Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad turėtų būti laikomasi ankstesnėse bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo įrengtas netinkamai, jis neizoliuotas nuo likusio kameros ploto, naudojantis juo nebuvo užtikrinamas privatumas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna, buvo pelėsių. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti 35–60 proc., 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šios higienos normos 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovo atstovo pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 77–78) nurodyta, kad visos kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2014-11-12 patikrinimo akto (b. l. 88–89) matyti, kad kamerose Nr. 135 ir 137 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-08-22 – 2014-10-02) santykinė oro drėgmė buvo, atitinkamai, 51,4 proc. ir 55,5 proc. ir atitiko higienos normos reikalavimus, vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus, pelėsių požymių vizualiai nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVS Centras) 2016-05-16 patikrinimo akto (b. l. 96–97) matyti, kad kamera Nr. 203 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-03-26 – 2016-04-24) vėdinama per atidaromą langą, pelėsių požymių vizualiai nenustatyta, santykinė oro drėgmė buvo 59,8 proc. ir tai atitiko higienos normos reikalavimus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose buvo pelėsio, o ventiliacija, drėgmė neatitiko nustatytų higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas skundė teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose būdavo šalta. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Vilniaus VSC 2014-02-05 patikrinimo aktu (b. l. 81–82) nustatė, kad kameroje Nr. 125 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-03-12) oro temperatūra buvo 18,4 °C ir atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus VSC 2014-11-27 patikrinimo aktu (b. l. 93–95) nustatyta, kad kameroje Nr. 282 (pareiškėjas joje buvo laikomas buvo 2014-05-27 – 2014-08-21) oro temperatūra buvo 19,5 °C ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš kitų byloje esančių patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, temperatūros neatitikimų higienos normų reikalavimams taip pat nenustatyta. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis nustatytus reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūrai.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tamsu. HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 76:2010 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš Vilniaus VSC 2014-11-12 patikrinimo akto (b. l. 88–89) matyti, kad kamerose Nr. 135 ir 137 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-08-22 – 2014-10-02) dirbtinė apšvieta buvo, atitinkamai, 374,3 lx ir 250,9 lx, o dirbtinė naktinė apšvieta buvo, atitinkamai, 17,9 lx ir 19,9 lx ir atitiko higienos normų reikalavimus. Iš NVS Centro 2016-05-16 patikrinimo akto (b. l. 96–97) matyti, kad kameroje Nr. 203 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-03-25 – 2016-04-25) dirbtinė apšvieta buvo 285,3 lx ir atitiko nustatytus reikalavimus. Tačiau iš Vilniaus VSC 2014-10-20 patikrinimo akto (b. l. 79–80) matyti, kad kameroje Nr. 208 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-02-06) dirbtinė apšvieta buvo 143 lx ir neatitiko higienos normų reikalavimų, o dirbtinė naktinė apšvieta buvo 14,9 lx ir reikalavimus atitiko. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 208 metu 2014-02-06 minėto pažeidimo nebuvo. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas 2014-02-06 kameroje Nr. 208 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, nustatytų dirbtiniam dieniniam apšvietimui, o kitais jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais kamerų apšvietimas iš esmės atitiko teisės aktais nustatytus dirbtinio apšvietimo reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atliktas remontas. Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Minėta higienos norma nereglamentuoja laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų remonto atlikimo dažnumo. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal poreikį, turimus materialinius resursus. Iš Vilniaus VSC 2014-10-20 patikrinimo akto (b. l. 79–80) matyti, kad kameroje Nr. 208 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-02-06) buvo nustatyti nedideli sienų ir lubų nelygumai, jų paviršius netinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai ir tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimų. Vilniaus VSC 2014-12-18 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatyta, kad kameroje Nr. 137 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-08-22 – 2014-10-01) buvo atsilupusių, nubyrėjusių lubų dažų. Vilniaus VSC 2014-11-27 patikrinimo aktu (b. l. 93–94) nustatyta, kad kameroje Nr. 282 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-05-27 – 2014-08-21) buvo vietomis atsilupę lubų dažai ir tai neatitiko higienos normų reikalavimų. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 137, 208 ir 282 metu kamerų sienų, lubų būklė nebuvo tinkama, jose nebuvo atliktas remontas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose būdavo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (HN 76:2010 60 punktas). HN 134:2015 20 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), pateikė sudarytą sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 101–104). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus VSC nenustatė Lukiškių TI-K pažeidimų šioje srityje (pvz., 2014-11-12 patikrinimo aktas (b. l. 88–89)). