškai, t. y. atsakovui atlikus tam tikrus darbų ir (ar) darbų grupę, ieškovas sumokėdavo atsakovui už atliktus darbus.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 1.73 straipsnyje numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad statybos rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Tačiau statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo atveju turėjo būti taikomas CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas (paprasta rašytine forma turi būti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu), tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina tokį skundo argumentą, kadangi, kaip minėta, kaina šiuo atveju nebuvo esminė sutarties sąlyga.

32. Jau minėta, kad rangos sutartį kvalifikuojantis požymis – sutarties dalykas – apibrėžtas CK 6.645 straipsnyje. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį (CK 6.645 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).

33. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Statybos rangą reglamentuojančios normos taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalį statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad statyba ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu, tiek paaiškinimus žodžiu davęs ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad ginčo namo statyba buvo atliekama ūkio būdu.

34. Bendrosios atlygintinų paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos įtvirtintos CK XXXV skyriaus I skirsnyje (CK 6.716–6.724 straipsniai). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių (CK 6.716 straipsnio 2 dalis).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl rangos ir atlygintinų paslaugų sutarčių atribojimo išaiškinta, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacijos reikšminga tai, kad ieškovas statybą ginčo objekte vykdė ūkio būdu, pasitelkdamas atsakovą bei kitus asmenis, atsakovo padedamas ieškovas iš esmės pats įsigijo statybos medžiagas; tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl atskirų statybos darbų (pavyzdžiui, stogo įrengimo, mūrijimo, santechnikos, sienų tinkavimo, grindinio šiltinimo, vėjalenčių pakalimo ir kitų) atlikimo. Už darbus, kaip minėta, buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais: teismo posėdyje apklaustas atsakovas nurodė, kad už konkrečius darbus gavo simbolinį atlyginimą (nuo 100 iki 300 Eur, išskyrus stogo darbus ir vėjalenčių pakalimo darbus, už kuriuo gavo apie 1 000 Eur atlyginimą); savo ruožtu ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė atsakovui už darbus sumokėjęs daug didesnes sumas (pavyzdžiui, už sienų tinkavimą – 4 360 Eur; už termoprofilių ir langų montavimą – 1 308 Eur; stogo įrengimą – 4 600 Eur; elektros instaliaciją – 1 904 Eur ir kita). Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas būtų perdavęs atsakovui statybos darbų projektą ir (ar) nurodęs konkretų rezultatą, kurį privalo pasiekti atsakovas ir (ar) su juo dirbę asmenys (žentas ir kiti). Pažymėtina, kad statybos dokumentacija nebuvo pateikta nei į nagrinėjamą bylą, nei ekspertizes atlikusiems ekspertams. Byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų rezultato (kaip savarankiško objekto) perdavimo ieškovui.

37. Pažymėtina, kad vien tai, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį numatyta, kad statyba ūkio būdu – yra tam tikras statybos organizavimo būdas, automatiškai nereiškia ginčo teisinių santykių kvalifikavimo kaip statybos rangos. Nors statybos ūkio būdu atveju rezultatas yra pasiekiamas, tačiau vien šis požymis nėra pakankamas statybos rangos teisiniams santykiams konstatuoti – rangos sutarčių atveju šalys turi susitarti dėl konkretaus rezultato, pavyzdžiui, konkretus rangovo darbo rezultatas gali būti užfiksuotas statinio projekte, be to, turi būti susitarta ir dėl šio savarankiško darbo rezultato perdavimo kitai sutarties šaliai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, priešingai – darbai buvo atliekami laisva forma, ieškovui duodant nurodymus, o atsakovui konsultuojant ieškovą ir kitus asmenis dėl atliekamų darbų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos, nes šiuo atveju esminiai anksčiau aptarti sutartį kvalifikuojantys požymiai suponuoja, kad tarp ginčo šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo (ar jo tėvų) statomame gyvenamajame name yra būtent atsakovo atlikti nekokybiški statybos darbai. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šį apeliacinio skundo argumentą.

39. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).

40. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovo pozicija byloje dėl ginčo darbų (ne)atlikimo yra nenuosekli. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas iš esmės neigia atlikęs bet kokius darbus, o teismo posėdžių metu atsakovo paaiškinimai taip pat nebuvo nuoseklūs: viena vertus atsakovas teigė, kad negalėjo atlikti ginčo darbų dėl sveikatos būklės, todėl iš esmės teikia konsultacijas, nurodymus žodžiu, kaip ir kokius darbus atlikti. Kita vertus, apklausiamas ieškovo advokato atsakovas pripažino atlikęs šiuos darbus: stogo įrengimo, mūrijimo, santechnikos (nuotekų vamzdžių klojimą), instaliacinio skydelio įrengimą, grindų apatinio sluoksnio betonavimą, gelžbetonių perdangų montavimą, vainiko įrengimą, vandentiekio įrengimą, balkono įrengimą, termoprofilių ir langų montavimą, grindų betonavimą, grindinio šiltinimo įrengimą, lubų įrengimą, elektros instaliaciją (praktiškai šių darbų neatliko, skydelį darė); vėjalenčių pakalimo darbai, rekuperacijos įrengimas, vidaus sanitarinių mazgų įrengimas, dujinio katilo pajungimas; dūmtraukio apskardinimas; vidaus laiptų įrengimas; terasos bei lauko įėjimo įrengimas (šiuos darbu atliko ne tik atsakovas); židinio montavimas; garažo lauko durų montavimas. Taigi nors atsakovo pozicija dėl ginčo darbų (ne)atlikimo yra nevienareikšmiška, tačiau byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos iš darbų atlikimo vietos), taip pat paties atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriuose jis pripažino, kad byloje pateiktose fotografijose, kuriose užfiksuoti asmenys, atliekantys statybos darbus, yra ir pats atsakovas, sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas atliko tam tikrus statybos darbus ginčo objekte.

41. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas atliko stogo įrengimo darbus ir namo sienos apdailos darbus. Teismas nurodė, kad visi paslėpti darbai (garo izoliacijos įrengimas, paruošimas dengti stogą gegnėmis, vėjalentėmis, apkalimas ir sienų apdailos darbai bei kita) atliekami vienas paskui kitą ir vienas kitą uždengiantys, todėl turėjo būti atliekami pagal projektą arba kontroliuojami, kad nebūtų nukrypimų. Įvertinęs abu ekspertizės aktus teismas pripažino, kad eksperto T. Mičiudos siūlomas sienų defektų pašalinimo būdas yra racionalesnis, ekonomiškesnis, todėl šio eksperto lokalinę sąmatą Nr. 2, t. y. 4 766,19 Eur sumai laikė visiškai pagrįsta, o sąmatą Nr. 3 vertino kaip iš dalies pagrįstą, nes, anot teismo, nėra pagrindo konstatuoti žalos atsiradimą dėl įskilusio stiklo paketo jo montavimo dydžiu, todėl šią sąmatą sumažino 193,04 Eur suma iki 1 200,88 Eur. Spręsdamas dėl stogo darbų, teismas vadovavosi eksperto D. Kalibato išvada ir priteisė šio eksperto sąmatoje Nr. 2 nustatytą 5 338,05 Eur sumą už stogo defektų pašalinimo darbus.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde kritikuoja nurodytus teismo motyvus, teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Finance property“ nuostolių įvertinimo ataskaita, nes šios ataskaitos būtinumą sąlygojo tai, kad ankstesnėse ekspertizėse abu ekspertai neįvertino visų nuostolių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Finance property“ nuostolių įvertinimo ataskaitą, nurodė, kad nesirems šiuo įrodymu, nes jis yra susijęs su pasiruošimu teismo procesui ir yra ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto (specialisto) išvada gali būti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo (mokslinio) pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, privačių nuomonių statybos darbų atlikimo tinkamumo klausimais gali būti daug ir įvairių. Aptariamoje 2023 m. balandžio 25 d. UAB „Finance property“ išvadoje yra pareikšta asmeninė specialistų nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, priesaika ar rizika, gali priklausyti nuo prašiusio atlikti tyrimus asmens lūkesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo pateikta privati išvada neturi didesnės įrodomosios galios ir vertintina kaip privatus rašytinis įrodymas visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Be to, byloje esant dviem ekspertizės aktams, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos nuostolių sumos pagrįstai prioritetiškai rėmėsi byloje atliktų ekspertizių aktais.

45. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nemotyvavo priimto procesinio sprendimo, jo išvados remiasi spėjimu ar tikėjimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamojoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; pateiktas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019).

46. Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pasisakė dėl abiejų šalių pagrindinių argumentų ir atsikirtimų, liudytojų parodymų, pateikė savo argumentus, dėl kurių ieškinį tenkino iš dalies. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė ieškovui ne visiškai palankias išvadas, nesuponuoja sprendimo neteisėtumo.

47. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl atsakovo sukeltą žalą mažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su šiuo ieškovo argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priteistiną žalą mažina 1/3 dalimi, pripažinus, kad ieškovas ir pats yra kaltas dėl statybos darbų trūkumų.

48. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas nuostolių dydžio sumažinimas yra teisingas ir sąžiningas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekstą (susitarimas dėl statybos ūkio būdu darbų atlikimo buvo sudarytas žodžiu, atsiskaitoma grynaisiais pinigais, byloje yra duomenų, kad objekte statybos darbus atlikto ne tiek atsakovas pavieniui, tačiau ir kiti asmenys bei pats ieškovas su šeimos nariais.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti labiau tikėtiną, jog dėl paaiškėjusių darbų trūkumų kaltas ne vien tik atsakovas, be to, atsakomybės taikymas išimtinai tik atsakovui nurodytų aplinkybių kontekste būtų neproporcingas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas apeliaciniame skunde iš dalies pripažino savo neatsargumą nesudarant rašytinės sutarties. Be to, ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas nuostolių dydžio sumažinimas yra neteisingas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51. Į pagrindinius ir esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

52. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip pat iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, be to, nors ir suklydo kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, tačiau tai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo situacijos teisiniam vertinimui, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, o ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

54. Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų. Savo ruožtu atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55. Atmetus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliacinius skundus, spręstina, kad nei viena iš šalių neturi teisės į jos patirtų išlaidų atlyginimą, kadangi apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas nelaikytinas priimtu nei vienos iš šalių naudai, todėl teismas nusprendžia neskirstyti šalims jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant jas kiekvienai iš šalių (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškovo R. V. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. liepos 18 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.