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo išduodamos valymo priemonės. HN 76:2010 54 punktas numatė, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, o 58 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. HN 134:2015 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Pagal šios higienos normos 37 punktą patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti švarą ir tvarką kamerose, tam išduodamas reikalingas inventorius, kalcinuota soda kriauklių ir unitazų valymui, universalūs valikliai. Iš Vilniaus VSC 2014-02-05 patikrinimo akto (b. l. 81–82) matyti, kad kameroje Nr. 125 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-03-12) buvo vizualiai nešvarūs unitazai, valymo inventoriaus kameroje patikrinimo metu nebuvo, nes šių gyvenamųjų patalpų švaros ir tvarkos palaikymu rūpinasi Lukiškių TI-K dirbantys ir už tai atsakingi asmenys, todėl buvo nustatytas HN 76:2010 58 punkto pažeidimas. 2014-11-12 grįžtamosios kontrolės metu šioje kameroje minėti pažeidimai buvo pašalinti (Vilniaus VSC 2014-11-12 patikrinimo aktas (b. l. 86–87)), tačiau pripažintina, kad pareiškėjui būnant kameroje Nr. 125 valymo priemonės išduotos nebuvo, kameroje buvo nešvarus unitazas. Kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamos būklės, nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis. HN 76:2010 63 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas, o 66 punktas numatė, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymą (b. l. 77–78), iš kurios matyti, kad Lukiškių TI-K patalynė išduodama laikantis aukščiau minėtu įsakymu patvirtintų normų, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, tualetinis muilas, ūkiškas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda išduodama pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą. Vilniaus VSC 2014-12-18 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, išdezinfekuotas minkštasis inventorius laikomas atskirai nuo panaudoto, patikrinimo metu kameroje buvęs minkštasis inventorius buvo švarus, higienos normų pažeidimų šiuo aspektu nenustatyta. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, nenurodė, kada jam išduodamas minkštasis inventorius buvo netinkamos būklės. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiškėjo aprūpinimas patalyne, rankšluosčiais, higienos priemonėmis, minkštojo inventoriaus būklė Lukiškių TI-K iš esmės atitiko teisės aktais nustatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. HN 76:2010 64 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. HN 134:2015 40 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeninai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami tą pačią dieną ir jau sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Šias aplinkybes patvirtina ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 77–78), Vilniaus VSC 2014-10-20 patikrinimo aktas (b. l. 79–80). Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, todėl atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstraktaus pobūdžio teiginius ir jie laikytini neįrodytais.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K laikomi asmenys apgyvendinami ne gyvenamosios paskirties patalpose. HN 134:2015 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą matyti, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K aogyvendinami gyvenamosiose patalpose – kamerose. Iš NVS Centro 2016-05-16 patikrinimo akto (b. l. 96–97) matyti, kad atlikto patikrinimo metu asmenys buvo laikomi kameroje, skirtoje apgyvendinimui. Byloje esančiais Vilniaus VSC patikrinimo aktais nebuvo nustatyta, kad asmenys būtų apgyvendinti ne gyvenamosios paskirties patalpose. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl asmenų apgyvendinimo Lukiškių TI-K ne gyvenamosios paskirties patalpose vertintini kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo įrengtos sanitarinės švaryklos, dušinėje nėra apsirengimo kambario, nėra dezinfekavimo patalpos, o nesant dezinfekavimo patalpos, pareiškėjui pagal NH 134:2015 reikalavimus turėjo būti išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai. HN 76:2010 41 punktas numatė, kad sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Pagal minėtos higienos normos 42 punktą dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nešvariojoje sanitarinės švaryklos pusėje asmeniniai drabužiai sudedami į plastikinius maišus ir nustatyta tvarka saugomi. Švariojoje sanitarinės švaryklos pusėje nusipraususiems duše asmenims išduodami švarūs apatiniai ir specialūs viršutiniai drabužiai. HN 134:2015 29 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Minėtos higienos normos 30 punktas numato, kad dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo/apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai. Vilniaus VSC ir NVS Centras, atlikdami patikrinimus Lukiškių TI-K, pareiškėjo skunde nurodytų higienos normų pažeidimų dėl netinkamai įrengtų ar neįrengtų sanitarinės švaryklos, dezinfekavimo patalpų nenustatė. Priešingai, iš Vilniaus VSC 2014-12-18 patikrinimo akto (b. l. 90–91) matyti, kad dezinfekavimo patalpos Lukiškių TI-K yra įrengtos. Todėl teismas pareiškėjo skundo teiginius šiuo aspektu atmeta kaip abstrakčius ir neįrodytus.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 152 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose. Naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas, pareiškėjas kameroje Nr. 208 2014-02-06 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų, nustatytų dirbtiniam dieniniam apšvietimui, pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 137, 208 ir 282 metu kamerų sienų, lubų būklė nebuvo tinkama, jose nebuvo atliktas remontas, kameroje Nr. 125 pareiškėjui nebuvo išduotos valymo priemonės, šioje kameroje buvo nešvarus unitazas. Be to, buvo pažeista pareiškėjo teisė per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus pataisos namus, todėl jis buvo laikomas Lukiškių TI-K 21 diena ilgiau. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).